Tvarka, atsižvelgiant į Sanderso lytį ganėtinai pakenčiama, ten aišku niekas neblizga, bet bent jau žinai, kad dedi koją ir nepatalpinsi jos į septynių savaičių senumo pusiau išnaikintą jogurto indelį ar ką nors ne tokio nekalto.

Matthew atsivelka Jenny. Įėjęs, vaikinas patrina rankas, kiek nusipurto ir pradeda nusirenginėti. Pirmiausia tai pašalina striukę. Šlapią.
- Nuo praeito karto pastūmiau sofą į kairę per dvidešimt centimetrų, - bandydamas užpildyti tylos akimirką prabyla Matt. - Kaip manai. Taip geriau ar anaip? - išsišiepia, nutėkšdamas rūbą ant žemės ir ateidamas prie Smith.

įėjusi prisimena pirmą kartą kaip čia atėjo. šyptelėjusi apžvelgia ir akys užkliūva už tos nelemto lovos kuri buvo patraukta dvidešimt centimetru į kairę.
-ne ne ne......blogai,-užsimerkusi pasukioja galvą.-net labai blogai,-sučiaupusi lūpas neparodo jokio linksmumo veide. ir va tada pasisuka į Matt.-noooors.-išsišiepia.-gal ir visai nieko,-ir nusijuokusi visa šlapia apkabiną Sandersą.

- Apsispręsk, moterie, - sukikena vaikinas, ignoruodamas faktą, kad jam po šlapio Jenny apkabinimo dabar dar šalčiau negu prieš tai.
- Tu šlapiaaaa... net neišdžiuvai, kas čia per... - pasipiktinęs subamba, paleisdamas Smith.
- Dieve, kur tas jaunimas eina, nieko nebesugeba, - dirbtinai piktai toliau bamba, pradėdamas nurenginėti Audriną. Pirmiausia striukė. Po to megztinis. Tada pereina prie marškinėlių.

paleista atsidusta.
-kalta,-patempusi lūpą ir tokias liūdnas akutes nutaisiusi nuleidžia Jenny galvą.
-taip, taip. ne taip kaip tavo laikais.-pakelia akutes, bet galvą vis dar laiko nuleidusi.
kaip mažas vaikas nurengiamas stovi savo vietoj ir nieko nedaro, tik pakėlusi akis žiūri į Matt.
-tai ką, tu čia mušti mane ruošiesi ar ką?

- O kaip tu manai? - išsišiepia, prisitraukdamas Jenny prie savęs. Matt pratęsia marškinėlių šalinimą pamažu juos keldamas aukštyn.

-nu bet ne, taip negalima,-papurto galvą ir pagaliau ja pakelia!!! pergalė!-aš už savo veiksmus neatsakau. nežadu vietoj stovėt kai kažkas ruošiasi mane mušti,-piktai dėptelėjo į Matt ir padėjo jam nuvilkti marškinėlius.

- Duotum atgal? Bloga iš tavęs žmona būtų, - sukikena, palenkdamas galvą prie Jenny kaklo. Vaikinas švelniais, trumpais bučinukais apiberia visą Smith kaklo liniją, pamažu kildamas aukštyn.

-nu apie savo buvimą kažkieno žmona nelabai galvoju,-sukikenusi užvertė galvą ir užsimerkė.
Jenn mėgavosi kiekvienu Matt lūpų prisilietimu kartai šyptelėdama. uždėjusi rankas jam ant kaklo švelniai pirštų galiukais perbraukdavo tai per viena taip per kitą vietą.

- Rezervuoju vyro vietą, - tyliai sukikena, pasiekęs Jenny ausį. Sanders pakelia Jenny ir sukryžiavęs jos kojas sau už nugaros, įsisiurbia į jos lūpas, pamažu judėdamas link lovos.

pakelta nuo žemės taip pat pradeda Matt bučiuoti rankas slinkdama link jo skruostų.
-mhm.-neatitraukdama veido ištaria ir šypteli.
delnais pasiekusi Sanderso skruostus rankos sustoja kai nykščiai pasiekė jų vidurį.

Pasiekęs lovą, Matt net nepaleidžia Jenny, bet vis dėlto kiek atsargiau nei būtina, užgula ją. Rūbai krenta, bučiniai intensyvėja, glamonės įdomėja, aš tai nuo kokių šešių metų žinojau kaip ten viskas, nežinau kaip kiti.

pasimuisčiusi lovoje Jenn dar labai tingi atsimerkti. patempusi dekį/kaldrą ar dar kažką, kad galėtų į visą tą daiktą susisukti ji nepajunta kaip guli ant lovos krašto ir netyčiukais iš jos išsiridena. su šiokia tokia nuostabos gaidele kuo tyliau suinkščia ar kaip čia kitaip sureguoja kartu paskui save nusitempdama apklotą (užkrito pavadinimas, tikrai). nuo žemės pakėlusi tik galvą pažiūri ar nepažadino Matthew.

