,

Praėjo pusvalandis, o E dar nepasirodė. Jay jau pradėjo neramiai vaikščioti iš biuro galo, į kitą, gerti antrą litrą kavos per valandąm ir šiaip nerimauti. Po dar penkių minučių, Jared dar kartą pamaigė telefono mygtukus, ir išsiuntė jau septynioliktą žinutę merginai.
-Kur ji prasmego?
Susinervinęs su savimi pradėjo kalbėti vyriškis, ir atvėręs BlackBerio "meniu" pradėjo rašyti dar vieną žinutę, su maždaug tuo pačiu tekstu.

Evelyn vėlavo į darbą. Siaubingai vėlavo. Tačiau tai jai, tiesą sakant, ne itin rūpėjo. Nekreipdama dėmesio ir į faktą, kad Jared biure rūkyti neleidžia, vos įėjusi per duris Eve prisidegė cigaretę ir laikydama ją tarp pirštų įėjo į Jared kabinetą. Atsisėdusi ant kėdės priešais Jay, Vengeance nusirengė stilizuotus kailinukus, kurie buvo labiau dėl grožio, negu šilumos, Evelyn juos numetė kažkur ant kėdės atkaltės ir krenkštelėjo:
-Norėjai mane matyti?

Ji atėjo. Ji atėjo po dar pusvalandžio. Ir ji siaubingai vėlavo. Jared jau spėjo ją prakeikti, nes kiek pamena, tai Vengeance vienas iš žiauriai nepunktualiausių žmonių, kokius jis tik pažįsta. Bet vieną dalyką moka. Kartais sugeba suderinti dėl puikių interviu, bet tai viskas. Bet Jaredui ji patinka. Turi kažką wow. Anyway, kai ji atvyko į Jay biurą, ištampiusi daugybę Leto nervų ląstelių, ir numetė kailinius ant kėdės, vyras krenkštelėjo.
-Pakabos ten,-parodė pirštu po dešine esančią spinta. -Ir dar kai kas. Tu ir vėl vėluoji. Tu turėtum rūpintis savo darbu, ar ne?-Jay abejingai kilstelėjo antakį, ir laisvai praėjęs pro Vengeance atėmė iš jos cigaretę.

Pavarčiusi akis Evelyn pirštų galais patrynė abu smilkinius ir tyliai sušnypštusi atsiduso:
-Ššš, žudai mane. Turėčiau rūpintis savo darbu? O ką tu manai aš darau? Rūpinuos sušiktu darbu! Jeigu nesirūpinčiau, vis dar gulėčiau lovoj su..-Evelyn prireikė keliolikos sekundžių, kol prisiminė vyro, kurio lovą paliko, vardą,-Marku.
Kai Jared atėmė iš jos cigaretę, Evelyn išplėtusi akis pažvelgė į darbdavį ir sukando dantis, stengdamasi nepradėti ant jo rėkti. Kadangi galvą skaudėjo per daug tam, kad sukeltų skandalą, Evelyn paprasčiausiai prisidegė dar vieną.

Pagalvojus kokia Evelyn užknisanti, Jay susimąstė kodėl jos neatleidžia. Taip, bjauri ir faina :) bet pikta boba, naikinanti Jaredo nervus neatrodė geriausias atstovės žiniasklaidai sprendimas. Įkvėpęs porą oro gurkšnių, kurie pilnai užpildė Leto plaučius, jis atsiduso.
-Tu mane užknisi. Amžiais vėluoji, o aš tau moku pinigus. Ir paleistuvauji. Tu mane galutinai užknisai, dar nesupranti? Pasirūpinai tais interviu, kuriuos prižadėjai šiam mėnesiui? Ar buvai užsiėmusi savo Markais? Tell me,-Jared piktc. Labai piktc.

-Žinai, apie paleistuvavimą tai čia tikrai ne tavo reikalas. Nors jeigu nori, galiu papasakot,-nusišypsojusi Evelyn išpūtė dūmus ir krenkštelėjo ir linktelėjo,-Gruodžio penktą dieną Vogue, gruodžio dešimtą Kerrang. Tik nerėk ant manęs,-pamosikavusi ranka Evelyn net nepastebėjo, kaip keli pelenai nubyrėjo ant kilimo ir užmerkusi akis užsidėjo akinius nuo saulės. Šviesa tikrai erzino pavargusias akis.

-Mano reikalas, ką tu darai. Aš tavo bosas, jau pamiršai, nes prisirijai narkotikų? Aišku, iš tavęs visko galima tikėtis. Ką gali žinot, gal rytoj rasiu tave Londone, kokiam konteinery.. Anyway, tik du? Man žadėjai ir interviu ir internetiniams portalams? Tavim neįmanoma pasitikėt,-suburbėjo Jared ir pavartęs akis klestelėjo į supamą krėslą. -Kiek tau kartoti, kad nerūkyti?-piktai tarė Jared. Labai piktai.

