Žaklina įdėmiai klausosi Elenos, vis dar užvertusi galvą į ją. Šiai baigus, mergina supratingai šypteli ir nežymiai linkteli.
- Pasirodo mes turim daugiau bendro, nei tik žvėrišką norą nusilakti, - tyliai sukikena, įpildama savin dar vieną mažą gurkšnį ugninės.
Chevalier kelias akimirkas pamąsto, tuo pačiu dantimis pamaigydama savo apatinę lūpą.
- Kartais būna. Iš paauglystės, - kiek susimąsčiusi ištaria, tuo pačiu nežymiai primerkdama akis. - Tada daug gerdavau, - sukikena, pakeldama akis į El.
- O kas? - smalsiai pasidomi.

Elena kiek nurimsta, kad ji čia ne viena tokia gerianti keistuolė šitoj skylėj, todėl šypteli Žaklinai.
- Ne niekas.- atsainiai tarsteli, bet vos tai pasakius supranta, kad niekas niekada dar nėra jos normaliai išklausęs todėl neištvėrus tokio užsidarymo viduj atsargiai prasitaria.- esu visiškai įsitikinus, kad augau be tėvo. Ir pabėgau iš namų. Gal 8-9 metų.. -bukai žiūrėdama į vieną tašką pasisako.

(( Pala. Paderinam. Žaklinos tėvas mirė, Elenos tėvas mirė, motina susirado dar vieną kadrą, Jenny tėvą, Jenny tėvas buvo geras tiek Jenny, tiek Elenai, bet žiauriai nekentė Žaklinos. Taip, ane? xD ))

Kas jau kas, bet Žaklina yra labai gera klausytoja. Ir supratusi, kad šitoje situacijoje merginos ausys gali labai praversti, Chevalier pasisuka į El ir nieko nesakydama laukia, kol ji pati prabils. Šiai būtent taip ir padarius, Žak nežymiai susiraukia.
- Kartais geriau jokio tėvo, nei bet koks, - panosėje nelabai garsiai burbteli, prisimindama tamsaus atminimo supistą patėvį.
- Tai tu neatsimeni nieko iš vaikystės? - pasidomi, iškeldama antakius.

(( Jo xDD ))
Elena palinčiojo dar vis žiūrėdama į tą tašką, atrodo tuoj skylę pradegins toj vietoj. Bet ne veltui, po Žak žodžių Matthews pradėjo lėtai kramtyti lūpą.
- Atsimenu, bet ne viską. - trumpa pauzė. - Turėjau.. Turėjau!- pati savim pasididžiavus tokia sujudp, kad jai vis lengviau atsiminti. - ta prasme patėvį. Aš tokį turėjau. Turėjau.. - Matthews užsiėmė viena ranka burną supratus jog galbūt turėjo seserį, jei jau turėjo patėvį.
- Nia nu aš durna ane?- suaimanavo užsiversdama trečią stikliuką.
- O tavo.. Kokia istorija?- pakėlė akis į Žakliną, nusprendus nebepasakot jai ką ji vis prisimena, mat nenorėjo jog ši susidarytų beprotės įvaizdį.

(( Žakai Irakai? ))

(( Irakai :DDD ))

- Viskas gerai, - meiliai šypteli Žaklina, bandydama nuraminti Eleną. - Galbūt taip ir geriau. Aš pavyzdžiui visai nenoriu atsiminti savo vaikystės, - vypteli mergina, pasisukinėdama ant kėdės. Išleidusi tylų atodūsį, Chevalier užsiverčia ugninės butelį. Neturi ji ko prarasti, o gan seniai nori išsipasakoti. Nelabai turėjo kam.
- Turėjau tris seses. Buvau vyriausia. Mano mama turėjo daug vyrų. Paskutinis, su mumis gyvenęs ilgiausiai manęs labai nekentė. Nekentė taip, kaip aš dabar nekenčiu Patridge pavardės, - sukikena, bet turbūt tai labiau tik ugninės poveikis ir noras neatrodyti rimtai. - Tai va. Pabėgau iš namų, kai mama mirė, nes buvo nebeįmanoma gyventi. Teko palikt sesę. Girdėjau, kad ir ji greit pabėgo po mano išėjimo... - nutęsia. Patylėjusi, Žaklina pakelia galvą į El.
- Bet užteks apie rimtas temas, - išsišiepia, kiek dirbtinokai, bet kam rūpi. - Mes čia prisigert atėjom ar ne?
Ir turbūt nei nereikia sakyti, kad po tokių žodžių, Chevalier užsiverčia butelį.

