Lu keistai tiesiais ir trumpais žingsniais pasiekė Didžiąją salę. Šiaip čia neitų, bet dėja - po vakarėlio tamstos chatoj, chėbra išėdė viską, kas valgoma. Todėl Lu turėjo grįžti į pilį. Šiaip ji visada grįžta tik dėl dviejų dalykų - maisto ir veiksmo. Oi, net susirimavo. Žodžiu, nepaisant to, kas susirimavo ir kas ne, mergina jau ėjo link Klastunyno stalo, kai pamatė iki skausmo pažįstamą ševeliųrą, nuo kurios girdėjosi šioks toks knarkimo. Išsišiepusi mergina pakeitė kursą ir tyliai, stengdamasi nepažadinti Mucfeiso atsisėdo iš kairės jam. Nusprendžiusi vėliau save apdovanoti geru ugninės buteliu už tai, jog kaip tyčia įsidėjo markerį prieš palikdama namerį, mergina jį ir išsitraukė. Žinoma, turėtumėt manyti, jog vien dėl to, kad Jackas ir Lu visiems nulūžus apipaišo juos, ar dar kokių šposų prikrėčia, dar nereiškia, kad tai stabdo Penbroke pasinaudoti TOKIA GERA PROGA. Taigi, atsikimšusi kamštelį, mergina puikia pasidarbavo, pripaišiusi įvairių organų, butelių ar keksų all over Daniels face. Tada tyliai atsistojo, įsikišo markerį atgal į kišenę, ir paėjusi porą metrų tolyn nuo vaikino, įkvėpė, ir sušuko:
- Mucfeisai! - prilėkė prie vaikino lyg tik dabar atėjusi. - Ką Tu čia veiki? - prunkštelėjo.