(( bus garbė juos išleisti į platų pasaulį *renka ašarėles* ))

[[ Aš dabar rimtai abėjoju, ar kartais Fi neužsiims namų mokymu su tokia auklėtoja ]]

Vyrui ėmus krykšti tiesiai Aivei į ausį, ši krūptelėjo ir susiraukusi dėbtelėjo į jį.
- Amm... Gerai, - išspaudė įtarią šypseną jau suabejojusi ar Camas sugebės ramiai išbūti prie sūnaus. Kūdikiui dar kartą nusižiovavus, mergina išsišiepė dar nuoširdžiau ir pakreipusi galvą laukė, kol sūnus visiškai prabus.
((Awww ^^))

Ir jis atsimerkia! Ir Camis krūpteli kaip nežinau kas, visas išsišiepęs, net žodžių pritrūksta. Kažką lyg ir bando pasakyti, bet galiausiai tik ima giliai kvėpuoti, spoksodamas į mažylį.
- Jo akys grynai tavo! Tokios pat gražios. Visiškai tokios pat, - po pauzelės, pagaliau nusiraminęs, viską išpila pašnibždomis, žvilgčiodamas tai į vaikį, tai į žmoną.

Fiona de Jager rašo:

[[ Aš dabar rimtai abėjoju, ar kartais Fi neužsiims namų mokymu su tokia auklėtoja ]]

(( Labai Malonu girdėt. :| ))

Vaikui atsimerkus, Aivė taip pat krūptelėjo. Nežinia kiek dėl savo pačios nuostabos, kiek dėl Camo krūptelėjimo. Tačiau mergina taip pat nerado tinkamų žodžių džiaugsmui išreikšti, tad tik toliau plačiai šypsojosi ir žiūrėjo į prabudusį kūdikį.
- Sakai? - sukikeno vyrui pradėjus lyginti sūnaus akis su Aivės akimis. Šiek tiek patylėjusi, vėl prabilo:
- Kaip manai, koks vardas jam geriausiai tiktų? - pagaliau atplėšė akis nuo sūnaus ir atsisuko į vyrą.

Camui užtransavus, o galbūt tiesiog per daug įsigilinus į Aivės ir vaikelio lyginimą, mergina atsiduso ir šyptelėjo. Pati Aivė netrukus taip pat įsispitrijo į sūnų, mintyse svarstydama, kuris vardas vaikui tinkamiausias. Jau buvo besvarstanti apie vardus Louis arba Liam, kuomet kambarys nušvito ryškia balta šviesa. Pakėlusi akis, mergina pamatė Fionos gynėją, kuris netrukus vėl pradingo. Taip ir liko Aivė sėdėti atvipusia lūpa, visiškai be žado. Pirma mintis šovusi į galvą - "Nejaugi DAR vienas karas? Ir jeigu karas, tai šis bus be mano pagalbos?". Mergina suraukė antakius ir patempė lūpą. Atsisukusi į vyrą laukė jo reakcijos (jeigu Camas iš vis pabudo iš to keisto transo).

Teisingai, Cam užtransuoja bespoksodamas į tą mažą padarą, pasiglemžusį didžiąją dalį jo širdies. Ir klausimą jis girdėjo - dabar įnirtingai mąsto. Jau nori atsisukti į Aivę ir pranešti "Songokas būtų tobulas vardas", kai atsiranda Fi gynėjas. Cam iš kart į jį atsisuka ir įdėmiai klausosi ką šis turi pasakyti, o jo mintyse verda milijonas minčių. Jeigu Aivei vienintelė problema susijusi su tuo, kad ji negalės padėti, Camo problemos šiek tiek didesnės - kaip jis dabar eis kovoti prieš savo draugus, prieš žmoną, griaus Hogvartsą, kuriame turėtų mokytis jo vaikas...
Vos tik gynėjui dingus, Cam nespėja net nieko pasakyti, kai jo dilbis ima degti. Iš to žvėriško skausmo net išleidęs skausmo pilną "Aaaaaa" ir kiek susigūžęs, vyras iš kart atitraukia rankovę. Tatuiruotei nustojus skleisti skausmą ir tik pradėjus pulsuoti, Gigandet nuryja seiles ir žvilgteli į Aivę.
- Pasitiki manimi? - pirmą kartą turbūt taip rimtai paklausia, žiūrėdamas į mylimosios akis.
- Prašau, pasitikėk, - nesulaukęs atsakymo tarsteli, išlipdamas iš lovos. - Aš greit grįšiu, - tarsteli ir pabučiuoja žmoną. Visai neaaišku kas jo galvoje dedasi, o to nepadėjęs išsiaiškinti, Cam žengia kelis žingsnius nuo lovos ir dingsta oru.

