Smith'as su kažkokia tai žavia palydove važiavo šita neįžengiamąja gatve, savo Pontiac'u tamsintais langais.
- Tu bijai, - sukrizeno, ant kitos sėdynės sėdinti mergina, blizgindama juodą pistoletą ir vis neramiai žvilgčiodama į Ashton'ą.
- Ne nebijau... - murmtelėjo Smith'as, gan stipriai spausdamas vairą, sutelkęs visą dėmesį į kelią ir per daug nesirūpindamas, kad tokia seksuali moteris sėdi šalia jo, žvilgčiodama į jį aistros pilnu žvilgsniu, tik ir laukdama, kol Asht'as kaip senais gerais laikais prieš užduotį pasistiprins.
- Tu visas drebi, - skambiai nusijuokė Melody, vis dar nepaleisdama iš rankos pistoleto.
- Kay. Praėjo du metai po paskutinės mano užduoties. Aišku bijau. Gal jau praradau savo sugebėjimus? - po pauzelės prabilo, pagaliau pasukdamas galvą į Mel. Mergina šyptelėjo. Smith'as net nešyptelėjęs nusuko galvą atgal į kelią. Melody uždėjo vieną ranka ant Ashto kojos, dar ne ant TO, bet kažkur netoliese.
- Tu? Sugebėjimus? Nebejuokauk, - nusijuokė, švelniai glostydama tą vietą ir apsilaižydama lūpas. Smith'as pasuko galvą į šalia sėdėjusią seksualiąją merginą ir švelniai paėmęs jos ranką nuo savo Jono, perkėlė ją toliau nuo savęs. Melody kilstelėjo antakius. Smith'as toliau žiūrėjo į kelią. - Kas yra? - po pauzės, pagaliau nustojusi kramtyti lūpą, paklausė Mel.
- Vedžiau, - labai trumpai atkirto Asht'as. - Žiūrėk, jau jis čia, - šnypštelėjo, užkirsdamas Melody burbuliavimą.
- Rėžkis, greičiau, - piktai burbtelėjo Mel, praradusi visą žaismingumą. Sukryžiavusi rankas ant krutinės, ji žudančiu žvilgsniu dėbčiojo į Smith'ą. Asht'as perjungė aukštesnę pavarą ir nuspaudęs akseleratorių, rėžėsi į į jų pusę sukantį juodą, prabangų BMW'ą. Tyliai nusikeikęs, nes smūgis buvo stipresnis nei planuota, Smith'as susigraibė pistoletą ir įsikišęs jį į dėklą ant diržo, iššoko iš automobilio.
- Jie trise, - šnipštelėjo Melody'ei, prieš uždarydamas duris. Užtrenkęs duris, Smith'as nutaisė atsiprašinėjantį snukelį ir nusliuogė link fuckin turtingo bičo. - Atsiprašau. Labai. Tiesiog... Aš nepastebėjau. Atsiprašau, - kaip ir pridera vaidindamas vaidinimą, kol Melody teiksis išlipti. Smith'as stovėjo prieš du stambius vyrukus ir vieną viduryje, jau praplikusį.
- ASILAS. TU BENT ŽINAI KIEK ŠIS BMW'AS KAINAVO? - sušnypštė tas plikis, palinkdamas link Ashto.
- Aš turiu kelis tūkstančius banke. Gal užtektų? - nedrąsiai nusišypsojo, vis žvilgčiodamas į tingiai mašinoje sėdinčią Mel, kuri rodos nei nesiteikė lipti iš automobilio, kaip buvo sutarta.
- ŠAUK! - šnypštelėjo plikis ir Smith'ui, nespėjusiam nei sureaguoti, aukštesniojo mėsos kalno pistoleto dėka, Ashto koja jau buvo peršauta. Nusikeikęs, Smith'as staigiu judesiu išsitraukia pistoletą ir kelis kart jį nuspaudžia, nutaikęs į skirtingus mėsos kalnus. Taiklus ir vienas ne. Smith'as nusikeikė ir nėrė už automobilio. Dabar teikėsi išlipti ir Melody. Prunkštelėjusi, specialiai praeidama užlipa ant sužeistos Smith'o kojos ir keliais tingiais šūviais užbaigia misiją. Pažvelgusi į Smith'ą, vypteli ir numetusi pistoletą ant žemės, pakedena plaukus. Nesusilaikiusi dar kartą prunkštelėjusi, klesteli atgal į automobilį. Smith'as, išsitraukęs lazdelę, pabaksnoja sužeistą koją ir nušlubčioja į Pontiac'ą.
- Ha, - vypteli Melody, jau užvedus automobilį.
- Pakalbėsim kontoroj, - šnypšteli Smith'as ir nuspaudęs gazą, nuvažiuoja.

Ir vėl gi, pasirodo prabangusis Smith'o Pontiac'as, tik šį kartą su dar žavesne palydove - Di. Asht'as gan atsipalaidavęs, viena ranka valdė automobilį, beveik nežiūrėdamas į vairą. Jis žvilgčiojo į Di su tokia žaisminga šypsenėle laukdamas, kol ši pratrūks, šoks iš važiuojančio automobilio ir pasiųs jį toli toli, su visais gyvenimais jo name.

- Oh, tai tiesiog talentas, - sukrizeno, akylai stebėdamas Di.
- Žiek, tik nešok pro duris. Ten skardis, - labai rimtai linktelėjo.

- Nia-a. Čia! - išsišiepė, viena ranka pasukdamas vairą į šalutinį keliuką.

Smith'as, užsimetęs tamsintus akinius, kaip visada atsipalaidavęs išsuko iš keliuko. Apsižvalgęs, ar nėra sekamas, nuspaudė gazą ir... Labai greit nuvažiavo į kitą pusę, nei pasuko Di.

Di Chapelle-Smith rašo:

[[ Šakės kada čia šytą rašei? Net nepamenu aš. ]]

[[ Ir aš jau nepamenu ]]

Kulkomis suvarpytas Smith'as, palyginti greitai važiavo greitkeliu, susiėmęs už skaudžiausių žaizdų šone. Pagaliau pasiekęs šalutinį keliuką, pasuko vairą ten.

Calvin kažką beburbėdamas ir susikišęs rankas į kišenes ėjo gatve ,spardydamas po kojomis pakliuvusius akmenis.Jis pakėlė galvą į dangų, bet greit nuleido.
-Na ir kodėl taip niūru ,- po nosimi burbėjo Calvin'as. - Tiesiog žiauru.
Jis pradėjo eiti gatvėje esančiais posūkiais.Greit sustojęs sugrįžo atgal ir beburbėdamas nuėjo į kitą gatvę.