Ne aukščiausios klasės apartamentai - labiau landynė, kurią pasisavinusi Danielio motina ir jos kadras, bei kadro dukra. Kadangi Maddocko motina turi šiokių tokių problemų su alkoholiu, nenuostabu, kad čia ne taip jau ir švaru.

Danielis šiaip vengia šitos vietos. Turbūt dabar jau aišku, kodėl per vasaros atostogas Maddocką galima rasti geriant Hogvartso sandėliukuose. Todėl dabar, perlipdamas išklypusius vartelius į savo gimtąjį kiemą, Danielis jaučiasi be galo keistai. Aišku, to neparodo - veidas kaip visada be emocijų.
Aišku, dabar kyla klausimas kokio velnio Madcockas čia atsivilko?
Jis turi talentą prisidirbti. Apvogti tuos, kurių apvogti neturėtų, pragerti pinigus, o sugautas - nesugebėti išsimokėti. Bet jis gavo alternatyvą - jo galva arba jo netikra sesuo mafijai, užsiimančiai prostitucija.
Būtent dėl šitos priežasties dabar, besiraukydamas, Danielis užlipa laiptais. Net neskambina - durys kaip visada nerakintos. Vos tik šias atvėrus, jam į veidą plūsteli alkoholio kvapas. Nurijęs burnoje susikaupusius skysčius, Dan žengia gilyn į namą.

Karen pasirodė namie. Kaip ir jos netikras brolis, vengė šios vietos kaip maro, tačiau retkarčiais, daugiau dėl to, kad ji tiesiog geros širdies, o ne dėl to, kad labai norėtųsi, ji aplankydavo savo tėvą ir jo naują merginą, kuri jokios simpatijos Murray nekėlė. Mergina apskritai nesuprato, ką jos tėvas toje moteriškėje rado, o tuo labiau nesuprato, kodėl dar ir sugalvojo su ja būti tada, kai sužinojo, kad ji dar turi vaiką, su kuriuo, kaip vėliau paaiškėjo, ne tik gyventi, bet ir susikalbėti beveik neįmanoma. Lipdama laiptais į viršų su keliais maišais maisto produktų, kuriuos maždaug kas mėnesį vis atnešdavo į šiuos namus, Karen kilstelėjo antakį, pamačiusi Daniel:
-O, čia tu. O jau maniau, kad čia nebesilankai.

Danielis vis dar stoviniuoja tarpduryje, rankoje sukinėdamas cigaretę, kažkaip nevyriškai nedrįsdamas dėti dar vieną žingsnį - o jeigu vėl išlįs motina, nusivėmusi ir vapanti apie savo jaunystės sugulovus?
Dan krūpteli nuo išgirsto balso ir beveik iš kart atsisuka į jo šaltinį, žinodamas, kad tai yra ko atėjo. Nužvelgęs Murray, Madd vypteli, tuo pačiu įsikišdamas cigaretę į burną ir bei paskrudindamas jos galą, ugnį pridengęs nuo vėjo. Vaikinas šonu atsiremia į durų echtąšūdąkuriopavadinimąpamiršau, iš dantų ištraukdamas degantį pagaliuką.
- Reikia juk karts nuo karto aplankyti mamytę ir tėvelį, - su aiškiu jaučiama pašaipa, pykčiu jiems, sumurma, vėl nuvesdamas žvilgsnį Karen kūnu. Dan apsižvalgo - per daug liudininkų, kad pradėti tempti merginą, pirma reikia ją apsvaiginti.
- Užeik, ko lauki, - maloniai pasiūlo, pasisukdamas šonu taip, kad Murray galėtų praeiti.

Kiek susiraukusi mergina įėjo į virtuvę ir padėjo ant stalo maišus, kuriuos laikė rankoje. Piktai iškrovusi visus produktus į šaldytuvą bei spinteles, mergina vyptelėjo:
-Būtų gerai, kad ne tik aplankytum, bet ir jais bent šiek tiek pasirūpintum. Neturėčiau būt ta, kuri valo tavo mamos vėmalus. Ir tikrai neturėčiau būt ta, kuri jai perka maistą,-piktai įmetusi į spintelę makaronų pakelį, Karen pasiėmė nuo kriauklės šluostę ir pradėjo valyti ant žemės išpiltą alkoholį. Pagal kvapą sprendžiant, tai buvo degtinė. Pagaliau baigusi, mergina nubraukė raudonus plaukus nuo akių ir pasisuko į Dan,-Ko tau reikia? Jeigu atėjai prašyt pinigų, net neabejoju, kad ji jų neturi.