-Po velnių, Jared, kam rūpi internetiniai portalai, apie tave parašys Vogue,-papurčiusi galvą moteris atsiduso ir pradėjo aiškinti,-Aš darau kaip geriau atrodo man, o ne tau. Ir kaip savo atstove spaudai turėtum pasitikėti labiau, nes aš visą šitą šūdą išmanau geriau. Todėl pasitikėk manimi kai sakau, kad padariau gerai,-vyptelėjusi moteris prisitraukė prie savęs kažkokį puoduką, buvusį ant stalo ir įmetė į jį cigaretės nuorūką. Išgirdusi dar vieną pastabą apie rūkymą, Evelyn tiesiog pavartė akis ir kreivai šyptelėjo.

-Vogue skaito tik bobos. Ir prostitutės. Ieško tokių kaip aš. Supratai?-Jay kilstelėjo antakį ir pavartęs akis susimastė apie Evelyn atleidimą. Ne, kam to reikia,-iš karto atėjo kita mintis ir jis garsiai susikeikė, pajutęs, kad nori atleist Vengeance, bet niekaip nepavyksta. -Ble't, kodėl tu visad galvoji, kad žinai geriau nei aš? Užpisai mane, clear? Gali eit.

-Vogue prostitutės neįperka. Po velnių, net aš jo neįperku! Tai, kad ten pateksi, apskritai yra didelis pasiekimas, turėk tą omeny,-vyptelėjusi moteris pakilo nuo kėdės ir pagriebusi savo kailinukus greit juos apsirengė. Prisidegusi dar vieną cigaretę Evelyn pabandė viską paaiškinti ramiai,-Klausyk, tu išmanai.. kad ir kokia ten tavo profesija. O aš išmanau savąją. Todėl patylėk, kai atlieku savo darbą ir netrukdyk man dirbt.

-UUm, so you are prostitute?-sukrizeno Jay ir gale gal kiek pasigailėjo taip pasakęs. Atsidusę jis pavartė akis ir įsistabelijo į Evelyn. -Nerūkyk. Mm, supratau, tu neįperki Vogue, nes dabar taupai ant klausos aparato, kai tau kartoju, kad nerūkyti, d'aah?-vyriškis perbraukė ranka per plaukus, ir užkėlė kojos kulkšnį ant kito kelio.

-Užsikišk, Jared, nenumirsi nuo kelių cigarečių, kurias rūkau aš. Ir tik prašau, nepradėk aiškint, kad jos tu kenkia labiau,-pavarčiusi akis Evelyn pridėjo cigaretę prie lūpų ir giliai įkvėpusi po kelių akimirkų išpūtė dūmus. Per daug nekreipė dėmesio į Jared kalbas apie tai, kad ji prostitutė, nes jeigu atvirai.. Eve tai buvo visiškai ir labai giliai px. Krenkštelėjusi moteris pasitaisė skrybėlaitę ir vyptelėjo,-Dar kas nors, ar jau galiu eit?

-Kaip tu su manim kalbi? Aš tavo bosas, dar nesupratai? Ble't per daug leidi. Nori išeit iš darbo, nes tau viskas pochui? Go!-vyptelėjo ir gurkštelėjo kavos. -Rimtai, tu mane užknisai. Jau gali eit, jei kas nepatinka,-ramiai tarė ir labai dirbtinai šyptelėjo.

-Jeigu būtum norėjęs mane atleist, būtum tą padaręs jau senai. Bet pats žinai, kad jokia kita moteriškos lyties atstovė nesugebės šio darbo atlikti geriau nei aš, nes ji norės įlysti arba į tavo lovą, arba į piniginę. Džiaukis, kad manęs nedomina nei tavo pinigai, nei tai, ką turi tarp kojų. Tiesa, nesu tikra, ar vyrai nenori to paties, kaip ir visos mano apibūdintos moteriškės,-vyptelėjusi Evelyn pabaigė rūkyti cigaretę ir šyptelėjo.

Jared linktelėjo ir susimąstęs atsisuko į kabineto vidų veidu, kad matytų Vengeance ir atsiduso.
-Jei iš tų pinigų, kuriuos uždirbi, tu neįperki Vogue, bijau sakyti, ką tu darytum be algos. Man tavęs gaila, ir tiek. Ir nemanau, kad gali kalbėti apie mano apatinių turinį, nes jo dar nematei? Nebent kada prigirdei ir apžiūrėjai..-Jay gūžtelėjo pečiais ir šyptelėjęs ištuštino puodelio turinį.

