(...)

Nuo Hogvartso pusės gan sparčiai artėja mokinių vorelė, su Louis priešaky. Visi poromis, iki pilnai pirmokiško vaizdo tetrūksta tik sukabintų letenėlių ir vuolia. Patsai vaikinas apsitaisęs kaip įmanoma šilčiau - net pamiršo apie savo stilių ir iškeitė rudeninį paltuką į kur kas storesnę striukę. Išsirikiavus aikštės viduryje, Lu pradeda pasakoti mokiniams kokį šūdą jie čia darys ir kokius burtus praktikuosis. Išaiškinęs viską, Lioncourt kažkokių burtažodžių pagalba panaikina draudimą keliauti oru čia, nes prireiks gi imituojant kovą. Bent jau taip jis pasakė kažkam iš valdžios, prieš porą savaičių. O dabar gi nežinojo, kad nepaprastoji padėtis, kad negalima tokių šūdų daryti. Gi niekas nepasakė. Ar bent jau jis apsimetė, kad nežino.

Vienas po kito nuaidi pokštelėjimai, kurių pasekoje tarp mokinių įsimaišo aukšti, grėsmingo stoto ir pavojingi dėdės.
Jageris žengia kelis žingsnius iš įvykų centro, tuo pačiu lengvu mostelėjimu nuo galvos numesdamas gobtuvą. Vyro veide šypsena, kuri tik paplatėja, jam išsitraukiant lazdelę. Gerai apsižvalgęs, Jageris su didžiuliu pasimėgavimu paleidžia pirmą kerų dozę į sumišusių penktakursių būrelį.

kad ir kaip mokiniai ten ėjo paskui profesorių, pati paskutinė gana atsilikdama ir viena ten buvo Kath. rankas susikišusi į kišenes, retkarčiais paspirdama kokį po kojomis pasitaikiusį akmenuką ji vilkosi net nepakeldama akių ar kartais kur ne ten nenuklaidžiojo. tik pasigirdus kažkokiems pokštelėjimams ši kiek kilstelėjo galvą ir pirmiausia pamatė Jagerį, kuris tikrai jai nekėlė pačių geriausių prisiminimų. ranka perbraukusi ant kaklo buvusį ranką sukando dantis ir rūsčiai žiūrėjo į jį.

Chartone su kitais šauniais vyrukais, atvarė į kvidičo aikštę. Atsistojęs prie tribūnų, kad nebūtų susektas vyras tvirtai suėmė lazdelę ir paleido į Louis'ą Avadą, po to pakartojo, nu žinot pasitaiko nepasisekimų. Alexis prisimerkęs stebėjo, kaip Avada, greitai, žaliu žaibu atsimušė į Louis nugarą ir tas, it būtų gavęs gerą smūgį suklumpa ant veido.

Aikštėje ženkliai padaugėjus žmonių, Lu nė kiek nenustemba. Aišku, tokiu apsimeta - per daug svetimų akių, galinčių išgyventi po šitos katastrofos. Jam vienodai tie vaikai, jis jų nepažįsta. O kai į jo kambarį prisistato pats Jageris ir paprašo poros paslaugėlių mainais į saugumą - tai jau nebe vienodai.
Lioncourt išsitraukia lazdelę ir beveik į orą siuntinėja expelliarmus - toks jis užsiėmęs. Jis net nebando gintis. Christian pažadėjo saugumą. Sakė niekas jo nelies. Jis tik turįs panaikinti apsaugą ir išduoti porą paslaptėlių. Na pavyzdžiui kada pilyje bus itin mažai suaugusių. Christian žadėjo apsaugą ir Lu juo tikėjo. Lengva pasitikėti žmogumi, kai į tavo galvą nukreipta lazdelė.
Bet ne visiems Christian autoritetas. Dar ne visiems jis lazdelę įrėmė į galvą. Gal dar spės, bet va Alexiui vienodai. Jo lazdelę palikusios Avados susminga į Lioncourt nugarą. Šis, to visiškai nesitikėjęs, net nepagalvojęs, kad taip gali nutikti, spėja akyse pamatyti tik pusę nugyvento gyvenimo. Smūgio jėga jį nubloškia į priekį ir veidu į žemę nušliaužęs dar pusę metro, Lu nebepakelia galvos ir nebeatmerkia akių.