-Ną puikus galbūt ne,tačiau gal ir galėčiau būti.Visiškai nieko nelaukęs,belaikydamas "Kritlį" skriejo tiesiai į Profesorių.Buvęs netoli jo,greitai išvinguriavo į viršų,vėl pakilęs į gerą aukštį,nėrė į žemės pusę.Šį kart,greitis buvo dar didesnis.Buvęs netoli lankų,apsuko ratą ir iš gerokos jėgų sankaupos,metė iš toli.Yra.
-Ną,rodykit ką sugebat.

Bella sugriebė kritlį:-Žodžiu nebūkit maži.Man nusibodo jūsų žaidimai.Čia ne karas, o mokykla.

-Nesikišk! Jei matai kad vaikinai varžosi!-truputi supyko ant Bellos

-MAN NUSIBODO VISI TIE PYKČIAI BENT KARTĄ BŪKIT NORMALŪS VISI TIK PYKSTASI IR TRAUKIASI TOLIAU NUO MANĘS MAN TAI NUSIBODO.NIEKO KITO NEGIRDŽIU TIK NESIKIŠK.-Bella atsistojo ant šluotos skrisdama ir numetė kritlį iš visų jėgų į žemę:-BAIKIT JŪS ŽAISTI NIEKO GERO NEPEŠIT

Scottas priskrido: -Bella iš tokių metimų galėtum pasimokyti.Taigi tam ir yra skraidymo pamokos kad mokėtum "klasiškai" skraidyti.Paėmę Kritlį vėl šovė į orą ir prašvilpė vos keliais milimetrais nuo Tomo galvos tada įsibėgėjęs pradėjo lėkti į viršutinį lanką tada belikus keliems metrams iki susidūrimo jis greit stojo ant šluotos ir įmetė.tada apuko ratą aplink lanką ir nutūpė.

Rankoje laikydama Šmaukštą, tarp kitko, Mo jį pagavo pirma, mergina nusileido ant žemės.

Susikrimtęs,nuskriejo prie Profesoriaus.
-Galbūt pratęsim rytoj?-tyliai pasakė.
-Jei sakai,kad galėčiau būti puolėjas,tuomet reiktų treniruotis..

Scottas linktelėjo: -Jei nori ryt galėtume pasitreniruoti,-mirktelėjo.

Bella susigriebė už galvos ir praradus samonę nukrito nuo šluotos(buvo ji labai aukštai)

-Tinka.Rytoj ateisiu į jūsų kabinetą.Būkite pasiruošęs-Linksmai pasakė.Tačiau pamatęs , kad Bellė nukrito nuo šluotos,lyg žaibas puolė ją gaudyti.Sugavęs,nutūpdė ant žolės.
-Profesoriau!

Bella atsimerkė:-Aš vėl numiriau...

-Nemirei..Tuojaus prilėks profesorius...Tu sveika,man rodos.

-Tai kokio velnio aš negaliu pajudėti???

-Vat tu manęs šito neklausk!Palauk, tuojaus turėtų Profesorius...

Bella vis gulėjo ir spoksojo:-Bet tu tikrai keistas...daug keistesnis nei aš maniau

-Keistas, nekeistas..Koks esu toks,ir esu patenkintas...Beto,gal prisimeni , dėl ko praradai sąmonę?

-Man visada taip būna kai susijaudinu.Gal dėl to, kad kažkada buvau vampyrė užsiliko tas dalykas kvailas...kaip norėčiau pamatyti Edwardą...jis jau tiek laiko nesirodo...-bella pakeitė temą ir pradėjo verkti:-Aš kaip visada viena...

-Jopšikmat,nekalbėk apie Vampyrus, nors kai aš esu šalia...Baugūs jie man!-Tomą nukretė šiurpulys.

-Jie nebaigūs.Jie tokie yra.Kodėl man visą šitą dieną tik nesėkmės...neapkenčiu savo gyvenimo...

-Gerai,galiu tave paguosti:Nekęsk toliau....-Užbaigęs atsiduso....

-Žinok ačiū labai.Jums Varnanagiams gyvenimas visada sekasi.Jūs visada kietuoliai, o aš net prie grifų visų nepritampu.-Bella nusipurtė ir mėgino atsistoti:-Brr...šalta...

-Ach,mūms sekasi? Mes kietuoliai? Nuo kada?!-netgi su pasibjaurėjimu žiūrėjo į Bellą.

-Nes jūs visada visur esate,dalyvaujate ir visi esate lyg viena šeima.O aš net su kitais grifais negaliu susikalbėti.O ką kalbėti apie jus varnanagius.

Gala atėjo į aikštę ir atsisėdo prie tribūnos :
-ką jūs ten darot?...-sukikenus tarė ji

Bella atsisuko:-O Galadriele.Labas...Tiesiog kalbu...ką gi man daugiau daryt...