- Aš nenusileidau, aš galvojau dovanoti jam ar ne. Jis drįso į mane PAŽIŪRĖT žudančiu žvilgsniu. - tyliai suurzgė akis nusukdama kažkur link Lu.

Lu prisimerkė ir tik užbaigusi butelį prakalbo.
- Gi žinai, ką tokiu atvėju galima daryti. - pervertė akis ir pamosikavo tuščiu ugninės buteliu palei driaugės akis, duodama signalą-priminimą apie senas-geras vaikystės dienas, kai merginos vogdavo ugninės butelius, juos ištuštindavo, o tuščius mėtydavo į žmones. Na gal ir žiauriai skamba, bet merginos buvo prie to ryškiai daugiau nei pripratusios.

O Bec sau ramiai rymojo ir gurkšnojo ugninę, kuomet kažkoks beprotis ėmė šūkalioti josios vardą. Iš karto mergina, žinoma, nesusigaudė kas vyksta, tad kol į jos smegenis atėjo žinia, jog toksai Aaronas atsisėdo greta ir yra pasiruošęs palaikyti merginai kompaniją, praėjo geras laiko tarpas. Galiausiai Beccė atsisuko į Azzių, tačiau pamatė jį jau nueinantį nuo varnių lizdo. Mergina kiek suraukė antakius ir burbtelėjo kažką panašaus į "Lopas", o pamačiusi, kad Beccių Aaronas iškeitė į Adrę, išplėtė akis.
- Apsišik tu sau koją! - šūktelėjo draugui, sėdinčiam barsukyne. - Prisiminsiu. Nebe draugas... - galiausiai burbtelėjo. Ale labai užpykusi nusisuko ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. Tačiau butelis priešais Beccą taip traukė, kad netrukus mergina pamiršo visus ožius ir vėl gurkštelėjo šio gėrio, vadinamo ugnine.

paėmusi vieną butelį pripildė jame buvusio skysčio į stiklinę ir lėtai gurkšnodama suraukė nosytę. pasisukusi šūkauliojančiųjų pusėn, jau buvo beužsimosianti mesti į juos taurė, kai pamatė kad tai visgi Becca. patraukusi petukais užsivertė taurę taip ją visiškai ištuštindama ir trinktelėjusi ja stalan pakilo nuo suolo ir priėjusi jai iš už nugaros įbedė pirštą į nugarą.
-iškelk rankas, arba šausiu,-tokiu gana žemu balsu sukomandavo. nelabai kas būtų atskyręs, kad čia jį.

Kažkokiam paslaptingam bandituj priėjus prie Bec ir įbedus savo plonąjį "pistoletą" merginai į nugarą, ji labiau nei labai mergaitiškai kvyktelėjo. Kaip tik tuomet buvo užsivertusi ugninės butelį, tad visas Beccos burnoje buvęs skystis atiteko priešais ją sėdintiems varniams, kurie, jau ir taip prisikentę Beccės nesąmonių, pradėjo dar pikčiau bumbėti. Mergina, žinoma, kaip visada nekreipė į jų pletkus dėmesio. Dabar Bec buvo prikaustęs banditas jai už nugaros. Mergina sėdėjo išplėtusi akis ir drebindama lūpą, tačiau rankų nekėlė. Nė už ką. Dar gražiau, ims ir kilnos čia rankas! Kur tai matyta?.. Žodžiu, Bec tik sėdėjo sustingusi ir nieko nedarė. Galiausiai suvebleno:
- Jei atiduosiu ugninės butelį, apsiknis... Emm... Norėjau pasakyti, ar eisi šalin? - sumalė paskutinius žodžius ir primerkė akis, laukdama atsakymo.

-nu nežinau, nežinau.....-susimastė.-duok.-ištiesė ranką vis dar kalbėdama tuo storu balsu.-bet pabandyk kam nors prasitarti, iškart atkapstysiu, kas tu tokia, ir pamirkdinsiu į sieros rūgšį,-tyliai tyliai sukikeno toliau laukdama butelio.

