Kadangi buvo ganėtinai sunki diena (na, o tiksliau- rytas) Mich išgerti kažko su laipsniais. Peržvelgusi arbatinės siūlomus kokteilius (Mich atžvilgiu - ganėtinai primityvius), moteris užvertė meniu ir užsisakė Cosmopolitan'o. Pastūmusi meniu į šalį, Campbell nusikabino rankinuką nuo kėdės atkaltės ir išsitraukė lūpdažį su veidrodėliu. Pasiryškinusi lūpas, įmetė grąžinimosi priemones atgal į savo Chanel ir pasuko galvą balso pusėn. Užmačiusi pažįstamą veidą, nusišypsojo ir atsistojo:
-Sveikas,-nusijuokė ir, kaip buvo įpratusi, pabučiavo Luke skruostą.

- Sveikutė.
Šyptelėjo, ir atsitraukė po merginos bučinuko.
- Kokia tu pasikeitus, vos atpažinau.
Ištarė su šiokia tokia nuostaba balse ir prisėdo šalia.
- Žiauriai seniai matėmės, kaip gyvenimas?
Paklausė. Kai Ellė gavo savo cosmo, Luke buvo pastumta jo kava. Gurkštelėjęs iš puodelio, gražino savo žvilgsnį į merginą.

Mo atbėgo į savo Nimfą. Visą kelią iki šičia atbėgo stebėtinai greitai su abiem draugėm besivelkančiom iš paskos, manė Mo, tačiau kai apsisuko ir nepamatė nei Hetės, nei Beccės, išsprogdino akis.
- Nu ir vėl jas pamečiau!
Susinervinus sušuko ir pažvelgė į virvę, tabaljuojančią kažkur ant grindų. Patempusi lūpą ir labai nelaiminga, Mo priėjo prie baro, ignoruodama tuos du smigusius, ir visa liūdna atsisėdo ant kėdės.

Heather uždususi įgriuvo į Nimfą, paskui save tempianti Beccę.
- Ale Tu... ir greita...
Giliai kvėpavo, ir prišliaužusi prie baro, užmetė Beccę ant vienos i baro kėdučių.

- Žinau... net virvė manęs nesulaikė.
Ištarė Mo ir patempė lūpą, kilstelėjusi ranką, prie kurios vis dar buvo pririšta trūkusi virvė.
- Ryškiai kiniečių gamybos.
Prisimerkė.

Heather susinervinusi trenkė delnu per barą.
- Kad Tave Merlino Kelnės tuos kiniečius.
Pabambėjo panosėj.

- Nu, vysiškai išpindėjo!
Susiraukė. Praėjusi pro tuos vadinamus baro vartelius, įsitaisė ant ten kadaise atsineštos kėdutės personalo zonoj.
- Šitaip jaučiuosi valdingesnė.
Sukrizeno, žiūrėdama į drauges kitos baro pusėj.
- Ok, jei jau atėjom į arbatinę kur šilta, jauku, beprotiškai miela, ir kur visada lija konfeti bei yra rožinės užuolaidos su HelloKitty atvaizdu, sakau, gal... arbatos?
Pakilnojo antakius.

Heather susiraukė.
- Arbatos...?
Nesupratusi paklausė.

Mo linktelėjo.
- Tai toks spalvotas ir kvepiantis gėrimas be gradusų iš natūralių žolių.
Laaabai lėtai paaiškinoo.

Heather suklinksėjo. Pakankamai garsiai.
- Gerai.
Gūžtelėjo įtikinta.

- Tu dar maža, bet kai paaugsi, pasidarysi tokia didele ir protinga moterimi kaip aš, tada ir suprasi, kad arbata kartais ramina nervus geriau nei cigaretės ar alkoholis.
Sukikeno, užkaisdama vandenį.
- Juodos? Žalios? Metų? Kmynų? Vaisinės? Ypatingo mišinio?
Išsišiepusi pristatė visą savo asortimentą.

Heather vėl suklinksėjo.
- Ech... Tebunie ypatingo mišinio.
Šyptelėjo ir pabarbeno nagais per baro paviršių.

- Tavo žodis man įsakymas.
Sukikeno, ruošdama ypatingą mišinį, kuris susidėjo iš visų Mo turimų arbatžolių. Viską užpylusi verdančiu vandeniu, pastumė Hetei puodelį ir cukrinę.
- Skanaus.
Pakilnojo antakius.

Hetė linktelėjo, ir prisitraukusi puodelį, atsargiai atsigerė.
- Hm... Keistas skonis...
Tarė per ašaras, nes nusidegino liežuvį.

- Priprasi.
Prisimerkusi (juk niekas negeria karštos karštos arbatėlės) patikino draugę.
- Umm... nori kokios užkandos ar ko?
Pasiteiravo.

Hetė išplėtė akis.
- Turi keksiukų?
Išsišiepė.

- Tai nia blia, kada aš jų neturėjau?
Sukrizeno, iš po baro ištraukdama rankų darbo pintinę, visą pripildytą keksiukais.

[[ Iki kitos labas nakties. xDDDDDDDDDDDDDDD ]]

Hetė padėjo puodelį ant lėkštutės, ir pastūmė Beccei.
- Arba jo veikimo reikia ilgai laukti, arba jis manęs neveikia, arba jis nieko neveiks, nes yra ne tam skirtas.
Tarė nuosprendį gėrimui.
- Gali išbandyti, gal Tau tiks.
Gūžtelėjo pečiais.

Hetė pergalingai išsišiepė.
- Sakiau, kad su šituo gėrimu ne viskas gerai.
Sukikeno.

- Aišku neveikia, nes tai - ar - ba - ta.
Lėtai, kaip tikroms pusprotėms ištarė Mo ir susinervinusi pati gurkštelėjo iš kažkurios merginos puodelio.
- Die, kodėl nuo manęs slėpėt visą tiesą?
Karčiai susiraukusi sumurmėjo, omeny turėdama šlykštų arbatos skonį. Na, tiksliau, nebuvo visiškai jokio skonio, tik šiltas vandenukas. Mo trumpam dingo, o tada grįžo su keliais buteliais ugninės.
- Šitas gerai veža?
Išsišiepusi paklausė.

- Mažučiai mano, saugokitės, į jus kėsinasi barakudos.
Sušnibždėjo butelaičiams savo glėbyje. Sustačiusi pilnut pilnutėlius butelius ant baro, nuo jo netrukus pašalino nevykusią arbatą, o arčiau savęs prisitraukė keksiukus.

- Keksiukai!!!
Cyptelėjo Hetė ir puolė prie saldėsių, pakeliui prigriebdama ugninės butelį.
- Aaaaa... Geriau ir negali būti.
Sukikeno vienoje rankoje laikydama ugninę, kitoje keksiuką.