Pasirodė Asht'as ir Di'jus. Vyras pasivedė merginą į aikštelės vidurį.
- Jo, tikrai gražu čia. Ir ugninės kažkur pasislėpęs turiu, - išsišiepė. Netoliese atsirado kunigas. Asht'as kiek krūptelėjo po pokštelėjimo. Pamatęs gan flegmiškai atrodantį vyriškį su kvaila kunigo apranga, Smith'as prisimerkęs nužvelgė jį.
- Labas vakaras, vaikai mano, čia tos vestuvės? - labai ramiu balsu paklausė praplikęs kunigėlis, šypsodamasis kaip apsipūtęs hpis.
- Aha, - linktelėjo Asht'as, taip gan per striukai, kaip į tokį klausimą, kaip tokioje dienoje ir tokioje situacijoje. Tas "Aha" nuskambėjo taip kvailai, kad Smith'as net ir sumirksėjo akytėm.
- Šį gražų vakarą susirinkome sujungti šitų dviejų gražių žmonių. Bla bla bla bla bla bla... - murmėjo kunigas. Asht'as, neiškentęs, pervertė akis.
- Galima šitą praleisti?
- Žinoma. Taigi, panele Di Chapelle, ar imate Ashton'ą Smith'ą į vyrus? - labai ramiu, monotonišku balsu paklausė, pasukdamas galvą į Di.

Asht'as, nesusilaikęs iš kvailo Di'jaus "Ahaaaaa", sukrizeno. Kunigas piktai dėbtelėjo į jaunavedžius. Smith'as užsičiaupė.
- Ashton'ai Smithai, ar imi Di Chapellę į vyr...moteris? - prisimerkė. Asht'as pamąstė "Jo", bet kadangi nei vienas jo minčių negirdėjo, po minutės, pagaliau linktelėjo ir murmtelėjo "Aha".
- Tai skelbiu jus vyru ir žmona, - sumosikavo letenomis kunigas ir pasipiktinęs jaunavedžių kvailu požiūriu į vestuves, dingo. Smith'as bukai sumirksėjo akytėm.
- O dabar tu man pasakyk. Tai jau galiu tave bučiuoti? Tas flegma tai nepasakė, - vėl sumirksėjo akytėm.

Asht'ui taip ir atvipo žandikaulis. Sumirksėjęs akytėm, užsičiaupė ir prisitraukęs Di prie savęs, įsisiurbė merginai į lūpas. Po gan ilgo laižiako, atsitraukė.
- Aha, - linktelėjo.
- O dabar... Ugninė, - pakilnojo antakius.

Vanessa atėjo verkdama dar kartą išsitraukė tą laišką:

Spoiler:

Vanessa pradėjo dar labiau verkti.Jos pelėda Hedvyga nuskrido, o ji liko viena verkdama.

Di Chapelle rašo:

Di susiraukė.
- Pažeidei įstatymą. - nepritariamai papurtė galvą ir sukikeno.
- Tu tik apie ugninę ir tegali galvot. - pervertė akis ir dribo ant žemės. Atsirėmusi į medžio kamieną, prisimerkė.

