Užeigos viduryje pasigirsta pokštelėjimas ir tą pačią akimirką čionais atsiranda chėbrantai Markas ir chėbrantė Flea. Apsižvalgęs po vietą, kurioje atsirado, vaikinas išsišiepia.
- Yyyyeeessss, pataikiau, - sukrykščia ir suplojęs delnais, nubinzena link baro. Įsitaisęs ant kėdutės, kiek pasisukinėja, pakol sulaukia Leos.
- Bet jėzau, na ir žiaurus tas dabartinis jaunimas. Darbo metas, dirba svarbų darbą, o žiūrėk, pyst ir bare geria, - sudejuoja, aiškiai savo raudą adresuodamas Fleos elgesiui.

(( i like you :DDDD ))

- Kokio šampano? - kilstlei vieną iš antakių, prieš tai metęs žvilgsnį į Fleos pusę.
- Du butelius degtinės, - patenkintas linkteli pasimetusiam barmenui. - O pradžiai alaus įpilkit. Dar keptos duonos, - staigiai suvardina, ignoruodamas Lucci.

Markas meta žudantį žvilgsnį į Florence ir vis dėlto patvirtina padavėjui, jog viską atgabentų galvos linktelėjimu.
- Žiūrėk ir išgręš iki paskutinio cento, - piktai subamba, prisitraukdamas arčiau savęs kaip niekad staigiai atgabentą keptą duoną. Paėmęs vieną lazdelę, įsimeta burnon ir neskubėdamas ima kramtyti.
- O tu česnakus mėgsti? - bekramtydamas nuveda žvilgsnį į Fleą ir pakilnoja antakius. Bo dabar jų kvapu ilgą laiką galės mėgautis abu.

Florencei atlikus trumpą aktorinį numeriuką ir pabandžius apsimesti kardadančiu, vaikinas net nustoja kramtyti ir sustingęs žiūri į Fleą. Šiai nustojus, vaikinas pratęsia kramtymą, tada išspaudžia malonią šypsenėlę ir ištiesęs ranką, patapšnoja Leos galvą it adaptuotam vaikui ar augintiniui.
- Šaunuolė, - taip meiliai sumurma. - Šaunuolė, taip ir toliau, - pakartoja ir nusisukęs, į rankas paima ką tik gautą alaus bokalą.
- Gal tu negerk daugiau, - po sekundės priduria, žvilgsnį įsmeigęs į antrą bokalą, skirtą merginai.

Markas klausosi Fleos šiek tiek užsiėmęs - bepildamas alų į gerklę. Vos tik mergina praneša, jog yra negerianti, Engelis trumpam nuleidžia bokalą ir išsišiepia.
- Super! - linkteli ir damušęs savąjį, prisitraukia skirtą Leai. Veikia šiek tiek sulėtintai, palikdamas laiko Florence pasireikšti, jei netyčia persigalvotų.

Fleai vis dėlto atėmus bokalą iš Marko, vaikinas stebi ją su keista, itin plačia šypsena.
- Aš tai numačiau, - paslaptingai ištaria, lyg pats manipuliacijos dievas. Palinksėjęs, vaikinas prisitraukia ką tik atneštą ugninės butelį ir pripildo šalia stovinčius stikliukus.
- Gerai, bet taisyklės tokios, - ištaria, vis dar pildamas. - Geriam tol, kol nebegalėsim atsistoję padaryt kregždutės, - pakelia akis į Fleą, užsukdamas butelį ir padėdamas jį ant baro. - O tada varom siaubt Kiauliasodžio, - linkteli ir paėmęs stikliuką, kilsteli jį Lucci pusę. Nesilaužęs, susiverčia šį burnon ir su garsu patėškia ant baro.

Turbūt neminėjau, bet Markui užtenka labai nedaug alkoholio, kad stogas nuvažiuotų. Todėl paprašytas padaryti kregždutę, tai yra atsistoti, horizontaliai išsitiesti ir išskėsti galūnes, vaikinas ramiu snukiu atsistoja, užsikabaroja ant kėdės, o nuo jos - ant baro. Tada, išsitiesęs, iškelia smakrą ir veide vis dar nedemonstruodamas jokių emocijų, staigiai šoka į viršų ir šiek tiek į priekį, išskėčia visas galūnes ir staigiai jas prispaudžia prie kūno, imituodamas kregždutės pomėgį karpyti dangų. Kojoms palietus žemę (su itin garsiu bumbtelėjimu), Markas nusilenkia ir įsitaiso atgal ant kėdės, vis dar su poker feisu.
- Ir štai kaip darom kregždutė, - sumosikuoja smiliumi ir staigiai pripildęs stikliuką, susiverčia gerklėn ugninę. Persiraukęs, vaikinas paslapčiomis skiria laiko baro apžvelgimui ir įsitikinimui, kad pažįstamų nėra. Dar ne visai nugirdytos smegenys primena Markui, kad vat už tokius pašokinėjimus ryte gėda biški būna.

