Prie užeigos durų kažkaip parsiranda Steven. Iš jo veido išraiškos buvo galima spręsti, kad buvo pervargęs ar neišsimiegojęs. Šiaip net taip išspaudęs varganą šypsenėlę veide, pastumia medines, seno pastato duris ir žengęs žingsnį pro slenkstį, Gerrard papuola erdvioje baro salėje, kurios oras nestipriai atsiduoda alkoholiu ir prakaitu, paskleistų jau apgirtusių šokančių burtininkų (beje, vietos šokiams čia ganėtinai nemažai). Su šiokia tokia panieka nužvelgia staliukus ir patraukia tiesiai prie baro stalo, nusprendęs, kad šitokiu būdu aptarnavimas bus greitesnis. Klestelėjęs ant kėdės Steve, apsidairo barmeno, bet šio neužmatęs, vėl nusuka žvilgsnį tai į kontrolę praradusias pora trejetą porų šokėjų, tai į poreles, sėdinčias prie staliukų, kurių taipogi nebuvo labai daug. Nežymiai papurtęs galvą vėl atsisuka į baro pusę ir laukdamas barmeno kelis kartus nekantriai delnu suploja į stalviršį, tiesa, visai pataikydamas į muzikos fone ritmą.

Ophelia pasirodė prie baro. Oru keliauti nemėgo, tačiau šis būdas buvo pats greičiausias. Nubraukusi nuo juodos odinės striukės kelias nematomas gulkes ir išlyginusi raukšleles, Fawn kilstelėjo galvą ir nubraukusi plaukus nuo akių įėjo į barą. Vos pravėrfus duris, sutiko kelių smalsių vyrų žvilgsnį. Nieko keisto, Ophelia visada gaudavo daug dėmesio, kad ir kur eidavo. Tik neaišku dėl ko, ar dėl to, kad buvo visai graži, ar dėl to, kad atrodydavo.. mažų mažiausiai iššaukiančiai.
Apsidairiusi bare, Ophelia patraukė tiesiai prie baro, prie kurio sėdėjo keli žmonės. Atsisėdusi prie kažkokio vyro, (Fawn reikėjo tik pasukti galvą, kad jį atpažintų) ji pasisuko į barmeną ir užsisakė viskio.

Kadangi Stevie buvo sukoncentavęs dėmesį į barmeno gaudymą akimis, o vėliau ir balsu, nieko stebėtino, kad jis nė neatsisuko į merginą, klestelėjusią šalimais. Kone tuo pačiu metu kaip ir Oprelia garsiai pageidavo viskio, jis užsisakė alaus. Pažinęs jos balsą, Steven pasisuko į pusę, iš kurios atsklido balsas ir kiek nustebo, kad mergina atsisėdo visai šalia jo. Aišku, būdamas sportininku ir jau senai išmokęs nuslėpti tokias staigias emocijų kaitas, jis pasisuko į Fawn pusę ir lėtai išsišiepė.
- Labas, - visai nenatūraliai pasiseikino Gerrard, vis su ta dar kiek pašaipoka šypsenėle veide. - Kokie vėjai tave čia atpūtė?

Išgirdusi tokį pažįstamą balsą, Ophelia kiek susiraukė ir mintyse nusikeikė. Nenorėjo kalbėtis su Stevie nes įtarė, kad jis vis dar ant jos pyksta. Jeigu ne tas kvailas pyktis prieš kelis metus.. kas čia žino, gal jie dar būtų pora. Krenkštelėjusi ir neparodžiusi, kaip nustebo, Fawn su visa kėde pasisuko į Gerrard, sėdintį visai šalia jos. Nusišypsojusi ji nužvelgė beveik nepasikeitusį ex:
-O, Stevie.. Kaip senai matytas,-nubraukusi plaukus nuo akių, moteris susikėlė koją ant kojos ir nuo baro paėmė stiklinę viskio, kurią pastatė barmenas,-Na, netoliese turiu namą, man čia pakeliui. O ką tu čia veiki?

