laikydama butelį virš savo burnos pamato į ją nukreiptas akis ir skruostai nejučiom kiek paraudonuoja. tačiau netrukus butelį pastato atgal į vietą. akis nuleidusi žemyn nelabai mato bokšto apačią, tad numeta akmenėlį pasitaikiusį jai po ranka. po pakankamai ilgoko laiko tarpo išgirdusi jo dunkstelėjimą šypteli ir akių kampučiu stebį Richardą, kuris atrodo ruošiasi nušokti.

pastebėjusi, kad Richardas jau per labai trumpą laiką rūko antrą cigaretę ištraukė ją jam iš lūpų ir laikydama rankoje mėtė žvilgsnį tai į jį tai į rankoje laikomą cigaretę. galiausiai papurtė galvą.

sumirksėjusi akutėmis kai ant jos rėkt pradėjo įkišo tą cigaretę atgal jam į burną.
-tik neapsiverk......šiš...-pavarčiusi akutėm nusisuko.

šiam pradėjus mosikuotis rankomis Jenny nebesusitvardo ir pati pašoka ant kojų.
-hm...leisk man pagalvoti.-uždeda ranką ant smakro.-tikriausiai ieškau ramybės, nes prieš kelias dienas mirė vyras, kuris tikriausiai vienintelis suteikė man džiaugsmo, man perdūrė peiliu ir vos nenudvėsiau kažkokiam nusmurgusiam bare, tiksliau jo kampe, taip pat sužinojau, kad turiu tris seseris, o apie tai sužinojau ne iš tėvų, o iš veik visai nepažįstamos moters!!!-susikaupus visam pykčiui balso toną vis keldama Jenny artėjo link Richard. sustojusi vos keli centimetrai nuo jo giliai įkvėpė ir žiūrėdama jam į akis nutilo. visiškai, amen.

Stebedama jo veido mimikas pakreipia galva. isklausiusi jo kalba sypteli ir atsuka nugara, taciau neatsitraukia nei per zingsni.
-kvailiodama...zudyk save jei tai tau patinka.-patraukusi petukais vel atsisuka i ji.

Siam pasilenkus prie jos Jenn akimis seka jo veiksmus, taciau nedaro nieko kad sustabdytu. nuo kuzdesiu merginos oda pasiurpo ir ji kiek primerke akis. praziotos lupos gaude ora, bet nepraradusi budrumo ji vis buvo visada pasiruosusi blogiausiam. pasnekovui atsitraukus Jen linktelejo ir liko stoveti savo vietoje su i vaikina ismeigtomis akimis.

sučiaupusi lūpas nežymiai pavartė akis ir pati atsukusi nugarą nužingsniavo į vietą kurioje prieš tai sėdėjo. atsiklaupusi atsisėdo ant kulnų šonu įsiremdama sienon. laisvomis rankomis suėmė švarko kraštus ir uždėjusi vieną ant kito juos laikė taip, kad joks vėjo gūsis nepraeitų pro tarpus. visgi šaltoka buvo.

sėdėdama sau kampe pati nesuvokė, kada ji pasidarė tokia niurzga. paprastai visada šypsodavosi ir džiaugdavosi viskuo ką turėjo, bet dabar. tyliai atsidususi užmerkė akis ir kiek liūdnoku veidu mąstė visiškai dėmesio neskirdama Richardui. prisiminus ankstesnius laikus pasidarė gaila kaip ji juos taip ėmė ir pametė.

po pakankamai ilgo tarpo pramerkė akis. išleidusi oro gūsį per burna pasisuko į visai be gyvybės ženklų stovintį asmenį jai už nugaros.
-gal nori į barą?-tyliai pasidomėjo bergždžiai tikėdamasi teigiamo atsakymo.

išklausiusi Richardo patraukė petukais ir nusisuko nuo jo. kiek pasėdėjusi pradėjo grynai šalti visas savo galūnes, tad neištvėrusi pakilo nuo žemės ar kaip kitaip pavadinsi ir pradėjo eiti link durų.
-manau jau eisiu, darosi šalta.-delnais patrynusi savo pečius nežymiai šyptelėjo ir uždėjo vieną jų ant rankenos,-viso,-linktelėjusi tingo už medinės plokštės skiriančios visų su lauku.