Nieko stebuklingo, paprastas stalas, tik viena asmenine nuotrauka.

Ellė keiksnodamasi grįžo į ligoninę iš karo. Žinoma, kaukės ant veido jau nebebuvo. Garsiai užtrenkusi savo kabineto duris mergina priėjo prie spintos. Tiesiogine to žodžio prasme nusiplėšusi purvinus, dulkinus ir kruvinus drabužius, įlindo į paprastesnius, švarius ir užsidėjo baltą chalatą. Pasitaisiusi plaukus prieš veidrodį sėdo į savo darbo vietą. Niekaip negalėdama pamiršti to vaizdo iš karo, kai Smith'as savo rankose laikė mergaitę, Ellė spoksojo į vieną sienos tašką. Žinoma, praėjo daug laiko, ir tikėtis, jog čia gali būti jos dukra yra tiesiog nelogiška. Žinant Smith'o galimybes, niekas tiksliai nežino, kiek dar tokių vaikų ant žemės vaikšto. Pachė susiraukė ir supyko ant savęs, kam net pagalvojo tokią paiką mintį, jog jos dukra gyva. Merginai buvo aiškiai pasakyta, kad ši žuvo gaisre. Vien dėl to, kad mergaitė žuvo, Ellė ir pasikeitė. Vien dėl to, kad mergaitė žuvo, Ellė perėjo į MV'istų pusę. Di prikandusi lūpą lėtais judesiais paėmė kažkokius popierizmus, ir pradėjo juos pildyti, stengdamasi nežiūrėti į nuotrauką ant stalo su jauna mergina ir mažyte dukra ant rankų.