(...)

Matthew atsitempė Jenny čia, visą kelią iš palapinės nepaleisdamas merginos delno.
- Ohh pagaliau jokių žmonių, - su palengvėjimu ištarė, eidamas link tribūnų. Šias pagaliau priėjus, Matt patalpino savo subinaitę ant vienos iš sėdimų vietų ir palaukė, kol tą patį padarys ir Jenny.
- Taip seniai čia buvau... - nutęsė, žvalgydamasis po aikštę.

šyptelėjusi Jenny ne iškart atsisėdo šalia. prieš tai dar ilgokai stebėjo aikštę.
-o aš čia išvis neesu buvusi,-prikandusi lūpą toliau žiūrėjo į tolį.
aišku kiek ten bežiūrėsi, aikštėje nebuvo ne gyvos dvasios. atsisėdusi šalia Matthew pasisuka į jį.
-esi kada žaidęs kvidičą?-keletą kartų mirktelėjusi laukė ką atsakys Sanders'as.

- Pala, - nežymiai susiraukia. - Tai tu baigei ne Hogvarstą? - iškelia vieną iš dviejų (?) antakių, galvą pasukdamas į Jenny. - Geras. O tai ką? - suklapsi.
- Ai. Aš tai jo. Ir belekiek. Prieš tave komandos kapitonas, - labai demonstratyviai išpučia krūtinę, netgi kiek pasikraipydamas, vardan didesnio efekto.

-vaiku dar būdama aš net nežinojau kaip abrakadabra ištart,-nusijuokė.-o iš tiesų nesimokinau burtininkų mokykloje. buvau.......-nutijusi susimastė ka čia pasakius, juk neimsi ir nepradėsi iš oro visos savo gyvenimo istorijos pasakot.- buvau užsiėmusi,-šyptelėjo puse lupu.
-kapitonas? oho klausyk,-nusijuokė.-nuskilo čia man kad kapitona pažystu,-patapšnojo Matthew delnu per krutinę ir vėl nusijuokė.

Matthew vis dar nežymiai susiraukęs stebi Jenny, o šiai sakinį užbaigus labai jau neaiškiai, nestipriai stumteli Smith pečiu.
- Nu dabar tai jau pasakosi. Viską. Su visom priežastim ir pasėkmėm, - išsišiepia.
- Aha, garbė tau, - sukikena.

šiam stumtelėjus Jenn ji tik šnairai į jį pažiūrėjo ir galiausiai nusijuokė.
-tokiais būdais nieko iš manęs neišgausi,-patraukusi pečiais sukikeno.
-pagyrūnas,-stumtelėjo Matthew atgal.

- Kam tas kuklumas, - pakartotinai sukikena, stumdamas Jenny atgal. Šį kart stipriau. Ir nepamiršdamas itin stiprios šypsenos.
- O kokiais išgausiu? - gudriai prisimerkia, paimdamas Smith už rankos ir švelniai timptelėdamas ją link savęs.

-kuklumas dar niekam nepadarė žalos,-sukikeno ir aišku vos nenugriuvo nuo suolelio. kaip ir minėjau ankščiau Jenny nedaug reikia kad ši apsvaiktų.
-visiškai jokios,-šyptelėjo.-tai iš pradžių stumdaisi, o dabar?-pamosikavo rodomuoju pirštus,-negerai, negerai,-nusijuokė ir kita ranka suėmė laisvaja Mathew ranka.

Aišku Matthew iš kart griebė griūvančią merginą už šono, kad ta ten iš tikrųjų nepasisveikintų su žeme, ačiū Dievui neprireikė Shadowso pagalbos.
Vaikinas sukikeno, apsikabindamas Jenny viena ranka.
- O dabar bandau išgauti iš tavęs tavo gyvenimo istoriją, - užbaigia Jenny sakinį, trumpai linktelėdamas.

-be šansų,-sukikena ir pakelia galvą į dangų.
ant nosies galiuko merginai užkrenta lašelis. stebėdama kiek susikrimtusi ar tik nereikės gyžti į palapine nes lis.
-kažkaip neatrodo, kad dar ilgai čia užsibūsim,-prikanda apatine lupą.

Matthew taipogi užverčia galvą, tik priešingai nei Jenny, jis užsimerkia ir nusišypso.
- Negi nemėgsti lietaus? - iškelia antakius.

-lietaus?-nuleidžia galvą ir užsigalvoja.-nu per krušą nenorėtų čia va taip užsibūti,-nusijuoka.-bet manau nenumirsiu.-šyptelėjusi pakelia akis į Matthew.

Matthew dar kelias akimirkas taip palaginęs, pagaliau nuleidžia galvą į merginą ir kiek durnokai nusišypso. Pradeda lyt. Ta prasme. Taip neblogai. Vaikinas išsišiepia kiek plačiau, kiek susigūžia ir palinksta link Jenny ausies.
- Jeigu šalta einam, nenoriu, kad peršaltum.