- Rūpi man tie įstatymai, - sukrizeno, privarydamas prie kažkurio medžio. Pabeldęs į jį ir įsitikinęs, kad medis tuščiaviduris, pasisuko į priešingą pusę ir žengė kokius 6 didelius žingsnius, panosėje juos skaičiuodamas. Nužingsniavęs, pašokinėjo vietoje, įsitikindamas, kad po juo kažkas yra ir atsitraukęs, žengė kelis žingsniu atbuline eiga ir sumosavo lazdele. Žemės pakilo, atverdamos didžiules duris į požeminį sandėlį. Pakilnojęs antakius, atidarė tas duris ir nusileido laiptukais. Po keletos minučių grįžo prie Di su glėbiu butelių, koja paspyręs dureles, kad jos užsidarytų, murmtelėjo kažkokį burtažodį ir žemės vėl lygiai užglaistė tą vietą. Klestelėjęs ant žemės šalia Di, pabėrė ugninės butelio šalia kojų.
- Neteisingai. Galiu galvoti apie ugninę ir tave, - išsišiepė, pasukdamas galvą į Chapellę.
- Ir dar apie keletą dalykų, kurių paminėjimas sugadintų visą reikalą, - po keletos sekundžių pridūrė ir gūžtelėjo pečiais. Išsišiepęs, paėmė vieną butelį, gerai apžiūrėjo jį.
- Nežinau. Šita slėptuvė ne mano, sužinojau tik 7 kurse... - pranešė, atsukdamas butelį. - Gal čia... Laisvinamieji? - pakilnojo antakius. Išsišiepęs, užsivertė butelį. Atitraukęs, butelio kaklelį vos vos nuo lūpų, sučepsėjo, kad geriau pajustų skonį.
- Ne, viskas ore, - sukrizeno, pasukdamas galvą į Di'jų.
- So už mūsų ilgą ir gražią santuoką, tikėkimės be jokių žudynių, - išsišiepė ir užsivertė butelį.

Bella atėjo.Atsirėmė į medį ir pradėjo piešti tai ką kažkada buvo regėjus sapne.
(isemiau ji)

[[ EWWWW PATTINSON'AS!!!!!!!! Bent į spoilerį įmestum, vimdo mane nuo jo. ]]

[[Eg, ramiaaaai xDDD
Nors šiaip ir mane jis pradėjo užknist |( xDDD]]

Bella pamatė, jog nėra viena ir greit užvertė piešinį, kad niekas nematytų.

- Aha. Ačiū, kad linki man ilgo ir laimingo gyvenimo. Ir, kad nenori mano mirties, - sukrizeno, užsiversdamas butelį. Parėmęs galvą į Di'jų, sumirksėjo akytėm.
- Nū gi aš tai geriu ir dar nenūmirau, - gūžtelėjo pečiais. Vyras jau norėjo užsiversti butelį, kai Di pasisakė ne į temą. Suprunkštęs, sukrizeno.
- Bliamba, pasiilgau aš tavo blondiniškų nusišnekėjimų, - išsišiepė, užsiversdamas butelį.


[[ Pzdc. Stoji prieš žirnelį, stoji prieš visą mišrainę. ]]

- Pažįstant tave, galima tikėtis, kad tu mane nudursi su va šituo pagaliu, bet aš vat nebėgu ir nesislepiu po va šitais lapais, - vyptelėjo, su kiekvienu "va šituo" demonstratyviai mostelėdamas ranka į skirtinas puses ir užsivertė butelį.

[[ . Geras ne į temą. ]]

[[ Kažkodėl. xDDDD ]]

Asht'as prunkštelėjo. Bet ne piktai.
- Oh. Pamiršau, kad egzistuoja dar ir tokių žmonių, - sukrizeno, omenyje turėdamas blondiniškumą.
- Kiek pamenu, tai aš kažkur namą turiu, - bukai sumirksėjo akytėm.

- Nebent tu rimtai nori gyventi Šluotinėje. Tada tektų gyvent atskirai, - prisimerkė.
- Bet tada tai nesąmonė, - po pauzės pridūrė.
- Nū. Ir šiaip. Nesąmonė, - linktelėjo.
- Nes aš tai pvz. nelabai noriu užsiiminėti savais reikalais, kai naktimis aplink visokios Niler tik ir tesivaidena, - prikando lūpą.
- O kodėl gi ne? - pakilnojo antakius ir sukrizeno, omenyje turėdamas mintį apie riaudoną ferarį.

Smith'as išpūtė akutes.
- Tu karščiuoji. Kliedi, - papurtė galvą, užsiversdamas butelį.
- Nupirksiu naują namą prie Šluotinės, naują Poršą, Mersą ar Žiguliuką, jei tik pageidausi, bet prašau. Neversk manęs gyventi be tavęs, - sukrizeno, apsikabindamas Di'jų.