-tik patikrinau,-patraukusi petukais nesusitramdė ir jos veide šmėkštelėjo šypsena, nes buvo juokinga, kai kažkas dėl to pyksta.
porą kartų suklapsėjusi akutėmis pasuko akis nuo baro į vėl prašnekusį Louis kuris dabar labai įdėmiai apžiūrinėjo gėrimą.
-žinai, nemanau kad čia kažkas prispjaudė ar dar kažką padarė,-sukikenusi pasisuko į profesorių ir susikėlė koją ant kojos.
nebuvo ji itin įkyrios nuotaikos, tad nesirovė ir akių nedraskė.
-taip, šalinkis manęs, dar užkrėsiu,-prunkštelėjimą pakeitė neryškus juokas.

(( Pati tu skyrybos :///////// ))

Žaklina pila į save penkiasdešimt antrąjį stikliuką. Aplinkos nebejaučia, tik durnai šypsosi taškui prieš save. Viduje viskas išmirę. Arba numarinta tų nuodų, kuriuos taip visi mėgsta.
Chevalier paima penkiasdešimt trečiąjį stikliuką ir pila jį į save. Apsilaisto suknelę, gal tik ketvirtadalis ugninės pasiekia kelionės tikslą - burną. Jac atsidūsta, padeda stikliuką ant baro, delnu perbraukia lūpas ir tik tada supranta, kad ji visa šlapia. Kelias akimirkas spokso į didžiulę dėmę, jos lūpas palieka seksualiai ištartas prancūziškas keiksmažodis.
Ji staigiai stojasi ir kažkodėl jos gerklę palieka skausmu perpildytas riksmas. Žaklinos rankos susiranda širdį ir stipriai ją spaudžia, kojos nevalingai žengia žingsnį atgal. Mergina bando įkvėpti oro, tačiau nesėkmingai. Plaučiai niekaip negauna oro. Kūnui reikia deguonies. JIS JO NEGAUNA. Veidas praranda natūralią spalvą ir dar kelias akimirkas išsilaikiusi, Žak suklumpa. Neilgai trukus tokioje pozoje, jos kūnas sudrimba ant žemės. Kelios akimirkos ramybės. Jas nutraukia spazmai, per porą sekundžių nuvilniję Jac kūnu. Ji pabando atsikosėti ir veidas sustingsta, atmerktomis, siaubo pilnomis akimis.
Istorijos moralas: nu negerkit, vaikai. Ypač Šerninėje.

[[ Vau. Kodėl? ;DDDD Pirmas žmogus Hoge miręs nuo ugninės. ]]

(( Pabrėžiu: nuo Šerninės ugninės. xDDD ))

toks visai atsipūtęs duris pravėrė Adams. žengęs žingsnį vidun apžvelgė čia sėdinčius ir pasipurtė nuo oro temperatūros kaitos. lėtai nusimovęs visus paltus ir t.t dėjo žingsnį baro link ir sustojo. akys užkibo už iki gyvo kaulo jam pažystamo vienos merginos veido ir tik tad suprato, kad ten Becca flirtuojanti su kažkokiu neaiškiu mažvaikiu. norėdama įsitikinti, kad ji tikrai kažkuo su juo užsiiminėja, dar kiek luktelėjo ir konstatavęs faktą greitu žingsniu atsidūrė tarp jų, ranką įrėmęs į barą stebėjo Danielių.
-neturi ką veikti?-pakankamai grubiai rėžė ir paėmęs jo gėrimą užsivertė ir visiškai ištuštino butelį.

-tu nori pasakyti tikrai šakosies prieš mane?-suprunkščia su paniekinama šypsena veide.
-geriau nešk savo subinaitę iš čia, kol ji nebuvo išnešta kitų,-ranką įrėmęs jam į krūtinę stumtelėjo.

Adam turi pakankamai gerai išlavintą reakciją, tad užkišęs ranką sustabdo smūgį. šyptelėjęs pakreipia galvą į dešinę pusė ir vos ne juokti pradėjo. visgi buvo gerokai galva aukštesnis už Dan.
-tu rimtai nori tai pradėti?-kilstelėjęs antakį stebi šį vos pastovintį ant kojų.

keletą smūgių išvengdamas, keletą sulaikydamas, o keletui išvis nepataikius Adam šypteli ir gaudamas paskutinį smūgį sugauna ranką ir ganėtinai staigiai ją užlaužia. Danieliui stovint nugara į Adamą, šis dar iškėlęs alkūnę stipriai duoda ja į priešininko kaklą ir paleidęs leid-ia jam kristi ant žemės. atsitraukęs susitvarko rūbųv.
-tesi, ar jau bėgsi iš čia?

(( nu blę, Vilte, gi jie bendraamžiai, kažin ar Adamas toks jau dievas. Aišku smagu padaryt personžą "O pažiūrėkit jis atmuša visus jo smūgius kaip penkiamečio ir dar sugeba nuversti vienu smūgiu", bet tai gal laikomės logikos. ))

Danielis toliau nekalba, po smūgio aišku skausmas velniškas, tačiau kur jau parodys. Vaikinas pasinaudoja proga, kad jau yra ant žemės ir dailiai prasisuka, kojomis stipriai kliudydamas Adamui priklausančias. Vaikinui sudribus ant žemės Dan staigiai pakyla nuo žemės ir įsibėgėjęs suvaro koją Adamui į šoną.