[[ Čia tos trys sesės be Fi ar be Jenny? Nes aš jau pasimečiau. ]]

Jacqueline Chevalier rašo:

(( Irakai :DDD ))

- Viskas gerai, - meiliai šypteli Žaklina, bandydama nuraminti Eleną. - Galbūt taip ir geriau. Aš pavyzdžiui visai nenoriu atsiminti savo vaikystės, - vypteli mergina, pasisukinėdama ant kėdės. Išleidusi tylų atodūsį, Chevalier užsiverčia ugninės butelį. Neturi ji ko prarasti, o gan seniai nori išsipasakoti. Nelabai turėjo kam.
- Turėjau tris seses. Buvau vyriausia. Mano mama turėjo daug vyrų. Paskutinis, su mumis gyvenęs ilgiausiai manęs labai nekentė. Nekentė taip, kaip aš dabar nekenčiu Patridge pavardės, - sukikena, bet turbūt tai labiau tik ugninės poveikis ir noras neatrodyti rimtai. - Tai va. Pabėgau iš namų, kai mama mirė, nes buvo nebeįmanoma gyventi. Teko palikt sesę. Girdėjau, kad ir ji greit pabėgo po mano išėjimo... - nutęsia. Patylėjusi, Žaklina pakelia galvą į El.
- Bet užteks apie rimtas temas, - išsišiepia, kiek dirbtinokai, bet kam rūpi. - Mes čia prisigert atėjom ar ne?
Ir turbūt nei nereikia sakyti, kad po tokių žodžių, Chevalier užsiverčia butelį.

Elena bukai spokso tiesiai į Žakliną ir nieko nesako. Matthews pradeda mintyse surišinėt galus. Ji letai nučiuožia nuo baro ir pasistąčius priešais Žakliną kėdę atsisėda, matai, ant kėdės biški saugiau, kai infarktą gaus.
- Tai rimta. - sumurmėjo delnais užsidengdama veidą ir alkūnėmis atsiremdama į kelius. Elena pusiau ir bandė prirašyt sau beprotės pavadinimą, bet kad viskas rišosi. Ir dar ta pavardė, El prisiminė Jenny. Ji prisiminė tik vieną iš seserų, pamena kad ji buvo jauniausia. Matthews pro pirštų tarpelius pažiūrėjo į Žakliną, gali būt kad ji viena iš seserų.
- Kokia tavo mamos pavardė? -tyliai paklausė.

Elenai pričiuožus prie pat Žaklinos ir gan ilgą laiko tarpą nekalbant, mergina bando ignoruoti tą faktą, beveik įsitikinusi, kad Matt šiaip pačiuožė. Žak burnon įsipila dar ugninės, kiek pasiraukiusi nuryja, tada pagaliau pasisuka į El su šypsena, iškėlusi antakius, laukdama pasiaiškinimo.
- Mamos pavardė? - kiek sutrikusi pakartoja, susiraukdama. Gūžtelėjusi pečiais, alia Matt tikrai važiuoja, Chevalier vis dėlto išspaudžia nelabai tikrą šypsenėlę.
- Rosseau, - nelabai užtikrintai linkteli, prieš tai porą akimirkų pamąsčiusi. Turbūt net nereikia minėti, kad Žak pavardę ištaria su tobulu prancūzišku akcentu.
- O ką? - staigiai paklausia, vėl sugrąžindama žvilgsnį į El ir įtartinai iškeldama vieną antakį.

Elena kokias penkias minutes patyli, aišku visą laiką išnaudodama mąstymui. Tada pagriebus kažkokį butelį su martiniu išmaukia pusę ir visiškai nieko nesakančiu veidu pasisuka į Žakliną užkeldama jojas ant baro.
- Ne bl nieko keisto, kad aš 9 metų pabėgau iš namų paskui savo seserį, turėjau patėvį, ir mano mamos pavardė lygiai tokia kaip tavosios. NEE nieko keisto. Visiškai. Nė vieno sutapimo nematau.- El liko neutrali, nors pačiai ėmė dumtis akys ir atrodė jog tuoj atsijungs. Matt rankom užsidengia veidą nesugebėdama normaliai suvokti visko, dar plius kad yra kiek įkalus.

