...


_______

Fi lėtai nulenkusi durų rankeną įsliūkino į vidų, vienoje rankoje laikydama nedidelę dėžutę su savo reikalingiausiais daiktais. Teko šiek tiek pamirksėti, kad kažką pamatyti, nes kabinetas buvo ganėtinai tamsus. Mergina atsidususi uždarė už savęs duris ir apsižvalgė. Fi tikrai nemanė, kad ateis tokia diena, kai gaus laišką, be jokio doro paaiškinimo, tik "Sveikiname su paaukštinimu". Nužvelgusi tamsoje šiek tiek matomus miegančius buvusių direktorių paveikslus geriau pasijuto pamačiusi, kad ten nėra Gario. Galų gale neperdrąsiausiai žengusi kelis žingsnius giliau į kabinetą, priėjo prie stalo, ir ant jo pasidėjo savo dežę. Pamaniusi, kad neišgyvens čia tokio tamsybėj, Jager atsitraukė užuolaidas, ir iškart visame kabinete pasidarė daug šviesiau. Grįžusi prie stalo Fi pradėjo dėliotis savo daiktus į vietas.

Pasigirdo keli negarsūs pabaladojimai į duris. O ta už durų nepraleis progos sužinoti visko greitai, tad jau atsidūrė tuojau pat prie naujosios direktorės kabineto su buteliu šampano. Nagi, ne tokia jau ir pijokė gi ji, ir be ugninės pasveikint galima.

Fi kaip tik dėjo ant stalo ženkliuką su užrašu "Fiona de Engelhardt. Hogvartso burtų ir kerėjimų mokyklos direktorė", kuris, tarpkitko, jai visiškai nepatiko, kai į duris kažkas pasibeldė. Mergina šoktelėjo, ir pakėlusi akis į duris, prisimerkė.
- Prašom. - kiek garsėliau tarė.

- Ačiū, - nepričiom atsakė ir plačiai atvėrus duris įžengė vidun. Šypsena aišku laikėsi tokia pat plati kaip ir pravertos durys. Kol dar merginos nespėjo persimst bent žodeliu, El uždarius belekaip po savęs duris kilstelėjo butelį ir priartėjo prie Fi. - Laba diena, Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklos direktore Fiona.. - labai iškilmingu tonu aišku viską skaitė iš kortelės, mat tokio sunkaus pavadinimo įsisavint nepavyko per tiek metų. - Engelhardt?? - ko ne spygiu balsu užbaigė. - Jūs? - negalėdama daugiau pasakyt pamosikavo pirštu į Fioną, būtų Markas ir į jį parodytų bet kad..

Fi pamačiusi Eleną stovinčią tarpduryje lengviau atsikvėpė. Išgirdusi pasisveikinimą prikando lūpą ir šiek tiek susiraukė, nes niekas dar dorai nebuvo jos taip pavadinęs garsiai. Taigi kaip pirmam kartui, tai nuskambėjo pakankamai baisiai. Dalis smegenų net nesuvokė, kad čia kreipiamasi į pačią Fijojo. Išgirdusi komentarą apie pavardę mergina sukikeno.
- Tik nesakyk Markui... Bet nebeiškenčiau, ir padirbau jo parašą ant vestuvių dokumentų. - išsišiepė. - Pavargau nuo fakto ir amžinai mane gaudančios minties, kad per kitas vestuves vėl kas nors mirs/šaudys/sprogdins/meluos/rėks ir panašiai. - gūžtelėjo pečiais.

Elena pastovėjo sekundę kitą kaip obuolį prarijus, bet staiga atsikvošėjo.
- Jūs susituokę, bet jis nežino? - sukikena. - Šaunuolė, va taip reikia su tais vyrais tvarkytis. - ištiesė ranką su buteliu Fionai. - Kad jau tokia proga, būtų gėda nepasveikint. - nusišypsojo. - Juk tu.. Jūs.. ai visai nebežinau kaip vadint, dabar tu mano oficiali, šimtaprocentinė, viršininkė.

