Išgirdusi keistą baldojimą į duris, Fi pakėlė akis nuo darbo. Kilstelėjusi antakį mergina sedėjo kaip įbėsta, manydama, kad jai pasigirdo, arba kad kokie nors pirmakursiai durniuoja. Bet tada beldimas pasikartojo, dar su kažkokiu girtu burbuliavimu. Engelė nedrąsiai atsistojo nuo stalo, priėjo prie durų viena ranka siekdama rankenos, kita - lazdelės kišenėje. Atlapojusi duris pamatė vos ant savo kojų bestovintį Smith'ą.
- Aš nieko nepadariau, jokios kameros į jokį žiurkės snukį nekišau. - greitakalbe subėrė manydama, kad būtent dėl pasigestos po vakarėlio kameros vaikinas atėjo. Na, jeigu ir ne dėl to, iš jo stovio buvo galima pasakyti, kad Aštas šito kitą dieną neprisimins.

Išgirdęs artėjančius žingsnius, Smith nustoja daužyt duris ir šiaip ne taip, stumtelėjęs durų staktą, atsitiesia. Laisva ranka vaikinas suima kaklaraiščio mazgą, kurį visą vakarą šiaip ne taip išlaikė vietoje ir dabar atlaisvina jį su didžiausiu malonumu, kiek pasukinėdamas kaklą. Durims atsivėrus, Aštas iš kart skėsteli ranką į šoną, plačiai išsišiepdamas. Nesvarbu, jog kiek susvyruoja po tokio staigaus judesio. Išklausęs Fi staigų prisipažinimą, vaikinas suraukia antakius ir papurto galvą.
- Ne tu? Tai bliam... kur ta kamera galėjo dingti? - paklausia Fionos, tankiai sumirksėdamas blakstienomis. Gūžtelėjęs pečiais, Smithis numoja ranka.
- Išsiblaivysiu ir tada suvarysiu porą kulkų į galvą tam, kas pradangino mano vienetinį Canoną, pirktą iš mano gero draugo, gamyklos savininko, už kurį sumokėjau virš dvidešimt tūkstančių svarų, - sukikena, pasisukdamas šonu ir praeidamas į kabinetą pro Fioną. Pakeliui, vaikinas užsiverčia butelį, tuo pačiu dar ir apsižvalgydamas po vidų.
- Tai kur Eleną paslėpei? - pasidomi tokiu įtariu balsu, atsisukdamas į duris, o kartu ir yra buvusią žmoną.

Fi lengviau atsikvėpė, kai Smith'as patikėjo jos pasakaite. Pamačiusi, kaip šis įlinguoja į kabinetą, susiraukė.
- Oh boy... Ammm, o ji čia turėtų būti? Aš maniau, kad po vakarėlio Tu ją pas save nusivedei. - paprotavo mergina mąstydama, kad niekur aplink nematė Elenos.

Smithis labai įtartinai prisimerkia, o gal tiesiog bando sumažinti Fionų skaičių iki bent jau dviejų. Misijai pavykus, vaikinas žengia kelis užtikrintus ir neįtikėtinai tiesius žvilgsnius Engelhardt link ir pirštu baksteli į šios pusę.
- Jau meluoji... paslėpei ją kur nors. Išmokau atpažinti kada meluoji, - išsišiepia ir apsižvalgo.
- Gerai, bet čia Elenos nėra, - konstatuoja visiškai akivaizdų faktą, tačiau taip, lyg būtų išvedęs naują dėsnį be niekieno pagalbos.
- Nėra ane? O man nebėra su kuo gerti, - patempia lūpą, pakreipdamas galvą.

Fi iškėlė antakį giliai susimąstydama, ar jai jau bijoti, kad neaiški Smith'o būklė nieko gero nežada, ar dar nebijoti.
- Jeigu čia būtų mano sesuo, aš tikrai žinočiau. - lėtai linktelėjo paeidama porą žingsnių atgal, kai Smith'as ėjo porą žingsnių į priekį ir patrindama bakstelėtą šoną. - Nėra. - kokį trečią kartą pasakė. - Tai kad Tau jau ir gerti nebereikia. - prunkštelėjo nustatydama visišką girtumo laipsnį pagal Smith'o kalbos raiškumą, kojų pynimasi ir minčių nesudėliojimą.