Žaklina klausosi Elenos tyliai, su šiokia tokia šypsena, nežymiai prasižiojusi. Matthews baigus, Chevalier lėtai papurto galvą, niekaip negalėdama patikėti tuo, ką sako El - juk savaime aišku, jog ne visada patiki pirmą kartą matomu žmogumi, tvirtinančiu, kad ji tavo sesuo. Aišku, tikėti galima, bet ne visada tai yra geriausia išeitis. Ignoruodama faktą, kad Matthews atrodo tikrai užtikrinta ir tikrai ne šiaip svaigstanti, Chevalier labai jau dirbtinai išspaudžia šiokį tokį kikenimą. Supratusi koks beviltiškas garsas sklinda iš jos burnos, Žak greit užsičiaupia.
- Tu tikrai gerai jautiesi? - galiausiai priėjusi išvadą, kad El karščiuoja, paklausia Jacqueline, uždėdama ranką ant El peties.

Matthews suignoruodama Žaklinos klausimą, kiek supykus stipriai papurto petį su merginos ranka kad ja atsikratytų, kaip darydavo nuo mažų dienų.
- Tai aišku, kad ir kas mes būrumėm tai yra visiškai nei man, nei tau nesvarbu. Mes čia atėjom pagert, bet deje tuo ir baigsim kad ir kas ten mus sietų - vienodas kraujas ir tokie patys batai.- užverčia akis visiškai pasimetus. - Taigi kur gyveni? Kur dirbi?- visiškai dirbtinai pasidomi ale tęskim tai ką prieš tai kalbėjom.

Žaklina tokiu beviltišku žvilgsniu žiūri į Eleną ir išleidžia tylų atodūsį. Juk reikia nusileisti. Taip ji pratusi nuo mažų dienų.
Kita vertus, gal tai iš tikrųjų tiesa.
Bet šitą versiją Chevalier nugrūdo į giliausią vietą, kad ir kaip norėjo, kad priešais sėdinti mergina būtų jos mažoji sesutė. Tiesiog kai suaugi vis sunkiau patikėti tokiomis teorijomis.
Jeigu Žak būtų buvusi blaivaus proto, mergina aišku būtų paklaususi tikrojo El vardo, viską surišusi ir iki galo supratusi, tačiau dabar...
- Pala... tu gimei Prancūzijoje?.. - prisimerkia, palinkdama link Matthews.
- Vadinasi tai tiesa! - įtikinamai sukrykščia, ištiesdama rankas į šonus.
- Mažuuuute, mes tiek laiko nesimatėm!
O ką. Gal bus smagu čia apsimetinėti truputį.

Žaklinai vos ištarus paskutinius žodžius, Elena papurtė savo apsunkusią galvą ir gerai užsimojus delnu pliaukštelėjo per kaktą sukeldama nemažą pokštelėjimo garsą. Ranką nuo kaktos perbraukė visu veidu žemyn, kol galiausiai ši nukrito ant Matt kelių. Iš tiesų Elena net nežinojo ir ką dabar jai bedaryt todėl ši tiesiog liūdnu veideliu žiūrėjo žemyn.
- Primink savo vardą.-suniurnėjo Žakui.

- Zefy... - pradeda, tačiau supratusi, kad gal jau užteks, linkteli. - Žaklina. Žaklina Chevalier, - prisistato. Žak į galvą nešauna mintis to paties pasiteirauti Elenos - mintyse kažkokia miglota pokalbio nuotrupa, kur Matthews paminėjo savo vardą. Neaišku ar tikra, bet tai koks skirtumas.

El kartu su Žak žodžiais sukluso, bet į merginą akių nepakėlė.
- O tau nepasirodys keista, jei aš pasakysiu kad esu Elena Matthews Rosseau?-visiškai užtikrintai ištarė savo vardą, tėvo ir motinos pavardes, nes dėl šito ji buvo garantuota.

Žaklina iš paskutiniųjų stengiasi įtikinti save, kad čia visiška nesąmonė. Ir ji galiausiai pasimeta savo pačios mintyse, nes alkoholis ne pats geriausias kompanijonas norint susigaudyti tokioje situacijoje.
- Kiek tau metų? - taip lyg tarp kitko paklausia.

Elena jau pati irgi save gramzdina į transo būsena, galiausiai Žaklinos vedas ikma sukaliotis kaip kaleidoskope kokiam. Mergina ima skaičiot savo metus ant pirštų, dėl visa ko, kad nesuklystų.
- dvišim trys koki. - tarsteli po pareiškimo atsidusdama.