Danielis įseka paskui Karen ir atsirėmęs į stalą, sukryžiuoja rankas ant krūtinės. Madd nieko nedaro, tik stovi, rūko ir žvilgsniu sekioja paskui Murray, su tokia vos įmatoma, pašaipia šypsenėle. Jis laukia tobulos akimirkos pradžiai.
- Tėvai yra? - labai ramiu balsu pasidomi, ignoruodamas visą Murray kalbą.

Daniel visiškai praignoravus Karen kalbą, mergina atsiduso ir gūžtelėjo pečiais:
-Tėvo mašinos nėra, todėl jo nėra. O tavo motina, man rodos, geria pas vieną iš savo draugių,-pabaigusi tvarkytis, Murray tvarkingai sulankstė maišelius ir juos kažkur padėjusi apsidairė tarsi galvodama, ar turi dar ką nors padaryti.

Išgirdęs jį tenkinantį atsakymą, Danielis iš kart žengia kelis didelius žingsnius link Karen nugaros ir apkabina jos kaklą viena ranka.
- Tik sujudėk ir sulauksi Kedavros į snukį, - sušnypščia, stipriai įbesdamas lazdelę merginai į kaklą.

Daniel įrėmus lazdelę jai į kaklą, mergina suvirpėjo. Žinojo, kad beviltiška būtų rėkti arba siekti to peilio, kuris buvo taaip netoli. Arba lazdelės, kuri gulėjo jos rankinėje, čia pat, ant stalo. Akimis bėgiodama po kambarį ir ieškodama ko nors, kaip galėtų išsigelbėti iš šios nepavydėtinos situacijos, Karen kiek drebančiu balsu paklausė:
-Daniel, ką tu čia darai? Paleisk mane! Aš.. jeigu tau reikia, aš gausiu pinigų, bet..nuleisk lazdelę, prašau.

Danielis, jausdamas Karen kūną taip arti ir kvėpuodamas jos plaukų aromatu, labai sunkiai tvardosi nepradėjęs prie jos kišti rankų kita prasme - vis dėlto mafija lengviau atleis už nesudarkytą.
- Man nereikia tavo sušiktų pinigų, man reikia tavęs, - tokiu pat tyliu balsu iššnypščia, vis dar spausdamas jos kaklą ranka. Išėmus keiksmažodžius nuskambėtų kaip visai romantiškai eilutė, aišku kitokioje situacijoje. Dan šiek tiek atitraukia lazdelę ir jau žiojasi vienam iš nedovanotinų kerų - imperio.

Daniel prakalbus, Karen pavartė akis ir vėl prabilo:
-Aš, aišku, pamaloninta, bet galėtum ir sukonkretint bei nuleidęs lazdelę paaiškint kam, po velnių, tau manęs reikia? Ką planuoji daryt? Nužudyt? Parduot į vergiją?-kiek susiraukė. Pati net nežinojo kaip arti tiesos ji buvo,-Kad ir ką darytum, tiesiog.. nuleisk lazdelę. Neesu tokia kvaila, kad bėgčiau, ar bandyčiau gintis.

Danielis neištaria burtažodžio ir net sudvejoja, ar verta. Vaikinas kelias akimirkas padelsia, neapsispręsdamas ką daryti - galbūt geriau bus ją vesti neapsvaigintą magijos, jeigu tai paliks kokį įspaudą jos psichikoje ir mafija jos nebenorės?
- Eisi su manimi? - dabar jau normaliu balsu paklausia ir dar kelias sekundes taip pastovi, prieš paleisdamas Karen. Kažkodėl jis įsitikinęs, kad lengvai susitvarkys su Murray, kad ir ką ji sugalvos.