Fiona de Engelhardt rašo:

- Tik nesakyk Markui... Bet nebeiškenčiau, ir padirbau jo parašą ant vestuvių dokumentų. - išsišiepė.

[[ xDDDDDDDDDDDDDDDd ]]

- Ooooo taip. Žinok aš vis dar atsimenu, kaip padirbti Smith'o parašą, jeigu kartais prireiktų. - išsišiepė, bet po kiek laiko susiraukė
- Oi prašau, tik nesakyk to Jūs, skamba lyg šnekėtum su aštuonesdešimtmete manimi. - sukikeno nužvelgdama butelį. Kelias sekundes į jį paspoksojusi griebė Elenai iš rankų.
- Na, tai prisėsk. - tarė nurodydama sofkutes beveik vidury kabineto. Nesinorėjo sodinti sesers prie direktoriaus stalo, kurio mergina dar neprisijaukino kaip savojo. Nuėjusi prie baro susirado porą taurių ir grįžo prie Elenos. Engelhardt net nepajuto, kad žino, kur viskas randasi. Matyt tam įtakos turėjo per dažni kabineto nusiaubimai įvairių švenčių proga.
- Naaaaaa, papasakok kas gero Tavo padangėj. - tarė atidarydama butelį.

[[ ^ Žinojau, kad pamatysi. HA! ]]

- Ai, kad turbūt nereikia.. - kiek tyliau pasakiusi, žengė prie sofutės ir netrukus minkštai padėjo sėdynę ant jos. - Mano padangėj tai nieko gero. Ai va, jei ką, girdėjau Jack iš žiemos miego pabudo, dabar ne vien tik bokšte petardas sprogdina.. - timptelėjo lūpą į šoną, aišku vidui tai nė kiek nepyko ant jo, bet šeip gi reikia naują direktorę informuot. - Jei ką pridirbs, sakyk. - pridūrė, bet ilgai nesinorėjo jos šeimyninėse dilemose sėdėt. - O pas tave, be slaptų vestuvių? - sukikeno stebėdama kaip šampanas pripildo stiklinę.

- Kas čia per pesinizmas? - tarė sustabdžiusi šampano pylimą į Elenos taurę, kuri buvo pusiau tuščia. - Ką jau Smith'as padarė? - susiraukė ir tęsė šampano pylimą.
- Jack, Jack... Mucsnukis? Oh, girdėjau apie jį. Nieko, sutvarkysim. - išsišiepė baigdama pildyti Matthwes taurę, ir prisipildama savo.
- Naaaaaaaa, nieko naujo. Tik vat niekaip prie šito kabineto nepriprantu. - šiek tiek susiraukė apsižvalgydama. Padėjusi butelį ant stalo, mergina griebė taurę.

- Ne, nieko nepadarė. - šniurkštelėjo trumpai nosim. - Tas pats Jack.. - atsiduso palinksėdama. - pasiėmė Elena savo taurę ir atsilošė fotelyje. - Nieko, reikia laiko. Žinai, kai paskutinis kabinetą turėjo vyras, tai ir atmosfera niūri. Nudažyk sienas ružavai, pliušiniais žaislais apdėliok, savo nuotraukom apkabinėk ir visai kitas reikalas. - paironizavus nusijuokė ir gurkštelėjo šampano.

Fi nužvelgusi Eleną nusprendė nieko nebeklausti apie Smith'ą. Ne dabar. Gal po poros ar trejeto taurių. Na gerai, gal po viso butelio.
- Oi neee, tik ne mano nuotraukom. - sukikeno.

- O kodėl, kai turi tokį gražų veidelį.. - pirma taip pašiepė dantis, ale liūtą vaizduoja, bet kas ten ją supras.

