Bella įėjusi į kambarį apsidairė.Ir atsisėdo į kėdę:-Man arbatos...o dieve...pas Filčą???

-Na abejoju ar profesoriai pijokai,-nusijuokė.
-Nu išskyrus jus.

Bella pradėjo juoktis.:-Man regis mirsiu iš juoko...-Bella nustojusi juoktis įkvėpė oro, nes jai jo pritrūko:-Tai ką man teks veikti?Spėju kažka šlykštaus

- Tikrai ne. Pradedant Niler. Žinai, kiek ji dienų praleidžia Šluotinėj? Ji pavažiavusi dėl ugninės. Džinė... Na, kai ji neteko dukters... Šiaip neesu su ja normaliai kalbėjęs. Daniellė - apie jos negėrimą patylėsiu. Shadowas... Šitą praleisim. Chapellė ankščiau vedė istoriją. Buvo baisiau nei pas mane. Kitus profesorius esu matęs keliant stikliuką, - ramiai išdėstė ir užsivertė butelį. Nurijęs liepsnojantį gėrimą, pasisuko į Bellą. - Ne, jau eisim. Swan su Filču blizgint taurių trofėjų kambary, Bluck'as į biblioteką,
o su Kingsli užsiimsiu aš. Dėl kačiuko
pajuokavau. Tiesiog tuo metu neturėjau ką sųmąstęs, - linktęlėjo.

Bella išsižiojo:-Nežinau kas yra tas Filčas, bet nujaučiu, jog man nepasisekė.-Bella vos nevrkdama pasakė.

Jacobas nusijuokė:
-Taip jis tikras bambeklis,-šyptelėjo ir išėjo į biblioteką.

Bella užsidėjo kopišoną, kad nesimatytų jos pikto veido ir nuėjo į trofėjų kambary.

- Nėra jis toks jau... Blogas, - gūžtelėjo pečiais prisiminęs senus gerus laikus, kai sugebėjo nugirdyti Filčą ir liepti jam lakstyti po mokyklą.
- Sėkmės, - išsišiepė, vaikams išeinant. Pribaigęs butelį, parideno ji žeme, ramiai atsistojo ir apsižvalgė. Kadangi nuo arešto buvo praėję nemažai laiko, vyras gūžtelėjo pečiais.
- Rodos varnanagiai neteks dar 50 taškų... Na, ne mano bėdos, - murmtelėjo ir išžingsniavo iš kambario.

Sunkiai pavelkantis kojas, sugebėjęs atsitrenkti į visas įmanomas sienas, bet nešulio ant rankų nė kiek nesutrenkęs, į kambarį vos ne įvirsta Smith'as. Aišku, prieš tai dar sugeba patikrinti durų stiprumą nugara (kaip - neatskleidžiama). Skausmingai sudejuoja, kadangi per ilgą kelionę Ashtas sugebėjo prisitrankyti tiek, kiek turbūt neprisitrankė per visas savo misijas kartu sudėjus. Sukikenęs, Smith'as labai atsargiai nuleido merginą, iki tol saugiai neštą ant rankų ir visai nešvelniai priremia prie sienos. Kadangi vyras dalinai pamiršo, kad jis šiaip jau labai švelnus ir taip toliau ir taip toliau, gan agresyviai įsisiurbia į Di lūpas, nepamiršęs palydėti bučinį žymiai švelnesniais rankų prisilietimais. Po tikrai malonaus bučinio, Smith'as sunkiai atplėšia lūpas ir nuleidžia galvą, su labai mąslia išraiška. Po keletos akimirkų tylos, Ashtas pakelia galvą, suraukęs antakius ir prikandęs lūpą.
- Su mielu noru pasiųlyčiau tau išgerti, bet supranti... - nutęsė. - Pamiršau, kur tas suš... baras, - suraukė antakius, tačiau tuoj viską palydėjo tokiu pat linksmu krizenimu. Netgi ir būdamas tokios būklės Smith'as suprato, kad pamiršti tokį dalyką nėra gerai.

- Ahahahaha, ką dabar darysim? - labai dirbtinai sudejavo. Prisiminęs, kad kažkur turėjo slėptuvę, sugniaužia kumštį ir net neatsitraukdamas kala juo į sieną. Na taip žiauriai stipriai, visai šalia Di liemens. - Bingo! Pasiteisino 20 000 galeonų išleidimas ant slėptuvės sienoje, - sukikeno ištraukdamas porą butelių iš sienoje buvusios slėptuvės. Kadangi stovėti labai pavargo, Smith'as su Di mistiniu būdu atsiranda netoliese buvusioje lovoje. Užgulęs Di, pasiremia alkūnėmis į lovą. Keletą akimirkų žiejės į Di akis, plačiai išsišiepia ir laisva ranka sugraibęs butelį - užsiverčia jį.
- Tu net neįsivaizduoji kaip aš myliu tave, - šypteli, žiūrėdamas į merginos akis. Ilgai netempęs, ima bučiuoti Chapellę.