(ten buvo, kai jis dar buvo ne tavo bendraamžis, tai va :DD aj, be to, jų tėvas buvo kariškis, so....nesakau, kad supermenas, bet šio to išmokė :DD)

per daug užsižiūrėjęs į ant žemės besivartantį Dan nesumato, kaip šis spėja prasisukti ar kažką panašaus ir pargriuvęs gauna nespėja sulaikyti spyrio. gulėdamas ant žemės suima sau už šono ir kiek pasiraitęs griebia per daug arti stovėjusiam Dan už kojos ir pargriauna jį šalia savęs. gavęs progą atsistoti pašoka i rankomis suėmęs varžovo galvą, smogia ja į savo kelėną. galiausiai susinervinęs pagriebia šalia buvusią kėdę ir suvaro šią jam į ribą ties pilvu, priklauso kaip gulėjo Maddock. vėl pajutęs skausmą šone atsitraukia tolyn ir pakėlęs marškinėlius pamato jau pradėjusią mėlynuoti vietą.

(( O Madd nuo vienuolikos gatvės kovose dalyvauja, taip, kad ))

Pakol Adamas apsižiūrinėja kokią žalą jam Danielio kedas padarė, vaikinas šiaip ne taip spėja atsikelti, išspjauti kraują iš burnos ir įsibėgėti link Millerio. Vaikinas rankomis apkabina šio liemenį, pats pusiau susilenkęs ir pargriauna jį ant žemės, pats griūdamas ant viršaus. Užsėdęs Lambertą, Madd neduoda laiko šiam atsigauti ir tvatija kumščiai jo snukį - iš kairės, iš dešinės, kairės, dešinės.

rankomis dengdamas veidą, kad negautų lemiamo smūgio, visgi jis buvo labai jau jautri vieta, laukė kada Dan pavargs, bet tokios akimirkos nesulaukęs kelėnu spyrė į varžovo nugarą.

Ir, tiesą sakant, Danieliui vis labiau sekėsi pinti tą nelemtą tinklą apie Beccę, mat ši, beklausydama Dano žodžių, šypsojosi vis plačiau ir plačiau. O toji šypsena vėl virto koketiška. Bec sėdėjo ir lėtai klapsėjo akutėmis, kol tas niekšelis labai jau tikroviškai melavo į akis.
- Na, tokio draugo norėtų kiekvienas, - pakreipusi galvą ir prikandusi lūpą Beccė įsispoksojo Danieliui į akis... Kol staiga kaip koks vampairas Stefka iš TVD prie baro pritykino Adamas. Bec kone širdis sustojo. Mergina greitai ištraukė ranką iš Danielio delno ir lėtai pakėlė akis į vaikino veidą. Neabejotinai rūstų. O ko daugiau Beccė galėjo tikėtis?.. Ir žinoma, vaikinams pradėjus muštynes, Bec protas lyg ir liepė merginai šokti nuo kėdės ir išskirti tuodu. Tačiau kaip gi protas gali įsakinėti, kuomet kojos lyg sustingę, o širdis, rodos, tuoj iššoks iš krūtinės. Visam šiam vaikinų reikalui pasisukus nelabai gera linkme, Bec pagaliau įstengė pakelti savo sėdimąją ir, iškėlusi rankas, piktai suurgzti.
- Nustokit! Tuoj pat! - bandė ardytis, tačiau kažin ar kas nors ją girdėjo. Užsirūstinusi Smith išsitraukė savo lazdelę ir nutaikė ją į vaikinus. Abiem pasiuntė tą burtažodį, kuris pakelia auštyn kojom ir kurio dabar neprisimenu. Žodžiu, esmė tokia, kad dabar Adamas su Danieliu turėtų kaboti virš žemės ir, negana to, aukštyn kojom.

pajutęs, kad tuoj nebelies žemės, rankomis įsikimba į stalo koją, bet dėja nesėkmingai, mat ši pradeda kilti kartu su juo.
-nuleisk man. tuoj. pat.-pykčio kupinu balsu suvadovauja Beccai, nes nori kuo greičiau iš čia nešdintis.

Bec kilstelėjo antakius. Juk nepasiduos ji taip greitai, tegul Adamas tik pasvajoja.
- Tuomet nustokit! - užrėkė ant viso baro piktai spoksodama į vaikiną (o gal jau nebe vaikiną, kas čia supras). Aplinkiniai žmonės lengvai galėjo pagalvoti, kad Beccai ne visi namie, bet kas jai jaunai. Tegul kiti galvoja, ką nori.
- Abu! - dar kartą riktelėjo. Sužaibavusi akimis tai į vieną, tai į kitą, dar patrypčiojo vietoje ir galiausiai nuleido vaikinus ant žemės.

pasiekęs žemę iškart atsistojo ir nuėjo prie palto.
-gal tau pačiai taip pat vertėtų nurimti,-ir tik nusikabinęs, nė neužsidėjęs palto pasišalino iš patalpos. net gera nuotaika dingo. visai šiais laikais tas jaunimas.

Abiems vaikinams apmėčius Beccę žudančiais žvilgsniais ir pasišalinus, ši pavartė akis ir prunkštelėjo. Grįžusi prie baro nusigriebė savo jau pustuštį ugninės butelį, kartu užgriebdama dar kelis, tik pilnus. Apžvelgusi užeigą, kurios lankytojai dar vis keistai vėpsojo į Beccę, mergina kilstelėjo vieną ranką (nu kaip prie Hitlerio), taip atsisveikindama, ir, užsimetusi paltą, išskubėjo iš Šerninės.