Pamatęs merginos šypseną, pats Steve nejučom kiek natūraliau šyptelėjo ir į rankas paėmė petiektą bokalą. Kiek kaltai nuleido akis į indą, kurį laikė dešine ranka - ranka, ant kurios ligi šiol mūvėjo vestuvinį žiedą. Kol negrįžo į Hogvarsto apylinkes, jo nenešiojo, bet pastarosiomis savaitėmis pats Stevie jautė šiokią tokią nostalgiją - turbūt todėl ir grįžo. Tiesą sakant, mintyse jis kiek stebėjosi sutikęs Ophelią - buvusią merginą, su kuria bendravo dar prieš Vegase vykusias vestuves. Dar prieš prabildamas ir apie kažką bemąstydamas, Steven gurkštelėjo gėrimo.
- Aš taip pat gyvenu netoliese, - kiek prikando lūpą, svarstydamas kiek klaiko užtruks Fawn pastebėti žiedą ant jo piršto ir pasiteirauti, kodėl jis jį nešioja. - Tiesą sakant, atsikėliau visai nesenai, - dar, lyg tarp kitko, pridūrė Gerrard.

Nors tai ir nebuvo Felice nebūdinga, ji jautėsi nejaukiai. Pasimuisčiusi kėdėje, ji linktelėjo, jam pasakius, kad atsikėlė visai nesenai ir šyptelėjo:
-Aš taip pat. Stengiuos čia praleisti daugiau laiko, bent jau kai piešiu, bet.. na, dėl darbo tenka grįžti į Londoną,-šyptelėjusi, Fawn kilstelėjo stiklinę prie lūpų ir gurkštelėjo stipraus gėrimo. Akims nuklydus prie Stevie rankų, Ophelia pastebėjo žiedą ir net užspringo. Nusikosėjusi, moteris įnirtingai pamirksėjo, kad akyse nebeliktų ašarų ir pažvelgė į Gerrard,-Tu.. vedęs?

Steve pakankamai ramiai akimis sekė merginos reakciją. Suprato, kad Felice nieko blogo nenutiks, o jei ir taip nutiktų, kaip nors jai padėtų, juk nebuvo beširdis, kad ir kaip ko nors neapkęstų. Pastaruosius metus tokiame Stevie sąraše puikavosi ir merginos vardas, bet tuo toliau, tuo labiau ėmė ją pamiršti, tad ir dabar, ją susitikus po tiek laiko reagavo ramiai. Kurį laiką pamąstęs, ar apsimoka sakyti tiesą, galop linktelėjo galva. Juk ir Ophelia savo melu jį pakankamai įskaudino, kodėl jai nepajautus to paties?

Išgirdusi teigiamą atsakymą, Ophelia kilstelėjo antakį, taip parodydama nuostabą. Kadangi nenorėjo reaguoti per daug audringai, (paspringimas ir taip buvo pakankamai gėdinga reakcija) Fawn gurkštelėjo gėrimo ir parėmusi galvą ranka šyptelėjo:
-Mm, tikrai? Tai papasakok man apie ją, kas ji tokia?-padėjusi stiklinę, kurią laikė rankoje ant baro, moteris atsisegė odinę striukę, su kuria ėmė darytis karšta. Likusi vien su kelių nesiekiančia juoda suknele ant petnešėlių, ji timptelėjo drabužį žemyn ir pažvelgė į Gerrard, laukdama jo pasakojimo.

- Ką konkrečiai norėtum sužinoti? - prieš tai patraukęs pečiais, paklausė Steven kiek taktiškai. Juk nebuvo pasiruošęs pasakoti apie žmoną, tuo labiau, kad ją matė tik vieną vienintelį kartą gyvenime ir tuomet buvo girtas. O juk ir šiaip, jei ir turėtų ką papasakoti, Gerrard nebūtų jauku apie tai kalbėti buvusios merginos akivaizdoje. Dar mestelėjęs klausiamą žvilgsnį į Fawn, gurkštelėjo gėrimo.

Fawn prisimerkė galvodama, ką norėtų sužinoti apie Stevie žmoną. Neketino jo labai kamantinėti, todėl šyptelėjusi tarė:
-Em.. nežinau.. Vardą?-sukikenusi, moteris nubraukė tamsius plaukus krentančius į akis ir vėl gurkštelėjo gėrimo. Kadangi buvo gėrusi ir prieš tai, jau pradėjo jausti, kad alkoholis ją po truputį veikia.

Išgirdęs merginos juoką, Steve šyptelėjo.
- Alexa, - dar kartelį pamelavo Felice, kadangi daug Lynn, nešiojančių Gerrarrd pavarde, jo žiniomis, šiose apylinkėse nebuvo. Dar kartą gurkštelėjęs nemenką kiek alaus, Stevie pakėlė akis į merginą.
- O kas naujo pas tave? - paklausė Ophelios, nusprendęs, kad jei reiktų dar kartą pameluoti, turbūt pernelyg išsiduotų.