Kadangi bičui džiūna gerklė, jis atsitraukia ir sučepsi. Sukikenęs, pribaigia brendžio butelį ir nusviedžia jį kiek tolyn. Smith'as vėl įsisiurbia į merginos lūpas, šį kartą jau ir pamažu keldamas suknelę aukštyn, kadangi norint vystyti tolesnį veiksmą šis kūno apdangalas reikalingas nėra.

[[ Kitu atveju, parodyčiau savo itin nedidelę kantrybę, bet visgi pakentėčiau iki ryto, bet kadangi vienu metu vystome dvi istorijas ir blogiausia, kad jų abiejų baigtis panaši, todėl esu linkusi užbaigti šią istoriją kaip tik įmanoma greičiau. ]]

Praleidę itin aistringą naktį, kaip atlygį už tas, kurių neturėjo dėl šeimyninių pykčių, porelė neleidžia miegoti beveik visam Hogvartsui, savo malonumą išleisdami ne per tyliausiai garsais. Paryčiais visiškai išvargę ir dar nė kiek neprasiblaivė jie pagaliau nulūžta. Saulei pakilus, maždaug tada, kai visi mokiniai jau sėdėjo pamokose ir net neįtardami nieko blogo laukė prasidedančių pamokų, kurios dėja dėl pražūvėlių, pramiegojusių viską nebuvo vedamos bent jau kelioms klasėms. Pirmasis, kaip jau turbūt ir įprasta prasibudo Smith'as, pakirstas nežmoniško galvos skausmo. Ilgai žvalgytis jam netenka, kadangi net ir per miegus vyras nepaleido iš glėbio Chapellės, kuri dabar ir gulėjo šalia jo. Aiškiai neprisimindamas nieko nuo įsitaisymo šalia Niler salėje, Smith'as palydi savo mąslią išraišką gan ilga klinksėjimo lavina. Kadangi plyštanti galva tik vėliau suvokia, kad šita mergina jo glėbyje vis dėl to tuo pačiu ir yra "monstras", kaip bandė įteigti visi Asht'o pažįstami, neturintys jokių ryšių su Di, vyras yik po keletos akimirkų atsišlieja nuo merginos, to pasekoje gan greit, kaip prisivilęs užpakalį iššokdamas iš lovos. Nors ir būdamas pagiringas, staigiai susišviečia kur pistoletas ir ilgai nelaukęs sugraibo jį. Drebančiomis nuo pagirių rankomis užsukęs duslintuvą, atsitraukia nuo lovos per keletą žingsnių ir nutaiko užtaisytą ginklą tiesiai į miegančią būtybę. Neramiai kramtydamas lūpą, ima mindžikuoti po kambarį, bandydamas prisiminti bent dalį praleistos nakties. Kadangi pistoletas vis dar rankoje, Smith'as sugeba tuo pačiu apmąstyti ar verta dabar žudyti miegančią žmonelę, pasielgiant labai nedžentelmeniškai ir susigadinant visą artėjantį gyvenimą. Galų gale pasirinkęs normalesnį sprendimą, mesteli pistoletą ant fotelio. Vyras tik dabar pastebi po visą kambarį išmėtytus rūbus, kas tik dar labiau piršo mintį, kad neperseniausiai visiškai girti sutuoktiniai nemenkai siautėjo. Dar kartą žvilgtelėjęs į Di, nušiaušia į dušą, kur praleidžia keletą minučių, bandydamas ne tik normaliai nusiprausti, bet ir šaltu vandeniu kiek apraminti organizmą, dėl pagirių vis dar nenormaliai funkcionuojantį. Planui neišdegus, vyras grįžta į kambarį ir staigia apsirengia. Kadangi į ugninę normaliai pažiūrėti nėjo, nes vien gėrimo vaizdas kėlė nemalonų šiurpulį, Smith'as iš kažkur ištraukia mineralinio buteliuką, kuriuo nesėkmingai bando slopinti marinantį troškulį. Nors galva ir velniškai sopėjo, Asht'as sugeba sugaudyti dar ir tai, kad Chapellei čia būti nevalia. Susilaikęs pagundai paimti pistoletą ir bent jau pavaidinti dvejojantį ar verta žudyti merginą, prieina prie lovos ir pritūpęs, švelniai pajudina Di
.- Di, man atrodo tau jau reiktų eiti, - kadangi dabar prabyla pirmą kartą nuo atsibudimo, pats nustemba savo balso keistumu. Šis visai nemenkai prikimęs.