-Klausyk, Jared, ne tu turi išlaikyti visiškai neįgalią motiną, didelį namą ir save už visą tą algą, kurią man moki. Gal tau atrodo kitaip, bet patikėk manim, tai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyt. Ir šiaip.. Po velnių, kodėl aš tau tai aiškinu?-vyptelėjusi moteris papurtė galvą ir nusiėmusi akinius kiek susiraukė, nes akys buvo nepratusios prie tokios šviesos. Atsidususi Evelyn krenkštelėjo ir vėl pabandė viską paaiškinti ramiai,-Tiesą sakant, ne, dar turinio nemačiau. Bet sprendžiant iš išvaizdos, ten nėra nieko, kas mane nustebintų,-mirktelėjusi Eve nubraukė plaukus nuo akių ir nusišypsojo.

-Jei tik norėtum, o savo norą pareikštum kiek malonesniu balsu, aš tau pakelčiau algą, kad įpirktum Vogue ar ką tik nori. Bet tu nerodai noro. Tai negi man atspėti, ar gal geriau paklausti turinio savo kelnėse?-vyptelėjo ir sukrizenęs palinksėjo. -Sėkmės įsivaizduojant. Jei nebeturi ką pasakyt, gali eit. Nors ne, prieš tai padaryk man kavos. Stiprios.

Praklausiusi Jared žodžių apie algą, Evelyn numetė rankinuką ant kėdės ir vyptelėjusi ištarė "Klausau, bose." Išėjusi iš kabineto Vengeance grįžo po kelių minučių, rankoje laikydama puodelį kavos ir lėkštę su kažkokiu labai sveikuolišku, bei Jared itin mėgstamu sauasainiu. Visą tai padėjusi vyrui ant stalo, Evelyn pebraukė ranka per plaukus ir pasiėmė rankinę, ketindama išeit.

-Tu sakyk tiesiai šviesiai, jeigu nori didesnės algos. Aš galiu pakelt, kaip jau sakiau, tik nerodai jokių pastangų,-Jared gurkštelėjo burną deginančio gėrimo ir atsidusęs pažvelgė į Evelyn. Atsikando nedidelį gabaliuką sausainio, ir likusį padėjo ant lėkštelės krašto, laukdamas Ev atsakymo.

-Kai jausiuos nusipelnius didesnės algos, tai net neabejok, kad jos ir paprašysiu. Kol kas bus gerai taip, kaip yra,-krenkštelėjusi Evelyn užsikabino rankinę ant peties. Ji iš tiesų nesijautė nusipelniusi didesnės algos. Be to, žinojo, kad motina tuoj mirs ir, kad ir kaip žiauriai tai skambėtų, reikės išmaitinti viena burna mažiau. Krenkštelėjusi Evelyn dėl neaiškios priežasties truputį pasimetė ir trumpam atsikračiusi viso pasikėlimo pravėrė lūpas,-Susitarsiu dėl interviu su kokiu radijum ir internetiniais žurnalais. Paskambinsiu tau rytoj.

-Sėkmės. Eik, aš irgi tuoj eisiu.
Atsisveikinęs, Jarė išgėrė kavą, ir pervertęs žurnalus rastus ant stalo, nejučiomis šyptelėjo, ir po kiek laiko paliko biurą.

Praėjus kelioms dienom nuo paskutinio apsilankymo darbe, Evelyn vėl pasirodė biure. Buvo vėlus vakaras ir čia nieko nebuvo, todėl moteris duris atsirakino pati ir nuėjo į savo kabinetą. Pasidariusi didelį puodelį kavos Vengeance atsisėdo prie stalo, įsijungė stalinę lempą ir iš stalčiaus išsitraukė kažkokius popierius, ketindama sutvarkyti reikalus, kuriuos vis atidėliojo.

Taip. Jared pamiršo čia savo telefoną. O be jo, toooks veiklus ir fainas žmogus kaip Jared, išgyventi nemoka. Taigi, nieko nelaukęs, jis jau vakarop, grįžo į biurą, atrakinęs duris, apsidairė, ir pamatęs, kad vienam iš kabinetų dega šviesa, nuėjo prie kabineto durų, o ten popieriais ir žurnalais apsivertusi sėdėjo Evelyn. Vyriškis kilstelėjo antakį, pamatęs tris puodelius kavos, ir visą betvarkę ant stalų.
-Ev, ką čia veiki?

Kai ėmė darytis labai labai vėlu, o grįžti į tuščius namus Kalėdų išvakarėse visiškai nesinorėjo, Evelyn pasidarė dar vieną (jau kokį ketvirtą ar penktą) puodelį kavos ir prisidegė cigaretę. Išgirdusi kažkieno žvilgsnius, kiek susiraukusi Vengeance pakėlė galvą nuo popierių krūvos ir prisimerkusi apsidairė. Prie durų išdygus Jared, Ev kreivai šyptelėjo:
-Dirbu, negi nesimato?