- Kim, puikiai žinai, kad be normalios priežasties nebūčiau šitaip išnykęs, - giliai įkvėpęs išbėrė jau seniai ruoštus žodžius, kadangi jis būtent ir tikėjosi tokios Kim reakcijos.
- Aaaa, dunno. Neišgirdau apie ką kalbėjai, nes mane pakerėjo... Na žinai, lyg ir sustingau, - šyptelėjo, lėtai atsistodamas.
- Spėju labai pyksti, kad šitaip išlėkiau nieko nepaaiškinęs? - prikando lūpą, apeidamas stalą.

- Aš sakiau, kad grįšiu juk... Ir sakiau, kad myliu. Tai juk irgi svarbu? - tyliai ir ramiai pratarė.
- Nėra jis toks.. ankštas, - išsišiepė. - Em. Juk turėjai žinoti, kad vieną dieną grįšiu ir tikrai norėsiu tave pamatyti... - suraukė antakius, nes tikėjosi tikrai ne tokio sutikimo.

- Die. Radai ką palyginti. Apie kažkokio debylo atlyginimo kėlimą ir apie mano meilę, - suraukė antakius.
- Naaa, pagalvojau. Pirmiausia, tai man reikėjo tiesiog tave pamatyti, - sumirksėjo akytėm. - O antra, dunno. Būčiau ką nors sumąstęs, - gūžtelėjo pečiais. David'as sumirksėjo akytėm. - Supratau. Tu ir Smith'as... Kažką sukat? Aišku... - žymiai tyliau sumurmėjo, raukydamas antakius.

David'as kilstelėjo antakius.
- aaa, supratau - ne, - po pauzės linktelėjo. - Emm... Tada arba tave kažkas išdavė, arba tu kažką išdavei, arba tu tiesiog nekenti manęs, - pateikė tris pasirinkimus, prieš ištardamas kiekvieną apsvarstydamas. - Ne, nors trečią išbraukiam. Jei manęs nekęstum - būtum nužudžius. Atleisk, bet nepamiršau antros tavo specialybės, - išsišiepė. Atsikrenkštęs, tęsė. - Šiaip, dar gali turėti susišaudžiusi kokį trumpalaikį bičą, bet pažadu. Jei tik duosi pistoletą nieko nebeliks, - pakilnojo antakius.

- Jis neišdavė, aš įsitikinęs. Jis tik turėjo kitų reikalų ir jam teko trumpam palikti savo gyvenimo meilę, - atsiduso. Kadangi jam nusibodo šis žaidimas, David'as prisitraukė Kim ir stipriai apsikabino. Daug nesižaisdamas, įsisiurbė į moters lūpas, pamažu glostydamas visas taip išsiilgtas formas.

- Jis gal planavo dar ilgiau, bet nebegalėdamas tverti be tavęs pirmu reisu grįžo čia? - nusišypsojo, žiūrėdamas tiesiai į Kim akis.
- Tu net neįsivaizduoji ant kiek man geriau dabar... - pasmirk'ino ir neišlaikęs, vėl įsisiurbė į Kim lūpas.
- Žiek, jau vakaras. Keliamės pas mane? - kilstelėjo antakius pirmoje vietoje norėdamas ilgiau pabūti su Niler, kadangi Ministerijoje nei buvo patogu, nei malonu džiaugtis.

[[ Pz, pz. Aš aišku atradau ne tą prasmę.... ]]

Šyptelėjęs, David'as apsikabino Niler ir jie abu ėmė ir išėjo.

[[ Netikiu. ]]

[[ Kas čia gero? ]]

[[ SAkkkkuuuuuk, bo išprievartausiu. ]]