Tai, kad pažadino, pastarasis jau nusiridinęs į lovos kraštą tyliai kikena, žiūrėdamas į Jenny.
- Tu beviltiška, - per kikenimą, kimiu nuo miego balsu sumurma, tramdydamas žiovulį.

-ane?-kiek įsižaidusiu tonu prašneko.- tokiu atvėju tu dar nežinai ka reiškia beviltiška.-sukikeno
bandydama atsistoti Jenn netyčia užlipo ant to daikto su kuriuo buvo apsiklojusi ir visu svoriu nugriūva ant lovos beveik ir ant pačio Matt.
-atsiprašau,-šyptelėjusi šiek tiek nuo jo pasislenka.

- Dabar jau žinau, - panosėje sumurma Matt, Jenny sudribus šalia jo, o savo žodžius vaikinas palydi tyliu kikenimu. Smith nuo jo atsitraukus, Sanders nežymiai susiraukia, Audriną vėl įtraukdamas į savo glėbį.
- Būsi mano meškinas, - sumurma, veidą paskandindamas pagalvėje ir vis dar stipriai lakydamas Audriną savo glėbyje.

-cha cha cha,-pasivaipiusi sukryžiuoja rankas.
suspausta Matthew rankų, Jenn jau nori į jas kasti ar dar ką daryti, bet šiam ją pradėjus meškinu vadint sukikena.
-meškinas...visai nieko,-šyptelėjusi taip pat užmeta ranką ant Sanderso krūtinės.

- O dabar mieeegam... - nutęsia tokiu dusliu ir mieguistu balsu, nei neatmerkdamas akių. Vaikinas nežymiai pasimuisto, įsitaisydamas patogiau ir prisitraukdamas Jenny dar arčiau savęs.

-šiūda,-nusijuokusi pastūmė Matthew taip kad jis pajustų kaip atsidūrimas ant žemės moka išvaryti visus miegus.
-patinka?-sukikenusi pasirėmė rankomis galvą ir žiūrėjo kaip Sandersas kažką daro ant žemės.

Išstumtas iš lovos, Matt net nesureaguoja. Rimtai. Tik apsiverčia ant kito šono ir čepsėdamas bando migdytis. Po kokių penkiolikos sekundžių, Sanders atsidūsta.
- Šaaaaaaaaaaalta man, - numykia, ištiesdamas ranką ir pagriebdamas antklodę. Kurią nutempia nuo Jenny. Ir į kurią įsivynioja.

-tu turbūt juokauji,-suklapsi akutėm stebėdama kaip jos antklodė nukeliauja ant žemės.
-atiduok!-paėmusi už antklodė kampo pradėjo ją tempti link savęs.

Pajutęs tempimą, Sanders išsišiepia - nu kaip čia dabar miegos, kai yra proga pasimušti dėl tokio svarbaus dalyko, kaip antklodė. Vis dar su tokia pat veido išraiška, Matt išsivaduoja iš apkloto ir sugriebęs jį už kampo, ima tempti jį į savo pusę. Kartu su Jenny.

bandydama kojomis užčiuopti lovos kampą, taip kad galėtų į jį įsikipti Jenn suinkščia.
-taip nesąžininga, tu stipresnis.-gana piktokai pažiūri į Sandersa.
pamaskatavusi kojomis ore dėl neužčiuopto kampo pradeda vis greičiau slysti link Matthew paskui save nutempdama viską kas ant jos buvo.
-ne, ne! NE!!-ne taip jau ir labai garsiai, bet visgi užšaukusi Smith užkrenta tiesiai ant Shadows'o.
-aš vis tiek kada nors tave nugalėsiu,-sukikena.

Sulaukęs Jenny tiesiai į savo glėbį, Matthew kikendamas apsiverčia taip, kad užgultų mergina ant žemės.
- Kada nors... - toliau tyliai juokiasi, įsipatogindamas ant Smith. Vaikinas ją apsikabina ir pradeda bučiuoti.

kiek pasimėgavusi visuo šitu gulėjimu po Sandersu ir jo dovanojamais bučiniais Jenn išsišiepia.
-arba,-sukikenusi sukaupia visas savo jėgas ir šiaip ne taip apsiverčia po savimi palikdama Matthew.
-man dabar tau duot į kailį ar dar palauk,-tyliai nusijuokusi pakšteli jam į skruostą.