- Kaip tai nebereikia? - lėtai ir išraiškingai, nepamirštant atitinkamų garso efektų, suklapsi blasktienomis. - Skamba taip, lyg naudočiau kokį maybelline tušą, - po pauzės itin linksmai sukikena.
- Kaip tai nebereikia? Aš gi blaivas it tilvikas! - sukrykščia, energingai skėstelėdamas rankomis į šonus, to pasekoje pavojingai susvyruodamas.
- Arba ne, - staigiai įsikibęs į stalą priduria, vėlgi linksmai sukikendamas. - Bet tai nieko nereiškia. Prieš penkis metus aš tai vadindavau abstinencija, - išsišiepia, atsitiesdamas ir apžvelgdamas kambarį.
- Čia turi kur nors būti gerti, - sumurma, apsižvalgydamas. - Ar ne? - užbaigia apžvalgą ties Fi ir lėtai iškelia vieną iš antakių.

Fi atsirėmė nugara į darbo stalą, ir sunėrusi rankas ant krūtinės maktelėjo galva į barą.
- Ten. - suburbėjo. - Bet aš vis tiek nesuprantu, kaip Tu sugebėjai Eleną pamesti. - pakreipė galvą po pauzės.

Smithis nuveda žvilgsnį parodyta kryptimi ir tuoj pat ten patraukia.
- Na žinai, mes vaikščiojome po Afrikos dykumą ir aš kažkaip pyst atsisuku ir... - pasakoja, pakol atidaro barą ir išlupa iš ten pirmą pasitaikiusį butelį, žinoma net nesirinkęs - koks skirtumas, vis vien neįskaitys etikečių, o ir skonio receptoriai atbukę. Smithis atsisuka butelį ir dalį jo susipila į gerklę. Nurijęs skystį, vis dėlto atsuka etiketę į savę ir įtraukdamas orą pro sukąstus dantis, pabando ką nors perskaityti.
- Ai taip, tai kaip ir minėjau, mes žadėjome skristi į Barseloną ir ji pasimetė orouoste, - užbaigia, pasukdamas galvą į Fi ir linktelėdamas.

(( Die, aš taaaaaaaip seniai nerašiau kaip girtas Smithis, buvau pamiršusi kaip tai smagu :DDD ))

[[ Oh my, joooo, girtas Smithis - geras Smithis. ^^ ]]

Fi suklinksėjo. neką prasčiau kaip Smith'as prieš kelias minutes.
- Oh. Man ji nieko neminėjo apie keliones. - trumpam susiraukė. - O ką būtumėt ten veikę? - pasidomėjo norėdama išgirsti, ką dar gali išmąstyti girtosios Smith'o smegenys.

Smithis, įsiskaitęs į etiketę (nelabai kažką ten ir įskaito, begėdžiai smegenys siunčia apgaulingus signalus, kad ten didžiulėmis raidėmis išraityta "LAISVINAMIEJI"), net krūpteli, nuo to šiurpaus garso, sukelto Fi blakstienų. Staigiai atsisukęs į merginą, Aštas kiek atsitraukia.
- Tu ką, nuo maybelline persimetei ant maxfactor? Anas garsas labiau atitiko tavo asmenybę, - žinovo balsu sumurma ir vėl įsmeigia akis į etiketę.
- Ai, žinai... nusipirkau dramblių kaimenę Barselonos dykumoje, norėjau prajodinėti, maniau gal ir Elenai patiks, - visiškai rimtu snukiu kalba, binzendamas iki sofutės. Pamenat, minėjau, kad Aštas labai prastas melagis, kai girtas? Čia ne iš tų atvejų. Jeigu nebūtų akivaizdu, net nesuprastum, kad vaikinui varžteliai sukiojasi.

Fi šoktelėjo nuo Smith'o pastabos.
- Negi tikrai taip baisiai skamba? Atpratau. - prikando lūpą dar kartą paklinksėdama ir bandydama suprasti skirtumą.
- Tai kur tie Tavo drambliai dabar? - paklausė.

