Kažkaip (nežinia kaip) Edith pasuko į kažkokį Hengloto kvartalą. O ten.. gražu. Daug dviaukščių, su baseinais, žaidimų aikštelėmis, namų... Ach, Edi taip užsisvajojo turėti čia namą. Bet tai buvo sunku. Ir per daug. Nuliūdusi ir užmiršusi buveinėje kilusias naujas idėjas, sugniužusi, nuleidusi galva, nors ir kaip tai būtų keista, Edi tyliai ir liūdnai išėjo iš kvartalo. Dabar ji darys viską. Viską, kad gautų viena iš šiame kvartale esančių namų. Jos galva vėl pakilo aukštyn, nuotaika praskaidrėjo... Bet ji buvo per toli nuo kvartalo.