Bec suklapsėjo akimis. Gūžtelėjusi pečiais užkimšo butelį ir atkišo bandituj, stovinčiam Beccei iš už nugaros. Būta nuostolio... Ugninės jau buvo nugerta daugiau nei pusė butelio, tad Beccai širdies neskaudėjo, kad atiduoda kažkam šį gėrimą.
- Ai nu. Tik nereikia čia dramatizuot, - numojo ranka. - O ką aš galėčiau pasakyti? - prunkštelėjo. - "Kažkoks negeras vaikas iš manęs atėmė ugninės butelį", - suvebleno mažos verkiančios mergaitės balseliu ir galiausiai pavartė akis.

paėmusi butelį jį užsivartė, o šis buvo beveik visiškai tuščias, tad suraukusi antakius dėptelėjo į Becc.
-žinai? džiaukis, kad čia aš, nes kiti tavo tokių juokelių,-pamosikavo buteliu jai virš galvos.-gali ir nesuprasti.-pakraipiusi galvą atsisėdo šalia Beccos.
-tai su kalėdom,-nusijuokusi ištiesė mažą dėžutę, kurioje gulėjo va tokia apyrankė.

Išgirdusi pažįstamą cypiantį sesutės balselį (nu gerai gerai, necypiantį), Bec pavartė akis.
- Ššš, - pridėjusi pirštą prie lūpų, sušnypštė. - Čia visai ne juokelis. Būtų buvęs pats kaltas, kad nemato, ką siūlau, - pavartė akis. Sesei atkišus kažkokią neaiškią dėžutę prieš Beccės akis, mergina susiraukė. Tačiau, atidariusi dėžutę, aiktelėjo.
- Jau gražiiii! - cyptelėjo ir apsikabino Kath. Galiausiai paleidusi, vis dar plačiai šypsodamasi, užsisegė apyrankę. - Ačiū! - sukikeno. Tačiau susivokusi, kad Beccės dovanos likusios jos kambaryje, kaltai šyptelėjo. - O savo dovanos turėsi palaukti.

Taip labai labai madingai pavėlavęs, į salę įžengia ir Jack, vis dar tebeniūniuodamas Have a Merry Little Christmas, - aišku, nelabai į temą, nes melodiją bvo primiršęs ir šiaip klausos nelabai turėjo. Pasikasęs galvą ir apsidairęs, galiausiai atsisėda prie Švilpynės stalo, pagriebia kažkokį butelį, nagu prakrapšto jį ar tai atsisuka tą butelį, ir užsiveriča. Baisiai jau ištroškęs atėjo.

-ė nuuuu, bet tai aš dabar noriu...-liūdnai kilstelėjusi antakius pažiūrėjo į sesutę meldžiamai.
-aš nesupyksiu, jei tu dabar nubėgsi ir ją paimsi.-pakilnojusi antakius paėmė nuo stalo obuolį ir triauškė jį.

Pro duris įeina Danielis. Vaikinas rankoje laiko ugninės butelį ir ganėtinai sunkiai nustovi ant savų kojų. Kiek prisimerkęs, Madcock'as apžvelgia visą salę, o tada jo veidą aplanko visai plati ir miela šypsenėlė. Linktelėjęs, vietoj pasisveikinimo, Danielis šiaip ne taip nusvyruoja link jo koledžui priklausančio stalo ir prie jo įsitaiso, delne stipriai spausdamas savo ugninės butelį.

(( Porelės norinčios pasidraminti - turėkit omeny, kad Madd tokioje būsenoje, kad gali prisidėti prie bet kokios dramos.
Panelės norinčios pasi... pasiturėti vaikiną - turėkit omeny, kad Madd kaip ir be panos. :DD ))

Becca numojo ranka.
- Truputį pakentėjusi nenumirsi, - tvirtai linktelėjo galva. Pamačiusi tas mielas akutes (kaip to katino, Pūkio, iš "Šreko"), Bec atsiduso.
- Ir nežiūrėk šitaip, - pabaksnojo sesę, kad ši liautųsi. - Pasakiau, kad vėliau, - patempė lūpą.
((Vilte Vilte Vilte Vilte... Girdėjai? tfu.. tai yr - Skaitei? Pasidramint!! dramadramadramadrama... :DD))

Prie Smitų fermos atstovių prisiartinus Maddockui, Bec šiek tiek kreivokai dėbtelėjo į vaikiną. Visgi klastuolis. O šio koledžo atstovai dažniausiai kaip ir nelabai malonūs linkę būti. Tačiau Danui taip įprastai pradėjus pokalbį, Bec sušvelnino žudantį žvilgsnį ir net šyptelėjo.
- Tikrai nežadam, - papurtė galvą, o tuo pačiu ir dėbtelėjo į Kath bei žvilgsniu parodė, kad sesuo savo dovanos dar tikrai negaus. - Gali būti ramus, - dar palinkčiojo galva, vėl atsigręždama į klastuolį.