[[ Menka litanija, nia? ]]

Sulaukęs antausio, kiek parauko antakius. Kadangi pastarasis merginos ėjimas perdėto džiaugsmo Smithui nesukelia, kelių akimirkų bėgyje jis jau stoviniuoja kiek tolėliau nuo Di. Šiai renkant rūbus, nematant pagriebia pistoletą ir nervingai gniaužia jį rankoje, nutaikęs į merginą. Persigalvojęs, numeta pistoletą Chapellei dar nepastebėjus jog jį laikė. Nusprendęs kuriam laikui pratęsti naktį įsivyravusią taiką, Smithas lėtai pritūpia prie merginos ir padeda jai rinkti rūbus, aišku nepamiršdamas karts nuo karto suremdamas akis su Chapelle.
- Aš irgi nieko neatsimenu, - taria atsistodamas. Įteikęs merginai rūbus, keletą akimirkų pažiūrėjęs į Di akis šypteli. - Ir ne. Jei ir atsiviliojau tave čia tai tikrai ne tam, kad nužudyčiau, - gūžteli pečiais, lyg atspėjęs Di mintis.
- Aa, turiu vaistų nuo galvos skausmo. Prireiks? - labai draugiškai pasiųlo, kadangi puikiai supranta kaip Di jaučiasi, nes taip pat jautėsi dar prieš bent kiek sumažindamas žudantį skausmą tabletėmis vonioje.

Smith'as kiek parauko antakius, akimis išsekdamas Di. Kadangi žiaurus galvos skausmas kala dar kartą, Asht'as skausmingai sudejuoja. Neveikli galva tik dabar pakiša idėją - senieji gerieji anti-pagirių vaistai. Nužingsniavęs iki spintelės, susigraibo buteliuką ir atidaro jį. Pakrato... Nulis tablečių. Nusikeikęs, išverčia visą stalčių ir palydėjęs nesėkmingas paieškas keiksmų lavina - išeina iš kambario.

Žodžiu, kambaryje pasirodė Smith'as ir Di. Vyras, iki šiol visad nešęs savąją ant rankų, kad tikrai būtų įstikinęs, jog ši nenusiridens kur pro duris, pagaliau pastatė ją ant žemės. Aišku, elgėsi itin atsargiai. Kadangi einant čia kalba apie tai, kur jie eina nesivystė, Ashtas apsikabino Di, kadangi buvo taip išsiilgęs to artumo, kurį jie buvo praradę pastaraisiais metais, tiesiog nėjo kalbėti per didesnį atstumą.
- Man reikia persirengti, susitvarkyti ir panašiai, negaliu toks sėsti į automobilį, iš kart į psichūškę uždarytų, - sukrizeno, švelniai rankomis vedžiodamas Chapellės nugarą.
- Ilgai neužtruksiu. Tada galėsim nusigauti iki tavo kambario, kur tu irgi galėsi persirengti. Nors šiaip, man šitas tavo apsirengimas labiau patinka, - išsišiepė, atsitraukdamas ir lyg netyčiomis timptelėdamas dirželį, kuris dažniausiai būna chalatuose, kad tie taip paprastai nenukristų. Šyptelėjęs, iš spintos išsirankiojo sau reikalingus rūbus ir kelioms minutėms pradingo vonioje. Grįžęs, jau buvo susitvarkęs žaizdas, nusiprausęs, persirengęs, kvepiantis ir t.t. ir t.t.
- Į kurį kabinetą tave nešti? - pasitikslino, kadangi žinojo, jog tokių Hogvartse ne vienas.

- Aišku žinau. Gi ne vieną naktį teko ten vilktis, - sukrizeno. - Tai gi du turi, - sumirksėjo akytėm.

- Du? - Di susiraukė. - Tu tuo tikras? - sukikeno.

Smith'as įnirtingai palinksėjo galvą.
- Ar bent jau kažkada turėjai, - po pauzės pridūrė.

[[ ^ Tavo parašo vieta!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! *nerealus cypimas* Matei tą epizodą? :inlove: ]]


- Manau, kad nebeturiu. - lėtai ištarė.