Kadangi Aivė įdėmiai stebėjo Camą, pro jos akis neprasprūdo susirūpinimas vyro veide. O šiam išleidus skausmingą atodūsį bei atitraukus rankovę, po kuria puikavosi Mirties Valgytojo ženklas, Aivė susiraukusi įsispoksojo į pulsuojančią tatuiruotę. Žinoma, to ir turėjo tikėtis, nors ir kaip nesinorėjo apie tai galvoti. Dabar minčių merginos galvoje ženkliai padaugėjo. O gerai pagalvokit, kaip ji gali išlikti rami, kuomet, galima sakyti, visiškai aišku, jog prasidės dar vienas karas... Tačiau, nuslopinusi įkyrų balsiuką galvoje, vis kartojantį, kad Camo niekur nevalia išleisti, Aivė, visiškai rimtu, tarytum suakmenėjusiu veidu išklausė vyro prašymą. Pasitikėti? Žinoma, o kaip nepasitikėti? Juk jie jau šeima, po galais. Tačiau, vyrui pakilus nuo lovos, tas įkyrus balsiukas vis garsėjo ir garsėjo, o mintys, rodėsi, nebetilps galvoje. Juk Aivė gali daugiau ir nebeišvysti Camo. Ir visiškai nesvarbu, kad vyras pažadėjo greitai grįžti. Jeigu kils karas, o tuo mergina neabejojo, jam neliks nieko kito, kaip tik prisidėti prie likusių Mirties Valgytojų ir kovoti. Ši mintis varė į neviltį. Akyse ėmė kauptis ašaros, gerklėje, rodos, įstrigo kamštis. Aivė užmerkė akis, stengdamasi sulaikyti besiveržiančias ašaras. Tačiau, pasigirdus pokštelėjimui, skelbiančiam, jog vyras iškeliavo oru, ašaros pačios pradėjo riedėti skruostais. Aivė atmerkė akis ir įsispoksojo į vietą, kurioje prieš akimirką dar stovėjo vyras.
- Pasitikiu, - tyliai sukuždėjo orui.

Po keletos valandų koridoriuje pasigirsta šauksmai, kurie vis garsėja ir aiškėja. Galiausiai išsiskiria Camo bosas, šaukiantis "MAN POXUI LANKYMO VALANDOS, AŠ PAS SAVO ŽMONĄ". Tada pasigirsta pora bumbtelėjimų ir pro duris pagaliau įvirsta Camas. Vaikinas iš kart sustoja, kaip įmanoma tyliau užverdamas jas ir pažvelgia į lovą, kur guli Aivė ir jų padarėlis. Gigandet veide automatiškai įsižiebia šypsena ir jis lėtai, neatitraukdamas žvilgsnio nuo savo mylimųjų, nužingsniuoja link lovos. Drabužiai apiplyšę, ant veido sudžiūvęs kraujas, kūnas žaizdotas. Nesinori gaišti laiko ieškant kėdės, o ir žadinti Ivy, stumdant ją, idant galėtų prisėsti šalia, todėl Cam tiesiog griūva ant kelių šalia lovos ir paima žmonos delną į savo rankas. Priglaudęs lūpas prie jo, vaikinas su didžiuliu susidomėjimu stebi kaip mažas padarėlis ražosi, vis neapsispręsdamas, kuris vaizdas labiau glosto širdį - mieganti Aivė ar šitas kūdikiukas.

((Ne nu. Kai minėjai Camo permainas, aš tikėjausi jų daug mažesnių, bet tik ne tokių keistai necamiškų :DDD Bet nieko blogo nesakau, jis mielas :3 :DD))

Kad ir kaip bebūtų keista, Aivė buvo smigusi į tokį gilų miegą, jog net negirdėjo šūksnių už durų, ar vyro žingsnių kambaryje, nuo ko paprastai iškart prabusdavo. Ir tik vyrui suėmus Ivy už rankos, ši pramerkė akis. Prabudo nuo nežymaus prisilietimo. Vis keistesnė. Žodžiu, vos pamačiusi Camą, jau buvo bešokanti iš lovos vyrui ant kaklo, tačiau tas mažas žmogiukas Aivės rankose ją sulaikė nuo staigių judesių. Moteris nusišypsojo.
- Grįžai, - sušnabždėjo konstatuodama faktą.

(( Nesidžiauk, neilgam :DDDD ))

- Juk žadėjau, - blausiai šypteli, akis pakeldamas į pačią Aivę. Stipriau spustelėjęs jos ranką, Gigandet vėl nuveda žvilgsnį į jų sūnų.
- Kaip laikotės? - kimiu ir tyliu balsu pasidomi, eilinį kartą neatsigrožėdamas mažiumi.

