.

Medžių šlamėjimas, žmonių klyksmai, paukščių čiulbėjimas, sprogimai, vandens čiurlenimas... Galvos ir peties skausmas... Dviveidiškumas, apgavystė, melas... Žingsniai. Pavojus. Fi pramerkė blausias akis. Vaizdas buvo neryškus, todėl reikėjo sumirksėti. Pragiedrėjus vaizdui mergina suprato, kad guli ant upės pakrantės. Susiraukusi šiaip ne taip atsistojo. Apsižvalgiusi nudebė žvilgsnį į šiuo metu kažkuo Titaniką užnešantį laivą, visa laimė, kad jis dar neskendo... Dūmai, klyksmai, skausmas ir kerų žiežirbos.. Visa tai dėl jos, tos pačios jos, kuri stovėjo, ir viską lyg ir saugiai stebėjo iš šalies. Fi smegenų nepasiekė nervinis impulsas, todėl ji nežinojo, ar yra gyva ar mirusi, sapnuoja, ar mato realius dalykus... Norėjosi sušukti žmonėms laive, kad jų pastangos bevertės, nebereikia, gana... Bet liežuvis neklausė. Žingsniai. Pavojus. Fi nusisuko nuo laivo ir pamatė judančius krūmus. Dėl visa ko išsitraukė iš laikiklio ginklą, kas privertė pažvelgti kaip mergina atrodė. Purvo, kraujo ir vandens prisutraukusi suknelė, stebuklingai nenulūžęs nei vienas kablas... Batelius Fi nusimovė ir nusviedė į šoną. Kojoms palietus šaltą pagrindą grįžo keli iš daugelio refleksų. Žingsniai. Pavojus. Fi susikaupusi iškėlė ginklą vėl judančių krūmų pusėj, bet dėja, kažkas jau buvo už jos. Nebespėjus merginai sureaguoti, užpuolikas savo stipriais gniaužtais pradėjo smaugti Jager iš už nugaros. Ginklas automatiškai krito iš rankų, rankos pačios pakilo prie gerklės ir nelabai vykusiai bandė nuimti gniaužtus nuo gerklės. Pradėjo trūkti deguonies. Fi beviltiškai gaudė orą ir pradėjo muistytis, tuo laimėdama užpuoliko ir Fi atsiradimą ant žemės. Krentant pamatė MV kaukę, ir tai jai grąžino dar vieną gražią dalį refleksų. Viskas pasidarė dar aiškiau, kad ji gal ir gyva, bet paskui ją jau vaikšto piktojo dėdės pasekėjai, bandydami atsikeršyti už boso nužudymą. Kvailiai, o atrodo turėtų džiaugtis... Oro plaučiuose trūkumas. Pavojus. Fi dar drastiškiau pradėjo muistytis MV'isto glėby, mintyse mąstydama, ką padarius. Akyse susmežavus kažkam baltam, po kelių muisčiavimusi tas kažkas baltas buvo pajustas prie merginos kojų. Oro plaučiuose trūkumas. Pavojus. Mergina šiaip ne taip pagriebė su kojomis baltajį daiktą, kuris paaiškėjo, buvo vienas iš merginos kablų. Viena ranka vis dar bandydama atgniaužti smaugiko rankas nuo kaklo, kita perdavė rankoms kojų turinį. Oro plaučiuose trūkumas. Pavojus. Fi užsimerkė, susiraukė, ir iš paskutiniųjų jėgų dūrė su kablu į kažkurią MV'isto kūno vietą, tikėdamasi, kad pataikė į jį, o ne į save, nes kuo toliau, tuo labiau akyse pradėjo temti... Oro plaučiuose atsiradimas davė suprasti, kad kablas pasiekė savo tikslą, o praregėjus akyse Fi pamatė kruviną kablo kulniuką. Dar kartą užsimerkusi užsimojo, ir pasigirdusi MV'isto dejonė ir susirietimas privertė paleisti merginą iš gniaužtų. Atbula ranka mergina šiaip ne taip susirado antrąjį kablą, ir atsistojusi priėjo prie užpuoliko. Nuėmusi kaukę neatpažino veido. Susiraukusi užsimojo abiem kablais ir sudavė paskutiniuosius smūgius. Vienas kalbas pataikė į MV'isto pilvą, kitas į smilkinį, nuo ko šis ir mirė. Fi išsitiesė, ir net nebepažvelgusi į laivo pusę sukaupė paskutines jėgas, ir apsisukusi ant kulno dingo iš pakrantės.

Toma's atvyko oru. Buvo naktis. Vėjas švelniai papūtė jam į nugarą. Jis nuėjo po medžiu atsisėdo ir galvojo apie juodają magiją. Staiga pajautė kad krūmuose kažkas kruta. Žiobaras - pagalvojo Toma's - Tuoj purvakraujis žiobaras gaus pamoką - Toma's nusišypsojo.
-Lumos - ir nukreipė lazdele į stebėtoją. Tikrai žiobaras. Stovi visas išsigandes, su kastuvu rankoje. Žiobaras tarė:
-K-ka čia v-veikiate? - Iš baimės mikčiodamas pasakė žiobaras
-To paties galėčiau paklausti ir taves - šaltai tarė Toma's - Kitam gyvenime atsimink, nelysk į kitus reikalus. - Žiobaras iš baimės išplėtė akis.
-Avada Kedavra - Grėsmingai pasakė Toma's. Žalias spindulys kirto žiobarui į krūtine ir stebėtojas griuvo negyvas. Tomas laikydamas lazdelę paniekinamai pažiūrėjo į žiobarą ir išnyko oru.