Aivės akys išsprogo, bet taip mielai, kaip to katino "Šreke", mergina nejučia susiėmė už burnos. Semkei ištraukus žiedą, Aivė nuleido akis į jį. Vaikinui suėmus jos drebančią ranką, plačiai išsišiepė. Nežinodama ką atsakyti, kitaip tariant vis dar apšalusi, Aivė linktelėjo galva. Leidusi užmauti jai ant piršto žiedą stipriai apkabino Cam'ą. Staiga atšlijusi stipriai užtrenkė vaikinui per veidą ir nieko neaiškinusi vėl apkabino.

Sulaukęs trumpo linktelėjimo ir iššifravęs jį kaip būtent tą "TAIP", Camkė plačiai išsišiepė ir stumtelėjo žiedą tolyn, užmaudamas jį iki galo. Nė nelabai žinodamas ką daryti, Cam nespėjo nieko ir padaryti, viską padarė Aivė. Hug'as, na tikrai malonus veiksmas, į kurį Gigandet maloniai atsakė, maigydamas savo, dabar jau, sužadėtinę. Antras veiksmas, smūgis, nebuvo toks jau visai malonus ir vaikinas nežymiai suraukė antakius, prieš tai netgi iš smūgio stiprumo nežymiai pasukęs galvą į kitą pusę. Tačiau Goudge vėl gįžus prie pirmojo veiksmo, vaikinas tik nusišypsojo ir taip pat apsikabino ją.
- Pažadėk, kad daugiau nesimuši, - subambėjo tiesiai jai į ausį.

Cam'ui subambėjus, Aivė tik sukikeno.
- Pažadu, jei ir tu pažadėsi nebesimušti, - sumurmėjo vis dar apsikabinusi Semkį. - Ir, kad daugiau nebus nieko panašaus į tai, kas buvo šiandien. Su ta kita, - nusivaipiusi susiraukė ir šiek tiek atsitraukė nuo vaikino. Tuomet pažvelgė jam į akis žudančiu žvilgsniu ir vėl apkabino. Išsišiepusi padėjo galvą ant Cam'o peties, atsisukdama į jį.
- Kai nesimuši ir neketini manęs pribaigti, tu man patinki daug labiau, - sukikeno prikąsdama lūpą.

- Nepažadu, - suprunkštė, atsitraukdamas nuo Aivės beveik tuo pačiu metu.
- Smurtas šeimoje bus, pažadu, - išsišiepė, tačiau sulaukęs žudančio žvilgsnio, šypseną suprastino ir supratinagi palinksėjo. Sulaukęs dar vieno hug'o, vaikinas dar šiek tiek pamaigė Goudge.
- Matai kaip. Reiks dažniau pasistenkt. O dabar ne, dabar einam, aš didelis vyras, man reikia daug ėst, - rimtu balsu ištarė, labai nenoriai paleisdamas merginą. Visą kalbą užtvirtino rimtu linktelėjimu.

- Like... Taip? - sumurmėjo ir kumštelėjo jau sužadėtiniui į pilvą. Ne iš visos jėgos, žinoma. - Ne. Stipriau, - nusijuokė. Vėl ap'hug'inusi Cam'ą sulaukė dar ir pamaigymo, taigi šiek tiek susiraukė. Nesakau, kad jai nepatiko. Tiesiog šalia stovėjo Elena, viską..
Taigi, išgirdusi tolesnius Semkės žodžius (Aivė tikėjosi ko nors gražaus), dar labiau susiraukė.
- Vos kelias minutes esam susižadėję, o tu jau suspėjai mane sunervinti, - nusijuokė. Tai buvo nelabai džiugus juokas. - Einam, gausi ėst, gal tuomet būsi laimingas, - pavartė akis.

- Ups,-užsiėmė už burnos neslėpdama džiaugsmo ašarų.-Aš sutrugdžiau..Debilė..-tėkštelėjo ranka į galvą ir prikando lūpą.
- Aš liuuuuudininkėėė..-laimingai sukikeno ir dar kartą nužvelgus sužadėtinius tarė:
- Būsiu Šerninėj,-mirktelėjo Aivei, galvodama jei jis dar pasakytų kad nori gert, tai tada tektų kastruot.
Nusivaliusi kelias džiaugsmo ašarėles nuo savo žandų, grįžo į šerninę.