((Tiesą sakant, per daug nesidžiaugiau :DD))

Vis dar negalėdama paslėpti tos plačios šypsenos, atsiradusios vos pamačius vyrą, galiausiai Aivė nė nesistengė jos numalšinti ir paslėpti. Prieš atsakydama į Camo klausimą, pakraipė galvą.
- Gerai. Tau grįžus - dar geriau, - švelniai spustelėjo Camo ranką.
- O kaip reikalai Britanijoje? Prasidėjo dar vienas karas? - staiga šypsena dingo iš Gigandet veido. Jame buvo matyti susirūpinimas.

Cam nežymiai pakreipia galvą ir ją papurto, nežinodamas kaip tiksliau žmonai apibūdinti vykstantį veiksmą.
- Uh, trumpai tariant Mirties Valgytojai pašalino vieną dvigubą agentą Bondą iš Fenikso Brolijos. Ir mes nusprendėm pulti Hogvartsą, eilinį kartą, beeet kažkaip labai netyyyyčia man iš burnos išsprūdo gynėėėjas, kuris pranešė Fionai apie mūsų planuuus, įvyko mažytis susistumdymas tarp FB ir MV Juodojoj Orchidėjoj, o tuo metu kažkokie debilai apturėjo trumpą Hogvartso puolimą, kuris gan greit buvo išsklaidytas ir dabaaar niekas nevyksta, - kaip jau teisėtai žmonai, išdėsto viską be jokių vingrybių ar bandymų save pateikti geresniu/kietesniu nei iš tikrųjų yra.
- Bet užteks apie tai, - išsišiepia, nežymiai linktelėdamas. - Kada jus išleis ir mes galėsim pristatyti mūsų liūtą pasauliui? - taip gudriai pasidomi.
- Aš pasakiau liūtą, nes mes aišku apturėsim tokią pat ceremoniją, kaip ir tada, kai Liūto karaliaus Mufasos ir karalienės Sarabės sūnus Simba nuo Tauriosios Uolos buvo iškeltas Rafikio ir parodytas visam slėniui žvėrių, susirinkusių pagerbti mažojo karaliaus? - su belekokiu entuziazmu sutauška.

[[ „- Aš pasakiau liūtą, nes mes aišku apturėsim tokią pat ceremoniją, kaip
ir tada, kai Liūto karaliaus Mufasos ir karalienės Sarabės sūnus Simba
nuo Tauriosios Uolos buvo iškeltas Rafikio ir parodytas visam slėniui
žvėrių, susirinkusių pagerbti mažojo karaliaus? - su belekokiu
entuziazmu sutauška.“

Dabar aš gailiuosi, kad niekada nemačiau šito filmuko. xDDDDDDDD ]]

(( Niekad ne per vėlu pažiūrėt xDDDDD
nors aš irgi nemačiau. Užtat knygą dar iki dabar skaitau xDDD ))

[[ Galvojau apsimyšiu kai perskaičiau paskutinį Camo postą. :DDDD ]]

[[ xDDDDDDDDDDDDDDDD ]]

Aivė viską išklausė vangiai linksėdama galva ir su poker feisu žvelgdama kažkur į tolį, taip ale įsivaizduodama, kaip vyko visas veiksmas. Tik vyrui priėjus dalį "bet kažkaip labai netyčia man iš burnos išsprūdo gynėjas...", moteris nusuko susirūpinusį žvilgsnį į Camą.
- Tikiuosi niekas nematė ir neįtaria, kieno čia darbas, - prikando lūpą ir suraukė antakius. Juk ne kvaila buvo, numanė, kaip Mirties Valgytojai reaguotų į tokią išdavystę. Tačiau Aivei nespėjus deramai susirūpinti, ką vyrui padarytų išduoti MV'istai, Žiogas ėmė pasakoti istorijas iš "Liūto karaliaus". Aivė pavartė akis, tačiau neišlaikė nešyptelėjusi.
- Manau turėtų išleisti po poros dienų, - palinksėjo galva. - Beje, mes taip ir nesugalvojom, kokį vardą duoti šiam liūtui, - tyliai nusijuokė, nenorėdama prikelti atžalos. - Tik be jokių Simbų ir panašių nesamonių, - pridūrė jau daug maž numanydama Camo siūlymus.

[[ Simba jaunesnysis, Smith'o garbei. xDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
]]

[[ po 8 metų:
Išvažiuoja žmona į svečius ir prieš išvykdama pasako vyrui:
- Aš dabar išvykstu brangusis, o tu išplauk indus ir išvalyk vonią.
- Gerai.
Išgirdęs sūnus ateina ir klausia tėčio:
- Kodėl tu viską darai už mamą? Juk mama turėtu dirbti šiuos darbus.
... - Na matai sūneli,-atsako tėvas- kai tu gimei aš tavo mamai pasakiau, kad viską padarysiu, kad tik leistu tau išrinkt vardą ir ji sutiko.
- O ar buvo verta, tėti?
- Taip, Songokai, verta. :DD ]]

[[ xDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD ]]

((Songokas Simba Gigandet. Miela :DDDDDDD))

(jo...... )

[[ idealiaixDDD ]]