Fi vėl ėmus klinksėt, Smithis perkreipia burną ir atkiša merginos pusėn delną.
- Ugh, baik, mano ausys kraujuoja, - nusipurto, klestelėdamas ant sofutės. Nežinau ar reiktų paminėti, jog vos nenuslysta ant žemės, tačiau gan greit įsitaiso atgal. - Gerai, juokauju. Šitas naujas garsas visai mielas, kai pripranti, - po sekundės, pamąstęs, priduria.
- Kokie drambliai? - išraiškingai suklapsi blakstienomis, visai pamiršęs apie prieš sekundę pasakotą istoriją.

- Gerai jau - burbtelėjo, ir stengdamasi neklinksėti, nenorom taip pat krito ant sofkės prieš Smith'ą.
- Tiesą pasakius pati net nežinau apie kokius dramblius iš vis čia mes šnekam. - gūžtelėjo pečiais.

Smithis lėtai iškelia antakius ir palinksta arčiau Fionos. Veidas suakmenėja, akyse kažkokios piktos žiežirbos, žiūrėk tuoj ims ir nužudys.
- Geras atsakymas, - išspaudžia pro dantis, žiūrėdamas tiesiai Jager į akis. Kelias sekundes išlaikęs tokią pat akimirką, Aštas krykšdamas atsitiesia ir dar prie viso to prunkšteli.
- Nežinau kodėl taip padariau, man pasirodė, kad visai tinkama akimirka kam nors iš senų samdomų žudikų filmų, - sukikena, prieš pat užsiversdams butelį.

Fi sustingusi spoksojo į Smith'o akis, kai šis gan bauginančiai spoksojo į j. Merginai kilo įtarimas, kad Aštas rimtai per daug prisigėrė, ir dabar jai galas. Bet šiam sukryškus, Fijojo lengviau atsikvėpė.
- Jooo, nespalvoltam tokiam. - sukikeno.

Smithis kelioms akimirkoms sustingsta ir spokso į vieną tašką. Tada lėtai pasuka galvą į Fi, tuo pačiu iškeldamas vieną pirštą.
- Kalbant apie nespalvotumą... nuo kada tavo kabinetas pilkas? - labai ramiu balsu pasidomi, pagaliau suprasdamas, kad pastarąsias penkias valandas nematė jokios, apart pilkos spalvos.

Fi kilstelėjo antakį. Dėl visa ko pati apsižvalgė po kabinetą, kad įsitikintų, jog šis tikrai spalvotas. Tada vėl pažvelgė į Smith'ą.
- Manau kad nuo tada, kai Tu įžeigei į šitą kabinetą. Tau kartais nereikia pas kokį gydytoją? Dar išsiblaivysi ir mane apkaltinsi, kad daltoniku tapai. - susiraukė.

Vos tik Fi išsako savo prielaidas, Smithis cypteli beveik išmesdamas butelį iš rankų.
- Daltonikas? Ar aš mirsiu? - vos ne verkšlenančiu, neaišku ar suvaidintu, balsu prabyla, stipriau suspausdamas tik ką vos neprarastą brangenybę ir palinkdamas arčiau Fi.
- Gydytojas būtų gerai... bet tas tavo šundaktaris manęs tikrai negydys, man reikia nebent į Skutelį, - ryžtingai linkteli.

Fi nespėjus nieko pasakyti apie mirs Aštas ar nemirs, merginos ranka pati tvožė Smith'ui per veidą. Engelė suprato, kad čia alkoholis šneka Simbos lūpomis, nors gerai pagalvojus, ir blaivas Smith'as kažką panašaus pasakytų. Sugniaužusi kumštį mergina įkvėpė:
- Oh... - sumurmėjo Smith'ui susvirduliavus su tuo pačiu brangiausiuoju jo buteliu. - Atsiprašau, - visai neatsiprašančiai tarė. Kaži ko, bet jausmai jos viduje virte virė, stipriau negu įprastai. Matyt visi tie nėštumo hormonai ir panašiai. Fi šiaip ne taip susitvardžiusi dar kartą trenkti Simbai, sunėrė rankas.

