Žiū čia kartais atsiranda tokių paniurėlių ir šiaip, susipisusių nuotaiką dėl menkniekių. Negalėjau neįdėti šio straipsnio čia! xD

Keletas patarimų, kaip „neužsnūsti“ ir mėgautis kiekviena diena.

Judėkite.
Nors žiemą būname labiausiai aptingę, sportas yra naudingiausia priemonė ne tik sveikatai gerinti, bet ir pakiliai nuotaikai užtikrinti. Tyrimai rodo, kad sportas padeda sumažinti neigiamų minčių ar net įveikti depresijos simptomus. 50 vieno eksperimento dalyvių moterų, išgyvenančių depresiją, turėjo sportuoti tris kartus per savaitę. Kitos grupės dalyvės vartojo antidepresantus. Rezultatai parodė, kad abiejų grupių dalyvių depresijos simptomai sumažėjo 60–65 proc. Nors medikamentus vartojusių moterų būklė pagerėjo greičiau nei sportavusiųjų, pastarosios tapo atsparesnės gyvenimo nuosmukiams. Po šešių mėn. pakartotinai atlikus tyrimą pastebėta, kad į pradinę būklę sugrįžo tik šeši procentai „sportininkių“, o iš medikamentus vartojusių moterų – net 30 proc. Vis dėlto patariama sportuojant nepersistengti. Kaip teigia Robertas Motlas, psichologinis sporto poveikis būna optimalus, kai pasiekiama 50–70 proc. maksimalaus pulso dažnio (maksimalus vyro pulso dažnis yra 220 dūžių per minutę minus jo amžius,
moters – 200 minus jos amžius). Mokslininkas pastebėjo, kad dviratininkai, kurie treniravosi „nepersistengdami“, vėliau teigė jaučiantys mažiau pykčio, depresijos. O intensyviai sportuojantys (kurie pasiekdavo 90 proc. maksimalaus pulso dažnio) šių sporto teikiamų psichologinių pokyčių nepastebėjo. Kad būtų pasiektas optimalus rezultatas, žmonės turėtų sportuoti po 30 min. 4 kartus per savaitę. Negalite tam skirti tiek laiko? Psichologas Robertas Thayeris teigia, kad užtenka 10 min. pasivaikščiojimo, kad nuotaika pagerėtų.


Išreikškite dėkingumą.
Tai ne tik padės pasijusti geriau, laimingiau, bet ir sumažins nuobodulį. Dėkingumas nebūtinai turi būti nukreiptas į kurį nors asmenį. Kiekvieną dieną apmąstykite, už ką galėtumėte būti šiandien dėkingas, pavyzdžiui, už kavą, kurią atnešė kolega, už tai, kad neįstrigote eismo grūstyje ir t. t. Kaip teigia psichologas Robertas Emmonsas, žmonės, kurie visą savaitę laikosi dėkingumo „programos“, jaučiasi kur kas geriau, vertina save pozityviau ir yra energingesni. Dėkingumas žmones veikia ir fiziologiškai. Kaip rodo tyrimai, dėkingumą išreiškiantys žmonės geriau miega, daugiau sportuoja ir yra sveikesni. „Dėkingumas padeda pasijusti mylimam ir rūpimam. Mes pradedame geriau save vertinti, kai žinome, kad kas nors padarė mums gera“, – teigia R. Emmonsas. Be to tai sutelkiamas dėmesys į tai, ką turime, o ne į tai, ko trūksta.

Padėk kitiems – padėk sau.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie nuolat padeda kitiems, jaučiasi laimingesni. Taip yra todėl, kad padėdami kitiems jaučiamės darantys kažką prasmingo. Tai taip pat suteikia daug socialinių galimybių – kiti žmonės pradeda mėgti „geradarius“, yra jiems dėkingi ir nori atsilyginti tuo pačiu“, – teigia Stanfordo universiteto psichologė Sonja Lyubomirsky.

Prisiliesk.
Auginate naminį gyvūnėlį? Puiku! Kaip teigia Missouri-Columbia universiteto mokslininkai, užtenka 15 minučių paglostyti šunį ar katę, kad žmogaus organizme išsiskirtų „geros savijautos“ hormonų, mažinančių streso hormono kortizolio kiekį. Jei neturite augintinio, nenusiminkite. Žmogaus prisilietimo poveikis asmens jausenai yra panašus. Tad ko laukiate?

Šypsokitės.
Net jei jums liūdna, prisiverskite nusišypsoti, nes šypsena suaktyvina už laimę atsakingus smegenų centrus. Vieno eksperimento metu tiriamiesiems buvo instruktuota šypsotis arba susiraukti. Vėliau abiem dalyvių grupėms buvo parodyti animaciniai filmukai – prieš tai nusišypsojusiems žmonėms jie atrodė juokingesni nei „surūgėlias“.

Bendraukite.
Kai išgyvename neigiamas emocijas, nenorime bendrauti ir socializuotis su kitais. Tačiau nors kartą pabandykite pasielgti priešingai. Jei liksite „užsidaręs“ namie, labiau gilinsitės į savo būseną ir galvosite apie tai, kas pirmiausia jus nuliūdino. Uždaras ratas. Tikimybė, kad jūsų nuotaika pagerės, bus kur kas didesnė, jei prisiversite paskambinti draugui, nueiti į kiną, pasivaikščioti ar pan. Tyrimair rodo, kad kūryba taip pat padeda sumažinti neigiamų emocijų. Jei vis dėlto nuspręsite sėdėti namie, užsiimkite kūrybine veikla – pieškite, kurkite eiles, atraskite naują receptą ir t. t.