Reikėjo Emilei tada suprasti, jog nieko nėra amžino.
***
Emilė nešiojo akinius pilkais rėmėliais, mokykloje būdavo susirišusi kuklų kuodą,- tai buvo klaidina išvaizda. Visi, pirmąkart išvydę ją mokykloje manė, jog ji- mokslo guzas, pilka pelytė, kuri visada mielai duos jiems nusirašyti, nors Emilės širdis, nuo maištingumo galėjo išsiveržti kaip garai iš ugnikalnio. Niekas nesuprato tokios dvilypės asmenybės, išskyrus Melisą, kuri šiuo metu yra Emilės neišskiriama draugė.
Buvo eilinė diena mokykloje. Vienintelė viltis buvo ta, jog greit Emilė ištrūks iš čia ir eis į pasimatymą. Mergina visa tiesiog švytėjo tokiomis dienomis, kai tuo tarpu kitomis buvo pilka pelytė su mokykline uniforma. Vienintelė jos draugė buvo Melisa,- tai ji padėdavo iškęsti Emilei sunkumus ir džiaugdavosi, kai pavykdavo juos palaužti.
Praėjus trims kalbų pamokoms, matematikai, bioloijai ir fizikai, Emilė greit išrūko iš mokyklos į susitartą kavinę. Mattas sakė jai atlėkti kuo ankščiau,- jis turėsias merginai paskyti svarbų reikalą. Emilei atsisėdus ant kėdės ir nespėjus atgauti kvapo, Mattas, jos vaikinas, prabilo:
- Emile, apgailestaudamas prenešu tau, jo šis pasimatymas bus paskutinis.

Atradau visiškai tikslų savo aprašymą Tikrai.
O norisi dar daugiau ir ilgesnių dalių. :]

Ū, tikrai? xD Giars xDD
Rašiau paskubomis, bet manyčiau, jog ateityje sulauksit ilgesnių dalių. So, iki kitos dalies xD

Padavėja krūptelėjo nuo stipraus kumštelėjimo į stalą. Trenkė Emilė, kuri jau buvo atsistousi ir jos dailus veidas buvo perpildytas neišblėstančiu pykčiu. Ji ėmė plyšauti:
- Po velnių, Matt'ai, tau jau aštoniolika ir tu dar esi priklausomas nuo tėvų?? Jei jau šitap tai tada ir skrisk į tą savo sumautą Airiją. Man nusispjaut,- mergina neteko jėgų plyšaudama, tad vis dar drėbėdama iš pykčio, kuris buvo skirtas Matt'o tėvams, atsisėdo.
Tada prabilo Matt'as, nerodydamas jokio pykčio ar ironijos:
- Čia aš nekaltas. Mano tėvai neperkalbami. Aš bandžiau aiškinti, jog egaliu su tavmi išsiskirti, bet jie...- vaikinas nutilo. Jeigu šiuos žodžius jis ištars, tada nebus jokios "meilės per atstumą", kurios jis tikėjosi.
- Kas "bet"?...- Emilė nutraukė jo apmąstymus. Šiuose žodžiuose nebebuvo jokios ironijos, tik smalsumas.
- Emile, jei tau pasakysiu tai, ką jie sakė, tikrai prarasiu tave amžiams.
- Matt'ai...- Emilė suirzo. ji negalėjo pakęsti, kai kas nors slėpdavo nuo jos visą tiesą.- Sakyk, kitaip tikjrai prarasi mane amžiams.
- Gerai, bet nesakyk, kad neperspėjau,- Matt'as atsikrenštė ir jau ruošėsi kloti visą tiesą, visiškai tiesiai šviesiai.
Bet prėjo jau minėtoji padavėja:
- Po velnių, Emile, išbaidei visus lankytojus!..

Nea xD

Ne nū. Iš lempos kuriu krę, tai kas čia geero? xD

Nūū gal xD

Argi?..
Nū kąžin. Gal ryt ar poryt įdėsiu.

Ne. Man ryt dvi Kengūros. Protas bus aptemės kaip koks kaminkrėtys. Aš nekalta.

O gal man irgi. Kuri tau poryt? Aš anglų k. tiksliai nenugirdau kada bus xD

Kelintą? xD

Man ryt, per penktą pamoką xD

Sekasi xD