[[ Brač taip ir įsivaizduoju, tie pradeda muštis, ateina kas nors ar Gigandentai ar Engelis ar Elena, ir sako kas čia dabar. Ir abu vienu metu pradeda kaip maži vaikai aiškintis - ji mane pavadino daltoniku, jis mano vyrą išvadino šundaktariu ir panašiai. xDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD ]]

(( Pardon, kad dingau, ėjau tečio kaulyt paaiškinimų kas ta fizika :DD ))

Gavęs snukin, Smithis automatiškai išsižioja ir iš kart griebiasi už žando. Iš akių, kurios ir taip nežymiai primerktos (alkoholio pasėkmės), telieka maži plyšeliai, žaibuojantys pykčiu. Aštas net nesusimąsto, tačiau sąmonėje blaivo Smito liekanos cypia, kad taip daryti negalima, tad vietoj to, kad suvarytų kablį į Fi smakrą, Aštis palyginti švelnokai užsimoja ir trinkteli į Jager petį.
- AUUUČ, - burbteli, nesitikėdamas jokios Engelhardt reakcijos, todėl vėl susigriebia už žando.

(( Skamba taaaaaip Fiaštiškai :DDD ))

[[ Fiastškai? Man patinka šitas darinys. ^^ ]]

Apskaičiavus faktą, kad Smith'as gerai apmokytas muštis, ir dar plius papildomai girtas, smūgį į petį švelniu vargu ar būtų galima pavadinti. Užsiėmusi už sumuštos vietos Fi šiek tiek sulingavo, o kai atgavo pusiausvyrą, iškėlusi antakį pažvelgė į Smith'ą.
- Viskas, Tau jau ryškiai užtenka gerti. - konstatavo faktą ir priėjusi prie Simbos nieko nelaukusi griebė butelį iš vyro rankų.

Fionai einant link jo, Smithis įtraukia galvą į pečius ir atstato du sugniaužtus kumščius - vieną kiek toliau nuo savęs. Išlaikęs tokią pat pozą iki pat butelio atėmimo, Aštas iš kart atsitiesia ir nuleidžia rankas.
- Eiiiiiii... - numykia, lyg ir tiesdamas delną paskui Fi, galiausiai numoja - seniai jis tiek daug gėrė, organizmas atpratęs, kažkur likusi blaivi dalelė klykia, kad jis debilas, jeigu nurys dar vieną gurkšnį su laipsniais.
- Skaudžiai? Atsiprašau, - patempia lūpą.

Fi, atėmusi iš Smith'o butelką, susilaikė nuo jo išpylimo į savąjį skrandį, vis dėlto, gerti jai nebebus galima gerti gan ilgai, išmetė butelį kažkur į šiukšlinę.
- Ne, iš tikro tai visiškai neskauda. - sukikeno šiek tiek nustebusi, kad Smith'ui iš vis rūpi.

Smithis visas įsitempęs, įsmeigęs akis į Fi ir kiek giliau kvėpuodamas, laukia akimirkos, kai Engelhardt užsivers butelį ir jis galės jį pasisavinti savam stiliui, apliedamas Fi suknelę, tačiau mergina vietoj to išmeta alkoholį. Ašto apatinis žandikaulis automatiškai krenta žemyn ir jis pakaitomis žvilgčioja tai į šiukšlių dėžę, tai į Fioną, niekaip negalėdamas patikėti tuo ką mato. Galiausiai atsidusęs, vaikinas užsičiaupia ir taip visai lyg niekur nieko apsižvalgo.
- Tai jau sugalvojot vardą ir profesiją? - lyg tarp kitko pasidomi, tyrinėdamas liustro formas akimis.

[[ Ne nu tik norėjau eiti miegoti, galvoju, patikrinsiu, ar nieko nėra naujo, ir eisiu. IR TADA EGLĖ NUSPRENDŽIA ATRAŠYT. ^^ ]]

Fi taip ir sustingo savo kelyje atgal link darbo stalo.
- Pff, ką Tu čia nusišneki? - prunkštelėjusi kilstelėjo antakį galų gale „atstingusi“ ir parėjusi link stalo atsirėmė į jį.