Kadangi jis jau ir taip šiandien buvo nemenkai gavęs nuo panų, užteko tokio smūgio, kad vaikinas skausmingai sudejuotų ir nežymiai susiriestų.
- Neee, dabar aš keršysiu, - žiauriai rimtu snukiu palinksėjo ir nė kiek neluktelėjęs, persimetė merginą per petį. Kelis kart dar alia norėdamas užtvirtinti jos saugumą, patapšnojo jai per subinaitę, tuo pačiu dar ieškodamas į kurią pusę ją neštis.
- Ėėė, rimtai, kur einam? - lyg niekur nieko pratarė.

Aivė susiraukė ir ėmė lėtai trauktis nuo Semkės. Tačiau nespėjusi pasprukti atsidūrė ant Cam'o peties. Šiek tiek užlagino, taigi susivokusi tik po kokios minutės ėmė spiegti. Kai Semkė patapšnojo per subinaitę, Aivė liovėsi spygauti ir pavartė akis.
- Nuleeeeeisk! - suriko.

- Dabar tu mano nuosavybė, - palinksėjo, vaikinas staigiai sustingo ir pamirksėjo.
- Pala, tu nežinai esminio dalyyyyko.... - nusijuokė, lyg pamiršęs kokią visiškai smulkmeną.
- Matai, aš musulmonas ir sutikusi už manęs tekėti, tu įeini į mano haremą ir dabar tu visiška mano nuosavybė, ryt jau du bilietai užsakyti, skrisim į mano haremą, tu trisdešimt devinta mano katytė būsi, - žiauriai rimtu balsu ištarė.

Išklausiusi Cam'o istoriją apie haremą, į kurį ir pati pakliuvo, Aivė atsiduso.
- Svarbu ne devyniasdešimt trečia, - prunkštelėjo. - Rimtai, Cam'ai, nuleisk ant žemės. Pažadu nesimušti. Gal, - nutaisė angelo šypseną.

- Svarbu ne šešiasdešimt devinta, tu nė neįsivaizduoji kaip elgiasi su ta šešiasdešimt devinta šešiasdešimt aštunta ir septyniasdešimt trečia, - išbėrė, gale pridėdamas dar ir porą linksėjimų.
- No way, - prunkštelėjo. - Kas už tai? Man tai visai patogu, nors ir sunki tu, reiktų porą kylų numest, bet nieko, neduosiu valgyt ir greit viskas susitvarkys, - kaip įprasta, labai subtiliai užvažiavo ant Aivės svorio. Na, tai buvo tik įprotis, šiaip, draugiškas pasišaipymas, visi puikiai žinojo, kad Goudge anoreksikę primena.

- Gerai! - susiraukė. - Tik nepradėk pasakoti kaip kuri su kuria elgiasi, - padrebino lūpą.
- Greičiau aš tau neduosiu valgyti. Pati už tave viską surysiu, gal tuomet jau netampysi? - susiraukė ir ištiesusi ranką įgnybo Semkei į užpakalį. Nesusilaikiusi prunkštelėjo ir ėmė kikenti. Po kelių akimirkų vėl surimtėjo ir pabaksnojo vaikinui į nugarą.
- Cam'ai... - šyptelėjo. - Nuleisk.

- Pfffft, jeigu neduosi... sugalvosiu ką nors žiauraus, - sukikeno ir šiek tiek šoktelėjo į viršų, merginai suleidus pirštus į subinaitę.
- Auč, dabar jau tikrai nenuleisiu, - piktdžiugiškai nusijuokė, mžd tokiu žiauriai žiauriu balsu ir ėmė binzenti link Šerninės durų.

Pervertė akis.
- Nebijau, - pa'smirk'ino. Semkei pranešus, kad nenuleis merginos, Aivė atsiduso ir leidosi nešama link Šerninės durų.