Atsigėręs sulčių, vaikinas pastūmė beveik tuščią dubenį Lotei.
- Tikrai tikrai nenori?
Sukikeno.

-Nea,-papurtė galvą ir sukrizeno

- Puiku. Sakyk, kur dabar vilksimės.
Sukikeno, statydamas tuščią stiklinę.

-kodėl visada aš turiu sakyt?-sukrizeno

- Nes aš tingiu galvot, ir šiaip, paklūstu tavo valiai.
Iškėlęs rankas į viršų nusilenkė Lotei ir sukrizeno.

Ji sukrizeno:
-Hm.. Tada einam.. į mišką?

- Neseniai ten lankėmes, bet kaip nori.
Gūžtelėjo pečiais ir pakilo nuo suolo.

-Tada galvok tu,-sukrizeno

- Nežinau... Einam knygas skaityt?
Sukrizeno.

Ji sukrizeno:
-Jeigu taip nori..

- Einam tik.
Šyptelėjo ir išsitempė Lotę iš salės.

Markas ir Lotė atsirado salėj. Pasukę prie klastūnyno stalo, vaikinas prisėdo ant suolo ir apsidairė.

Ji atsisedo prie MArko ir nuzvelge stala

- Ko norėsi?
Paklausė, tiesdamas rankas į lėkštę kažko.

-Hm, nezinau,-sukrizeno ir nuzvelge stala.
Tada isipyle sulciu ir atsigere

Pasiekęs lėkštę vištos, į savąją susimetė šlauneles.
- Norėsi?
Kilstelėjo antakį, bet nelaukęs atsakymo į Lotės lėkštę įdėjo šlaunelę.
- Valgysi.
Sukikeno. Šalia pasistatęs sulčių ąsotį, linktelėjo.
- Skanaus.

-Aisku, kad nevalgysiu,-sukrizeno

Labai jau ten įnikęs į vištos dorojimą, Markis numojo ranka.

Ji susiraukus nuzvelge Marka. Tada gurkstelejo sulciu

Sugavęs Lotės žvilgsnį, Markas nuo savęs atstūmė lėkštę. Iš kažkur ištraukęs šluostę ,nusivalė rankas.
- Kas yra?

-Nieko, nieko,-sukrizeno ir atsigere sulciu

Keistai nužvelgęs merginą, Markas gurkštelėjo iš savo stiklinės.

ji syptelejo ir nubrauke plaukus nuo akiu

- Aš jau.
Pranešė, ant stalo statydamas tuščią stiklinę. Pasisukęs į Lotę, šyptelėjo.

-As ir,-sukrizeno
-Einam?