Krenkštelėjusi, moteris atsirėmė į barą ir padėjo ant jo viskio stiklinę. Kelias akimirkas pagalvojusi, ką būtų verta pasakoti ir kas jam visai neįdomu, ji nežymiai šyptelėjo ir tarstelėjo:
-Na.. nesenai atidariau savo darbų parodą. Šiuo metu turiu labai daug darbo, fotosesijos ir daaug užsakymų. Žodžiu esu užsiėmus beveik visą laiką,-sukikenusi moteris pažvelgė į Stevie,-O tu? Kas pas tave naujo be to.. kad turi žmoną?

- Nieko ypatingo. Baigėsi sezonas, nors atostogas pasidariau kiek anksčiau, leisdamas pasirekšti ir broliui, - nežymiai šyptelėjo Steven, prisiminęs, kad komandos rezultatai pasibaigus sezonui buvo prastesni, nei tikėjosi. - Kuriam laikui persikėliau čia. Alexai nelabai patinka, kai gyvenu toliau nei šešiasdešimt mylių nuo jos, o ji čia dirba hilere. Žodžiu, galima sakyti, kad pastaruoju metu dykaduoniauju, priešingai nei tu, - dar pridūrė Gerrard, prikąsdamas lūpą, mat pastebėjo, jog po pastarojo gurkšnio alaus liko mažiau nei trečdalis bokalo.

-Žinai, visai tau pavydžiu. Tu gali pailsėti, o aš dirbu jau.. nežinia kiek laiko be atostogų. Nesiskundžiu, bet bijau, kad jeigu ir toliau dirbsiu tokiais tempais, galiu ir kojas užverst ankščiau laiko,-sukikenusi, moteris gurkštelėjo viskio ir pasutūmusi kjau tuščią taurę nuo savęs, pasisuko į Gerrard. Buvo kiek keistoka klausytis apie jo žmoną, tačiau ji to neparodė, tik supratingai šyptelėjo ir linktelėjo. Pajutusi, kad jos rankinė vibruoja, Felice atsiduso ir atsiprašiusi pradėjo kuistis tašėje, kurioje per krūvą popierių buvo neįmanoma nieko rasti. Kartu su susisiekimo priemone, ji ištraukė ir kelis piešinius, kurie nukrito ant žemės. Atsidususi, Fawn atmetė skambutį ir nušokusi nuo kėdės pabandė surinkti visus popieriaus lapus, tačiau jai pasirodė, kad rankose laiko dar ne visus.

Supratingai šyptelėjęs, Steve linktelėjo galva, mat puikiai suprato, ką mergina turėjo galvoje. Panašiai jausdavosi ir pats įsibėgėjus čempionatų maratonui. Stebėdamas buvusiąją, Stevie dar kartą gurkštelėjo gėio, šitaip palikdamas jo visai mažai, vienam ar dviems gurkšniams. Pastebėjęs sujudimą iš Fawn pusės, tingiai pasuko galvą ir tuo pąiu žvilgsnį jos link, tuo pat momentu padėdamas bokalą ant stalo. Pamatęs besisklaidant popierius, netrukus Steven pastebėjo keletą nutūpus ir ant jo kelių. Greitai, visai to neplanuodamas, užmetė akį į popierių turinį, kai juos jau tiesė Ophelios pusėn.
- Ištobulėjai, - šyptelėdamas pakomentavo Gerrard.

Pagaliau surinkusi visus išmėtytus lapus, ji paėmė ir tuos iš Gerrardo rankų. Nežymiai šyptelėjusi, ji juos tvarkingai sudėjo į papkę, kad tik nesusiglamžytų ir pabandė tvarkingai įdėtį į pilną rankinę, kurioje visi daiktai vos tilpo. Pagaliau užsegusi tašę, kurioje talpino bene pusę gyvenimo, ji tik dabar sureagavo į Stevie komplimentą, kurį priėmė su šypsena. Kiek pakreipusi galvą ji nubraukė plaukus nuo akių:
-Ištobulėjau? Na, ačiū.. Nors nemaniau, kad pamatysi skirtumą, savo senesnių darbų tau beveik nerodžiau,-prikandusi lūpą, moteris užsisakė dar gėrimo ir vėl pažvelgė į šalia sėdintį vyrą.