Daniel paklausus klausimo, kuris šioje situacijoje buvo tiesiog kvailas, mergina pavartė akis ir atsiduso:
-Aišku, kad eisiu. Tarsi turėčiau kitą pasirinkimą,-švelniai paėmusi jo ranką, ji lėtais judesiais atitraukė ją sau nuo kaklo ir parodė į rankinę,-Ją galiu pasiimti, ar bijai, kad mirtinai užtrankysiu savo nauja Chanel? Jeigu atvirai, ne taip labai man jos ir reikia, bet nevilioja mintis, kad ją pasigriebtų tavo motina.

Danielis pasiduoda Karen judesiams ir net žengia žingsnį nuo jos atgal, tačiau lazdelę vis dar stipriai spaudžia delne. Vaikino žvilgsnis nuslysta į Murray rankinę.
- Duok lazdelę ir gali neštis, - ištiesia delną, kažkodėl įsitikinęs, kad Karen savąjį medienos gabalą laiko būtent ten. - Nors kažin ar tau jos prireiks, - neišlaikęs tyliai burbteli.

Priėjusi prie stalo, Karen atsisegė rankinę ir iš ten išsitraukė lazdelę. Tačiau Murray nebūtų Murray, jeigu nepasinaudotų bent menkiausia proga išsilaisvinti. Greit pasisukusi į Daniel, Karen greit paleido į jį nuginklavimo kerus ir stebėjo, kaip lazdelė nuskriejo per pusę virtuvės. Greit bateliu ją primynusi, Karen caktelėjo liežuviu:
-Jeigu pamatysiu, kad bent kaip nors bandai ją pasiekti, net neabejok, kad balsas nesudrebės man tave žudant. Jau geriau susitepsiu rankas krauju, negu tiesiog lauksiu, kol mane nusitempsi.. neaišku kur!

Pamatęs nuskrendant savo lazdelę, Danielis iš kart garsiai nusikeikia ir dar šokteli į viršų, bandydamas ją sulaikyti, tačiau ji jau per toli, o ir Karen lazdelė nukreipta į jį. Vaikinas nedrąsiai nusišypso ir delnus iškelia į veido lygį, žengdamas kelis žingsnius artyn Murray.
- Nu va kaip viskas pasisuko, - pakraipo galvą ir per sekundės dalį šoka link Karen, stumdamas ją atgal ir į šoną nusukdamas jos ranką su lazdele. Beveik tą pačią akimirką pritūpęs, Danielis pagriebia lazdelę ir ją nukreipęs į Murray, atšoka per porą žingsnių.
- Padėk savo lazdelę, kol aš neparodžiau ką sugebu, - suurzgia ant Karen, giliai kvėpuodamas - šiek tiek fizinio krūvio ir jis jau padusęs, ot tas rūkymas.

Daniel ją pargriovus, Karen skaudžiai nukrito ant nugaros. Jautė, kad kažką nusibrozdino, kad suknelė įplyšo ir kad kojai kažkas labai negerai, tačiau nieko nesakė, vis dar spoksojo į Daniel. Žinojo, kad priešintis beviltiška, tuo labiau, kad tai buvo ne kokia dvikova su peiliais ar kažkuo panašiu. Mestelėjusi lazdelę į šoną, mergina pagaliau pakilo nuo žemės ir pasiėmė rankinę:
-Rodyk kur eit.

Danielis persiraukęs stebi kaip Karen kyla nuo žemės, nukreipęs lazdelę į ją. Kraujas vaikino venose verda, todėl nenuostabu, kad Murray praeinant pro jį, Dan stipriai ją stumteli ir suburba kažką panašaus į "kalė".
- Palik tą supist/ą rankinę, gal ten kokį peilį slepi, - griebia jos tašę iš rankų ir nusviedžia į kitą kambario galą. - Eiiik, - šiurkščiai sukomanduoja, vėl pastumdamas ją.

-Taip, Daniel, nes kiekviena mergina savo rankinėje tamposi visą servizą,-burbtelėjusi mergina aiškiai labai nepatenkinta šiaip ne taip nulipo laiptais žemyn, vis pasiraukydama dėl patemptos/sumuštos/išnarintos kojos ir galiausiai dingo iš namo kartu su Dan.