Po kelių minučių iš kambario pasigirdo silpnas Aštono balsas:
- Durys atrakintos.
Vaikinas, iki tol gulėjęs po stalu, apsikabinęs ugninės butelį ir meškiuką, lėtai atsisėdo, aišku nepamiršdamas stipriai sutrenkti galvos į stalą (sutrenkti taip, kad nukrito net buteliai nuo stalo). Aiškiai nepajutęs trinktelėjimo, lėtai pasuko galvą į duris. Akys nevisai gyvos ir liūdnos ne tas žodis. Tiesiog nepanašu į Smitą... Ir šiaip, neatrodė labai sveikai, o kur dar tas rožinis meškiukas.

Įėjęs, Andy sukikeno, Smito nepamatęs.:
-Aaaashtai, kur tūū?-sukikeno padėdamas butelius ant žemės. Pamatęs A, susiraukė:
-To meškiuko nemačiau nuo penktos klasės. Viskas..gerai?-kilstelėjo antakį.

Pamatęs, kad čia ne Di, Aštas vėl sudribo ant žemės. Užsivertęs butelį, garsiai atsiduso. Papurtęs galvą, tik po kelių sekundžių susigaudė, kad gal Andy ir nepamatė.
- Ne, - silpnu, nupiepusiu balsiuku sumurmėjo, prisitraukdamas cigarečių pakelį. Teisingai, šokant nuo proto prireikia ir nikotino. Lėtai sukrapštęs vieną iš vos kelių likusių pagaliukų, negrabiai, lazdelės pagalba prisidegė. ją.
- Tikrai ne, - užtvirtino savo atsakymą. - O kaip tu gyveni? - pasidomėjo.

- Kai bus MŽ galėsi pasiskaityti... - numykė, tiesdamas rankas į pakelį. Atsidusęs, nuleido jas. - Oh wait. Velnias. Juk aš ir esu vienintelis MŽ redaktorius, - nusikeikė, užversdamas akis. Atsidusęs, pasuko galvą į Andy. Liežuviu apsivedė lūpas, nes šios buvo sukepusios ir užsivertė butelį. Kelias sekundes luktelėjęs, apmąstė savo žodžius.
- Di nužudyta, - ramiai linktelėjo ir pridėjo cigaretę prie lūpų. Išpūtęs dūmus, pridūrė:
- Na ta, žiauriai graži mano žmona.

- Jo, ta graži, - beveik nemąstydamas patvirtino, įsispoksodamas į stalą virš galvos. Sulaukęs Andy reakcijos lėtai pasuko galvą į vaikiną ir dar lėčiau linktelėjo.
- Žinai... Jeigu žinočiau, tikrai manai, kad dabar gulėčiau ramiausiai? Ne, aš sėdėčiau ir kankinčiau... Dirčiau odą, mėtyčiau jį pro langą, kapočiau galūnes, dėčiau priešais jį artimųjų galvas... Tada palaidočiau gyvą... - ramiai, kaip pusprotis išdėstė.

Smitas įnirtingai palinksėjo, išspausdamas šiokį ne tokį šypsnį. Atsidusęs, pastumdė pustuštį ugninės butelį.
- O kaip tau sekasi? - pakėlė akis į brolį.

- Velniop blondines... Tau reiktų pereiti į Hogvartsą, čia pilna gražuol... - pradėjo, omenyje turėdamas Di, Fi, Lynn ir kitas neblogas moteris. Deja neužbaigė - butelis pabėgo. - AAAAAAAAAAA, Andžiau, give it to me... Ne tavo gi, negražu iš vyresnių vogti, - sulinksėjo.

- Velniop tą tavo ševeliūrą... Šviesink. Va kokie turi būti gaurai, - sulinksėjo, ranka perbraukdamas plaukus. Vaikinas sužaibavo į Andy.
- Asilas, - piktai burbtelėjo, pagriebdamas kitą butelį. Nulupęs kamštelį, pasisuko į Howard'ą.
- Gal kartais šautuvą nešiojiesi? - prisimerkė.

-Mano puikūs tikrai (ne)dažyti gaurai,-susiraukė.
-Visada,-sukikeno išsitraukdamas ginklą ir jam paduodamas.

- Pasakiau šviesinti, vadinasi šviesinti. Tas šiuolaikinis jaunimas... - trenkęs kumščiu į žemę, papurtė galvą.
- Ačiū, - linktelėjo, atsisėsdamas. Užsitaisęs pistoletą, atlenkė saugiklį ir eilinį kartą prisiglaudė prie smilkinio vamzdį. Kelis kart suspaudaliojo gaiduką.
- Velnias, - nusikeikė, kadangi pistoletas eilinį kartą užsikirto.
- Grabas, - prunkštelėjo, mesteldamas užsikirtusį pistoletą pro langą.

- Howardai? Užsikrušk, - tokia pat balso intonacija linktelėjo. Broliui prabilus toliau, Aštas lėtai išpūtė akis. Truputį atsitraukęs nuo Andžio, susiraukė.
- Dar pasakyk, kad mane įsimylėjai, tai... Skristi per va tą langą, - neramiai susigūžė ir užsivertė butelį.

-... O tu nuo manęs iš beisbolkės... - užbaigė. - O gal pakartojam? - pakilnojo antakius, pasiruošdamas kovinei pozai ir truputį paboksuodamas Andy.
- Nenori - nereikia, - suprunkštė.

- Bet vis vien beisbolkė! - sulinksėjo.
- O aš per daug nepakartojamas, kad tokie lievi mirtingieji mane įsimylėtų, - ramiai atkirto ir išsidrėbė ant žemės. Atsigulęs ant šono, pribaigė tarp pirštų jau smilkstančią cigaretę.
- Žinai? Neįsivaizduoju savo gyvenimo. Ką aš darysiu vėliau? Be Di? - susiraukė.

-... Fi, - užbaigė Andy kalbą. - Graži ji... Tokia... Na žinai. Tik tiek, kad greit ją nužudysiu. Ji nužudė Dijų, - labai ramiai, grynai kaip koks psichas išdėstė ir karūnavo savo kalbą butelio užsivertimu.