Ji gulėdama negalėjo nė žodžio ištarti.Ji pamatė vaiduoklį, bet tas jos nepamatė.

Profesorius eidamas į savo kambarį pamatė Nicky: -Vaike,kas atsitiko?-tada greit ją paėmė ir nuėjo.

Bellė sparčiu žingsniu ėjo per koridoriu.
Mergina užlipo ant kožkios nosinės.
-Kaka.-buvo nepatinkanta viskuo mergina.

Bella atėjo į koridorių. Kia paskutinį kartą čia buvo ji buvo silpna ir verkianti.Bella išėjo iš koridoriaus nepasiklisdama.

- Užgavai jautrią vietą.
Sukikeno Bekė ir nuo veido patraukė garbanas.
- Bet kur, svarbu ką nors nuveikt.
Gūžtelėjo pečiais, ir koja išmušo kažkokios klasės duris.

- Tada kur pirmai siūliau. - išsišiepė ir nuskuodė į bokštus.

- man tinka.
Palinksėjo ir nuvarė paskui.

Bella atbėgo uždususi ir garsiai aiktelėjo pagalvojo, jog ten MV.Bella toliau bėgo bijodama, kad kažkas ją vėl pagrobs.

Tylomis ėjo Smitas ir Gerrard. Vaikinas ėjo rankas susikišęs į kišenes, spoksodamas į žemę ir bandydamas suprasti tragedijos mastą. Pagaliau pasiekus Lynn kabineto duris, Aštas pasisuko į ją.
- Aš eisiu į savo kambarį... - tarstelėjo, žvilgtelėdamas į duris, vedančias į Lynn kabinetą. Linktelėjęs, Aštas apsisuko ir ėmė tolti nuo merginos, tramdydamas vėl ėmusias akis graužti ašaras.

[Vargšas Aštas...prarado Dijų ir smirtvydę...]

(( Žertvydė. Jis prarado Dijų ir Žertvydę. xDDD ]]

Lilly ėjo šiuo koridorium. Staiga nežinia ko sostojo ir apsidairė. Ji išsiėmė lazdelę ir sušnibždėjo:
-Lumos. -

Smitas blausiai šyptelėjo ir stabtelėjo. Neatsisukdamas, linktelėjo.
- Susitiksim, - pakartojo, vėl gi, delsdamas eiti.

Fi skubėjo koridoriumi, ir pasukusi už kampo į kažką atsitrenkė. Susiraukusi pamatė jau kažkada matytą personą, todėl staigiai nuleido galvą, kad nebūtų atpažinta.
- Atsiprašau. - sumurmėjo, ir pasitvarkiusi švarkelį numovė tolyn. Žinoma, mergina buvo pakeitusi aprangos ir šukuosenos stilių. Priėjusi prie Lynn iš už nugaros, tyliai kostelėjo.
- Atsiprašau, Lynn Gerrard? Hogvarsto direktorė?

Smitas, į jį atsitrenkus kažkokiai mergai, sumurmėjo "Sorry" ir jau norėjo eiti toliau, kai staigiai apsisuko. Tyliai pašokinėjęs priešais Fi nugarą, šiai nematant, pabandė ženklais išprašyti pistoleto. Nusikeikęs, galų gale atsiduso.
- O gal aš paliksiu čia... - numykė, vėl gi, iš nugaros rodydamas į Fi ir bandydamas įvariausiais ženklais parodyti, kad ji žudikė ir, kad jam reikia pistoleto. Jūs net neįsivaizduojat, koks Smitas gali būti išradingas rodydamas ženklus...

Fi išgirdusi keistus garsus, primenančius drabužių šnarėjimą judant, atsisuko į strykaliojantį Smith'ą ir kilstelėjusi akį prikando lūpą, kad nesusijuoktų.
- O jums viskas gerai? - nužvelgė bukai klinksintį Smith'ą nuo galvos iki kojų.

Aštas staigiai nustojo strykaliojęs ir sustingo, su iškeltomis rankomis :O išraiška ir tik tiek pasikeitė, kad akytės bukai klinksėjo ir buvo nukreiptos į Fi.
- Ummm ne. Bet tau irgi nebus, - trumpai linksėjo.
- Lynn po velnių, duok pistoletą, - susiraukė, pagaliau normaliai atsistodamas.

Smitas sugavo apkabą. Nusikeikęs, įsikišo ją į kišenę.
- Agi, tūūū, paskolink pistoletą? - padaręs puppy eyes, ištiesė ranką į DFi.

Fi susiraukė.
- Nesuprat... - pradėjo, bet tada bubtelėjo į galvą mintis. - Aaaaaaa. Manau žinau, kas jūs toks. - sukikeno. - Garsusis Smith'as? Amžiais girtas ir bambantis. - kilstelėjo antakį. Savo namų darbus mergina buvo atlikusi kuo puikiausiai. Dar kartą nužvelgė svyruojantį Smith'ą, tada nusisukusi nebekreipė į jį dėmesio.
- Esu atsiųsta ministerijos prašymu į direktorės pavaduotojos postą. - pasitaisė akinius, ir įbruko į direktorės rankas visus popierizmus, paaiškinančius, ką Fi čia veikia.