- M? Sakei kažką?
Kilstelėjo antakį.
- Ką ten jau taip įnikus skaitai?
Paklausė ir apsižvalgė.

-Gal tiesiog eik iš čia, gerai? Nežinau kodėl čia atsivilkai..

- Kur noriu ten ir valkiojuos, neaiškink man, gerai?
Susiraukė Markis ir atsisėdo lovoje. Nu bet taip pasisukęs į Lotės pusę.

-Puiku, neaiškinsiu. Daug lengviau išvis su tavim nekalbėt

- Puiku, patylėk. Nigaliu tavęs klausyt.
Sumurmėjo.

Ji numetė žurnalą ir pasiėmė kitą. Atsivertusi ėmė skaityti

- Tai dabar jau ir ignoruosi mane?
Iškėlė antakius.
- Pažanga.
Lipšniai ištarė ir demonstratyviai suplojo rankom.

Ji tik kilstelėjo ir antakį ir toliau skaitė

- Dabar tai rimta.
Sumurmėjo, nesulaukęs nei vieno Lotės žodžio.
- Sakyk ką nors. Keli man nerimą.
Kiek prisimerkė.

Ji numetė ir šitą žurnalą ir pasiėmė dar kitą

- Po galais, Lote...
Sumurmėjo Markis ir pakilęs nuo lovos, atsidūrė prie merginos. Greitu judesiu jai nuo veido patraukęs žurnalą, įsisiurbė Lotei į lūpas.

Ji jį atstūmė:
-Neliesk manęs

- Kas darosi?
Susiraukė vaikinas ir atsitiesė. Nužvelgė aiškiai apsileidusią Lotę.
- Nesu tavęs tokios matęs.

-Tiesiog nelįsk prie manęs, gerai? Man gripas, aš sergu, o dar tu lendi.

- Griipas, sergu.
Nelabai vykusiai pamėgdžiojo ir pavartė akis. Kiek pasirėmęs į lovos baldakimą, Markis palinko prie merginos.
- Aš irgi sergu. Susidėjau su psiche, kuriai nėr nieko svarbiau už nagų lakavimasis. Rožine spalva. Sergu aš, krizė man, supranti?
Vis keldamas balsą ištarė, tada atsitiesė ir gilaii įkvėpė.

-Sakiau kad ji idiotė,-tarė ir atsistojo.

- Ai, patylėk. Nekenčiu kai tu lieki teisi.
Sumurmėjo.

-Įspėjau,-gūžtelėjo pečiais ir persėdo ant kitos lovos.

Markas prisėdo ant lovos, lėtai nužvelgė kambarį. Akis sustabdė ties Lote.
- Tai, sergi, ką?

-Tu gal kurčias? Gi sakiau

Markas pakilo nuo sofos ir iš lėto pasiekė duris.
- Gydykis tada.
Gūžtelėjo pečiais ir išėjo iš kambario.

Ji tik išplėtė akis ir sumirksėjo. Tada pažvelgė į duris. Po kiek laiko išėjo