Žaklina būtent ir laukia tokio atsakymo. Na, bent jau daug maž tokio. Apie savo seseris ji mąstydavo taip dažnai, kad turbūt net naktį pakelta galėtų pasakyti kiek joms dabar metų ir kelių mėnesių jos pradėjo guguot. Ir Žaklina nusprendžia patikėti. Kad ir kaip tai buvo sunku ar neįtikėtina - tačiau kažkoks mažas balsiukas viduje vis kartojo, kad El nemeluoja.
Chevalier prikanda apatinę lūpą, akys truputį sudrėksta - nu ką, taigi tiek laiko sesers nematė. Tačiau Žak šiaip ne taip susitvardo ir įdėmiai pasižiūri į El. Tokiu tiesiu ir aiškiu žvilgsniu, apžiūrėdama kiekvieną bruožą.
- Žinai, tave užaugusią įsivaizdavau kiek kitokią, - nežymiai šypteli, tiesiog nežinodama ką pasakyti. Tiesiog pulti į glėbį? Joms reikia atgaivinti santykius. Dabar jos beveik... svetimos.
- Kur dirbi? Ar turi kokį vaikiną? Kaip tau sekasi? - po trumpos pauzės užpila merginą klausimais. Tada į galvą kertą supratimas, jog čia El, jos mažoji El, mažasis stebuklėlis ir vienas iš mylimiausių padarų. Ir Žaklina iš kart ją griebia į glėbį. Šniurkšteli, tačiau iš kart nusijuokia, pamaigydama sesutę.

- Tu tikrai manai..- Elenai viltingai pakėlus akis į Žakliną ji jau ketino kažką dar ir sakyt bet kaip ir nieko nebeprireikė seseriai ją apkabinus. Matthews pirma kiek nedrąsiau, bet vėliau taip pat kaip ir Žak įsikimba į ją ir atrodo kad neketina paleist. Aišku ir akys kiek aptemsta nuo skysčių akyse, bet El visgi šypsosi.
- Radaau..- cyptelėjo kol per akis perbėgo visas Elenos gyvenimas, kaip slėpynės, ir čia, kažkokioj lūšnoj po tiek metų ji surado Jaqueline.

(aw...... :3)

Jacqueline dar kartą nusijuokia pačiu nuoširdžiausiu juoku, koks tik egzistuoja - iš džiaugsmo. Ir žandu nubėga keletas ašarėlių. Po visų apsikabinėjimų pagaliau paleidusi El, mergina atsitiesia ir nubraukia tas kelis sūraus vandens lašus dar kartą sukikendama.
- Žinai senatvė, jautrumas grįžta, - pateisina viską, įtikinamai linktelėdama.
- Nu dabar tai pasakok. VISKĄ, - itin pabrėžia paskutinį žodį, negalėdama atsižiūrėti į sesulę ir, aišku, niekaip negalėdama paslėpti milžiniškos šypsenos.

Sriūbtelėdama paskutinį kartą Elena taip pat atsitiesia. Sekundę pamąsto ką čia atsakius į tą nelabai apstraktų prašymą.
- Aš buvau labai ilgam praradus atmintį. - šniurkšteli kartelį neatitraukdama akių nuo Žaklinos.- maždaug iki 13 metų mažai ką atsimenu. Žinau, kad aš pabėgau iš namų mirus mamai, paskui tave. Mes turėjom patėvį.. - sustojus susiraukė, mat nekažką apie jį ir žinojo. - pabėgus pati pragyvenau. Va, kokia šaunuolė aš,- sukikeno savo prikimusiu balsu. - Iki kol į Hogvartsą pakvietė. Gyevanau ten, o pabaigus mokslus pasilikau dirbt, nes neturėjau vistiek kur grįžti. Aj atostogom pas tetas važinėjau kurias tik kartą gyvenime mačius buvau. O dabar jau šviesiau man, turiu gerų pažįstamų, kurie neleidžia liūdėt. - kreivai šyptelėjo pagalvojus apie Aivę, Camą, Fioną, Aštoną, Marką.
- Turiu namą kalnuose, dar vieną Berlyne.. - pakreipus galvą stebngėsi kuo daugiau apie save pasakyt. - vaikų neturiu.
Matthews galutinai užtilo nebežinodama ką ir pasakyt.
- Bet.. Aš neesu tokia jau nuobodi kokia katik tau turbūt pasirodžiau, -papūtus lūpytes išgėrė dar vieną stikliuką.
- Tavo eilė,- pareiškė.

((Draugų 50% sudaro Eglė. xDDDDD ))

(( ji jau visa Bff gaunas:DD ))