- Tiesą sakant, man visai nesvarbu.
Sukikeno ir patraukė rankas nuo Mil.

Vaikinas gūžtelėjo pečiais.
- Kaip tik pasakysi.
Kiek šyptelėjo. Pakilęs nuo suoliuko, ištiesė Milei ranką.

Tedas kiek pakreipė galvą ir nužvelgė Mil.
- Baik kliedėt. Einam tik.
Sukikeno.

- Kur noriu? Ant tiek manim pasitiki?
Sukikeno. Paėmęs Mil ranką, išvedė ją iš šitos vietos.

Markas su Lote atsirado prie skardžio. Susiradęs kažkokią nuožulnesnę vietą, įsitaisė ant žolės ir pakėlė akis į žvaigždėtą dangų.

Ji atsisėdo kažkur šalia ir pažvelgė į krentančią žvaigždę

- Gražu, ką?
Šyptelėjo.
- Girdėjau, kad kai krenta žvaigždės, reikia sugalvot norą.
Akim sekdamas žvaigždę, ištarė ir pažvelgė į Lotę.

-Gražu,-linktelėjo
-Spėjai sugalvot?-šyptelėjo

- Mhm, o tu?
Šyptelėjo.

-Aha,-šyptelėjo ir pažvelgė jam į akis

- Ir koks tai buvo noras?
Šyptelėjo kažkaip atsidurdamas arčiau merginos.

-Neprarasti tavęs,-šyptelėjo ir jį pabučiavo.
-O ką tu sugalvojai?

- Kažką tokio.
Sukikeno ir įsisiurbė Lotei į lūpas.

Ji viena ranka jį apkabino ir toliau bučiavo

- Šitai irgi buvau sugalvojęs.
Tarp bučinių sukikeno ir apsikabino Lotę,tęsdamas bučinį.

Ji šyptelėjo ir toliau jį bučiavo

Žodžiu, toliau tęsė bučinį, ją glamonėdamas.

Toliau bučiavos, kol galiausiai atsitraukė

- Mmm.
Šyptelėjo ir ranka perbraukė merginai per plaukus.

-Aš tave myliu,-šyptelėjo

- Aš tave irgi.
Nusišypsojo.