Fi prunkštelėjo.
- Oh prašyčiau. - sukikeno. Tada prisiminusi, kad rankose laiko taurę, iškėlė ją aukščiau.
- Tostas. Už hogvartsą. Kad išgyventų su tokia direktore. - prikando lūpą.


[[ Mes norim, kad čia būtų sesučių pasisedėjimas, ar galima sakyt kitiems, kad gali prisijungti prie sveikinimų parčio? ;DDDDDDDDDDD ]]

Taip pat iškėlė taurę.
- Jis ne tai, kad išgyvens, bet bus kaip niekad atsigavęs. - nusišypsojus savąją taurę lengvai stuktelėjo į Fionos.
[[Aišku galima ir daugiau kviestis.:D]]

Fi išsprogdino akis.
- O die, man tai tikrai nepavyks. - sumurmėjo, bet vis tiek stuktelėjo taurę į Elenos taurę ir atsigėrė nementą gurgkšnį šampės.
- Taigi, ar jau pradėjai auklėti ikimokyklinukus kaip nesusprogdinti klozetų? - sukikeno.

- Tau net nereikės nieko daryt, savaime taip atsitiks. - šyptelėjo priglaudus taurę prie lūpų. Atsigėrus dar vieną gurkšnelį atsikrenkštė. - Nope. Šitas dalykas visai neišplitęs burtų pasaulyje, iki pirmo kurso hogvartse mažai kas lankosi.

- Galima išplatinti įdėją padėdami patys pavyzdį. - žybtelėjo akim. - Manau ilgai netruksim, ir Gigandetas Junior jau bus pas Tave klasėj. - sukikeno.

- Bet čia vienetais rinksis vaikai. Aišku užsiimt reiks vistiek, norisi gi kartais darbo, o ne tai kad kiurksai namie prie televizoriaus. - atsiduso.

- Nebūtina sedėti prie televizoriaus. Nuo šiuol galėsi sedėti pas mane kabinete. Nemėgstu įdėjos, kad man reikės čia būti vienai visą laiką. - sudrebėjo nuo tos minties ir dar atsigėrė šampės.

- Nebloga mintis, turbūt teks taip ir padaryti. - sukikeno pažiūrėdama į skystį stiklinėje.
[[Gerai, jau reiks eit, iki greito.:D*]]

Fi linktelėjo.
- Tiesiog persikraustyk čia. - sukikeno šyptelėdama.

[[ Ok, čiao! ]]

Kaip didžiausias vakarėlių liūtas, vos tik gavęs žinią, apie tokį pasisėdėjimą, iš kart prisistato Smithas. Dantyse cigaretė, ignoruojant Hogvartso taisykles, švarkas, džinsai, rankoje butelis šampano, o ant kaklo - fotoaparatas. Žmogų iš darbo ištraukė gi. Kaip įmanoma greičiau įveikęs visus laiptus, Smitis sustoja prie durų, iš dantų ištraukia cigaretę, ją numeta ir pabarškina į medienos gabalą krumpliais.

Fi vėl tipiškai sureagavusi į pabeldimą - pašoko - atsisuko į duris.
- Prašom. - garsėliau tarė.

Išgirdęs raginimą įeiti, Smitis per keletą sekundžių apsišarvuoja vakarėlio liūto atributais - ant galvos atsiranda gimtadieninininininko kepuraitė, ta tokia, smailiu galu, o rankoj - konfeti. Atidaręs duris, Smitis įšoka į vidų ir iššauna konfeti, šaukdamas tokį "Ūūūūūūūūūū" grynai vakarėlių liūto balsu. Nepamatęs jokių žmonių, Aštas nutyla, susiraukia ir apsižvalgo. Jo žvilgsnis pagaliau užkliūva už dviejų merginų, įsitaisiusių ant sofos.
- ūūūū, koks puikus vakarėlis, - specialiai belekaip apatišku balsu ištaria, padėdamas šampaną ant stalo.
- Tai švenčiat ane, laukinės, - toliau ironizuoja, besižvalgydamas po kabinetą.