- Aha, - išplėtusi akis linksta toliau nuo Danielio, kuomet šis artinasi prie Bec. Vaikinui nusijuokus, pati šyptelėjo ir taip pat atsitiesė.
- Beveik planavom, - susiraukusi pareiškė. - Tačiau aš niekur eiti nenoriu, - gūžtelėjo pečiais. - Juk ir čia visai... - prisimerkusi apžvelgė pustuštę salę. Pastebėjusi, kad čia nieko linksmo nėra, susilaikė nuo minties išsakymo garsiai, - emm... nesvarbu, - prikando lūpą ir sukikeno.

Po keleto sekundžių Kath papurtė galvą, taip atsakydama į Danielio klausimą. Pastebėjusi, kaip vaikinas įdėmiai nužiūrinėja Beccą, papūtė lūpas ir sukryžiavo rankas. Trenkusi ranka į obuolių lėkštę, sugniaužė vieną obuolį ir pradėjo garsiai jį kramtyti. Dar kartą pažvelgusi į balandėlius, suprunkštė ir nusisuko į kitus salėje sėdėjusius žmones. Nors ir buvo pasisukusi į kitus, iš tiesų galvojo, kaip neprastai būtų, jei čia atsidurtų Adamas ir iškeltų pavydo sceną.

Kažkam sėdinčiam šalimais ėmus trankyti ant stalo padėtas lėkštes, o po kiek laiko ir garsiai žiaumoti, Bec, iškėlusi vieną antakį, atsisuko į pusę, iš kurios sklido keistoki garsai. Pamačiusi, kad tai jos sesutė stengiasi atkreipti į save dėmesį, giliai atsiduso ir papurtė galvą. Nusprendusi, kad Kath visai be reikalo susiraukė, Becca pabaksnojo jai žandą.
- Nu kas čia dabar? - paklausė ir lėtai suklapsėjo blakstienomis.

-manyčiau kad obuolys.-baigusi kramtyti ir nurijusi kąsnį atsakė.-tu visada visus baksnoji kai jie valgo?-nustūmė sesers ranką sau nuo veido ir pakreipė galvą.
toliau obuolį valgė tyliau, nes atkreipti dėmesį jai pavyko.

Po Kath atsakymo, Beccė pasidabino tokia kvailoka šypsenėle. Sesei atsikračius Beccos rankos, kabojusios ties Kath žandu, ši įnirtingai palinksėjo galva.
- Žinoma, kad taip. Nors, tiesą sakant, aš visada visus baksnoju, nesvarbu ką jie veikia, - sumurmėjo kraipydama galvą. Kath vėl ėmus ignoruoti visus aplinkinius, tik ne obuolį rankose, Beccė susiraukė. Kadangi sesuo lyg ir ignorą buvo metusi, Becciui nieko kita neliko, kaip tik vėl atsisukti į Daną.

-buk miela, ir daugiau manęs nebebaksnok.-šyptelėjusi linktelėjo galvą ir padėjo jau suvalgyto vaisiaus graužtuką į tuščią lėkštę buvusią netoli jos kairiosios rankos. pasirėmusi ranka į stalą pasisuko taip, kad matytų abu pašnekovus.

- Nu gerai, - sumurmėjo patempusi lūpą. Akis nuleido ir dabar vėpsojo kažkur į grindis, antakius šiek tiek suraukė. Žodžiu - bandė parodyti, kaip ją nuliūdino toks Kath prašymas. Tačiau tai, žinoma, nelabai pavyko, nes jau po kelių akimirkų Beccė sunormalizavo veido išraišką ir pakėlė akis su šiokia tokia šypsenėle veide.