Pakol Flea mąsto apie Marko smegenis, keliaujančius per nosį, Engel vėl spėja pripildyti savo stikliuką.
- Anūkai manimi didžiuojasi, - sumurma, prieš pat susipildamas ugninę į burną. Šiaip ne taip nurijęs degantį skystį, vaikinas su visu kūnu pasisuka į pašnekovę ir nusišypso nuo ausies iki ausies.
- Oi tu, pradedi mane pažinti, - kikendamas pagrūmoja pirštu palei Fleą nosį. Jeigu nori, kad Markas pridarytų debiliškų dalykų, duok jam ugninės ir pasakyk "lažinuosi".
- Bet jeigu nepadarau, tu atsistoji ant rankų ir išgeri kas liks tame butelyje po to, kai aš jį susiversiu iš apmaudo, kad nepadariau špagato, - greit sumala, kad net neitų suprasti ir paėmęs butelį, nugeria porą gurkšnių ir atsistoja, prieš tai, aišku, brangųjį vandenėlį padėjęs ant baro. Šiek tiek pasitaisęs džinsus, tai yra kilstelėjęs juos ties šlaunimis, kad būtų laisvesni, Markas neskubėdamas išsižergia. Vis didina atstumą tarp kojų po porą milimetrų kas sekundę.

Pasiekus gal kokio pusmterio plotį, turbūt daugiau, Markas staigiai sustingsta, pakelia galvą į Fleą ir trumpai linkteli.
- Stokis ant rankų, - praneša, išsišiepdamas nuo ausies iki ausies. Būtų jau normalizavęs kojų padėtį, tačiau kažkodėl sumąsto, jog prieš tai į rankas reikia paimti ugninės butelį. Markas palinksta į priekį, įsikabina į barą, sugriebia Fleos begėdiškai ištuštintą tarą ir atsitiesia. Deja, atsitiesimas nelabai koks gaunasi, bo kelios akimirkos po to, įvyksta galingas Marko užpakalio ir grindų susidūrimas. Nė nesureagavęs į tokį pozicijos pasikeitimą, Markis sukryžiuoja kojas it turkas ir užsiverčia tuščią butelį. Belaukdamas, kol lašelis nuo dugno pasieks kakliuką, Engel žvilgteli į Fleą.
- Tu čia dirbk, dirbk, aš laukiu, - mosteli delnu ir vėl susikoncentruoja į taip laukiamą lašelį.

Markas per tuos visus laukiamus lašiukus net pamiršta kokia ta tikroji Florence užduotis buvo. Vos tik mažas ugninės kiekis butelis pagaliau nuteka į jo burną, Engelhardt palaimingai sukrykščia ir nutėškia dabar jau bevertį stiklo gaminį į kitą baro galą. Delnu perbraukęs lūpas, Markas trumpai linkteli.
- Sutarėm. Špagatas ir sirpo vyšnios Suvalkikoj. Bet nebandyk manęs apgauti su vienu posmu, man pilną giesmę, - sumosikuoja pirštu palei Florence pilvą, bo sėdėdamas ant žemės aukščiau nepasiekia.

(( O Trys Šluotos? Kiauras Katilas? Arbatinė Nimfa? :DD ))

Visiškai neturėdamas ką veikti, Smithas nusprendžia atšvęsti savo nuobodulį ir patraukia į firminį barą - Šluotinę. Įžingsniavęs į iki skausmo pažįstamą pastabą, vaikinas binzena tiesiai prie pamėgtos kėdutės baro kampe ir ten įsitaisęs, tuoj pat užsisako dvigubą konjako. Begurkšnodamas savo gėrimą, Smithis pamažu ima žvalgytis. Pirmiausia vaikinas pastebi vos už keletos kėdžių sėdinčią keistai pažįstamą personą. Smithis būtų nusprendęs dėmesio į save neatkreipti ir pasišalinti, nepradėjus kovos, kai neturi ginklų, tačiau gurkšnis konjako nelabai smagiai nuslenka gerkle ir to pasekoje Aštas pradeda garsiai kosėti.

(( Aiii, tai gali būti, kad kiti barai dar neturi savininkų ir nėra iki galo sukurti:DD ))

Ashtas nustoja skleisti garsus jau tada, kai Adriana atkreipia savo dėmesį į jį. Šiek tiek patrynęs krūtinę, vaikinas trumpai žvilgteli į merginą ir nusisuka į barą. Smithas pribaigia stiklinės turinį, tuo metu Beusunkipavardė prabyla. Šyptelėjęs, Aštas nuryja konjaką ir padeda stiklinę.
- Aš dabar nedirbu. Kaip spėju tu irgi ne, kitaip apie tokį savivaliavimą darbo metu turėtų išgirsti tavo bosas, - plačiau nusišypso, žvilgsnį nukreipdamas į Adrę.
- Ir nepyk taip labai, juk paleidau, - po trumpos pauzelės priduria, šiek tiek pakreipdamas galvą.