Matthew pradėjus kalbėti merginai į ausį ši taip pat padarė ta pati.
-niekados,-sukužda ir atsitraukusi nusijuokia.
vėl užvertusi galvą žiūri į dangų, o jai ant veido krenta lietaus lašai. plaukai jau peršlape tad Jenny papurčiusi galvą aptašo ir Sandersa. nusijuokusi pradeda niūniuoti "singing in the rain" melodija ir vėl užverčia galvą. viena ranka laikydama vaikino ranką kitą uždeda ant jo kaklo ir besišypsodama pažiūri į jį.

Jenny pradėjus dainuoti, Matthew labai jau nuoširdžiai nusijuokia ir garantuotai, jeigu tik mokėtų žodžius - tikrai prisijungtų. Sanders pasiruošęs ištraukt dar vieną hitą - raining man, bet tai kažkaip persigalvoja, Smith pasisukus į jį. Išsišiepęs, Matt apsiveja Audrinos liemenį rankomis ir palinksta link Jenny veido.

sugriaudėjus mergina pakelia galvą į dangų kiek išsigandusi. tačiau ilgai ten nežiūrėjusi nusijuokia ir gražina į pradinę padėtį.
-galiu užsiminti apie savo vaikystę,-šyptelėjo.-buvau romantikė ir taip su kažkuo pabūti buvo mano svajonė,-nusijuokusi nuleido galvą.

Nors Sanders va toks jau visas vyras, bet staigiai nugriaudėjus, nežymiai krūpteli, aišku toliau bandydamas apsimesti, kad taip iš tikrųjų nebuvo.
- Ir tai tik pirma iš svajonių, kurias išpildyti aš tau padėsiu, - meiliai nusišypso, žiūrėdamas į Jenny akis.

-išpildysi dar?-prisimerkusi masto.-būtų visai neblogai,-patraukia petukais nusijuokia.
-o kokios tavo svajonės? nesinori būti savanaude.-sukikena.

- Visas. Iki vienos, - užtikrintai linkteli, atrodo savo žodžiais nė kiek neabejodamas. Užklaustas, Matt kelias akimirkas pamąsto, galiausiai gūžteli pečiais.
- Mano labai žemiškos. Namas kur nors Kalifornijos pakrantėje, šuo ir mylima mergina, - paprastai išdėsto. - Manau prie šito prisidėti galėtum, - išsišiepia, vėl pasukdamas galvą į Jenny.

-oho, visas. jauciunsi pakyleta,-sukikena ir perbraukia pirstu galiukais per Matthew kakla.
-na jei graziai paprasysi,-palenkia galva i sona.-manau neatsisakysiu.-patraukusi petukais sypteli.

- Tik man pirma tas svajones reiktų išgirsti, - nusišypso, neaišku ar dėl sakinio, ar dėl malonių šiurpuliukų, perbėgusių per nugarą, Jenny prilietus jo odą.
- O dėl prašymo... pirma namas, tada kalbėsim, - išsišiepia, labiau tiesiog nenorėdamas skubėti. Pažįstami porą savaičių, o jau kartu gyventi...

-gal, kadanors...gal,-issisiepia ir dangu nusvietus dar vienam zaibui, o jam ir paskos nuaidejus griaustiniui, si karta ji jau ignoruoja viska kas vyksta aplink.
-bus dar tu namu.-sypteli.
tik praejus kiek laiko Jenn prisimena kad stovi lietuje, visa kiaurai perslapusi, tad paziurejusi i savo rubus is nuostabos nusijuokia.

Matt nuoširdžiai dievino lietų. Tokie pasisėdėjimai jam buvo ne naujiena, sėdėt lietuje tekdavo labai jau dažnai, bet nuo to malonumo kokybė nenukrito. O kur dar Jenny šalia jo. Vaikinas taip ir sėdėjo, atrėmęs galvą į Smith petį, pakol ši ėmė kikenti. Matt tingiai pasuko žvilgsnį į ją ir su blausia šypsenėlė nužvelgė, nežymiai susiraukdamas.
- Kaaas? - po kurio laiko, niekaip neįsigilinęs į juoko priežastis pasidomėjo, pakeldamas galvą nuo Audrinos peties.

-kas kas. pažiūrėk į mane,-nenustojusi kikenti pakėlė galvą į Matthew.
-aš kiaurai peršlapusi,-kiek nurimus kikenimo priepuoliui Jenn šyptelėjo ir dar kartą nužvelgusi save pažiūrėjo ir į Matthew.
-nu tu irgi ne sausas, tad ne bėda,-nusijuokusi pakėlė akis.