Steve kai pajuto rankas vėl esant nežimtas jokiais pašaliniais daiktais, paėmė bokalą nuo stalo ir kurį laiką suiojo sau tarp rankų. Silpnokai šyptelėjęs, vėl žvilgsnį atsuko į Fawn.
- Nežinau, kodėl prisiminiau senesnius tavo piešinius. Tiesiog.. kai atpažinau tave sėdint šalimais, visas tas metas, pralestas kartu grįžo atmintin, - paaiškino Stevie, žodžius užtvirtindamas pečiu truktelėjimu.

Ophelia nežymiai šyptelėjo. Jai tas laikas praleistas kartu niekad ir nebuvo išsitrynęs iš atminties, tačiau reikia pripažinti, kad susitikus su Steve ji viską prisiminė dar aiškiau. Nuleidusi akis, Fawn šyptelėjo plačiau ir pasuko galvą į barmeną, kuris ant baro padėjo stiklinę viskio. Gurkštelėjusi gėrimo, moteris pasuko galvą į Gerrard ir prisipažino:
-Na.. aš niekad to meto ir neužmiršau.

Kurį laiką lėtai besimgaudamas paskutiniais gėrimo lašais, tekančiais gerklėn, Steven tuo pat metu išklausė šio vakaro kompanjonę. Nesusilaikęs netgi kiek kilstelėjo antakius, kas turėjo išreikšti jo nuostabą dėl mat Felice žodžių, mat rodyti reakciją atvirai vyrui nebuvo įprasta.
- Tikrai? - pagaliau, su nežymia nuostabos gaidele ir balse, jau padėjęs bokalą ant stalo ir pasisukęs į merginą, paklausė Gerrard. - Turiu galvoje.. nė kartelio? Aš iš tiesų irgi pilnai to neužmiršau, bet vis dėl to kažkiek užsimiršau per darbą, žmoną.. gal iš tiesų ir norėjau pamiršti, - dar pridūrė, kažkiek apgailestaudamas Steve. Nemelavo, dėl to apšaukimo, nuo kurio ir išsivystė jų nesantaika, jautėsi tikrai nemaloniai sėdėdamas visai šalia Ophelios.

Ophelia prikando lūpą galvodama, kaip čia geriau paaiškinti kaip ji jautėsi. Kelias akimirkas pagalvojusi, ji pasuko galvą į šalia sėdintį buvusįjį ir krenkštelėjusi prikando lūpą. Galiausiai prakalbo:
-Taip, būdavo, kad užsimiršdavau, bet.. visus šiuos metus jaučiausi kalta dėl to, kaip pasielgiau,-pasimuisčiusi kėdėje, Felice gurkštelėjo kiek didesnį gurkšnį viskio ir jį nurijusi susiraukė. Paprastai ji taip atvirai nekalbėdavo, todėl ir šį kartą buvo sunku.

Prisitačius barmenui, Steven nebyliai ištiesė plaštaką priešais save, šitaip parodydamas, kad daugiau nešti jam gėrimo nereikia. Bent jau tam kartui.
- Negraužk savęs, - tarė Gerrard jam būdinga ramia balso maniera ir ryškiu liverpulišku akcentu. - Juk jei aš nebūčiau tiek pasikarščiavęs, turbūt nebūtų taip atsitikę, - silpnai šyptelėjo, pažvelgdamas į Fawn, taip lyg ir atsiprašydamas. Juk nė pats Steve neįsivaizdavo kaip tokioje situacijoje, po tiek daug metų turėtų nuskambėti jo atsiprašymas. Tad tikėdamasis, kad Felice jį supras, prikando lūpą ir laukė kokio nors, kad ir nebylaus atsakymo iš jos pusės.

-Pažįsti mane, aš graužiu save dėl daugelio dalykų,-tyliai sukikenusi, moteris vėl nuleido akis ir gurkšteljėo viskio. Padėjusi stiklinę ant baro, ji pasuko galvą į Stevie ir nejučiomis nukreipė žvilgsnį į jo ranką, ant kurios buvo vestuvinis žiedas. Nežymiai šyptelėjusi, Fawn pakėlė akis ir pažvelgė į šalia jos sėdintį vyrą. Jautėsi ne itin jaukiai, todėl krenkštelėjo,-Aš.. tubūt jau eisiu.

Stevie, jau išklausęs merginą, vėl pakėlė į ją akis, mat laukimas pasirodė labai ilgas, kad toks žmogus kaip jis, nejaustų gėdos pastoviai spoksodamas į pašnekovą ir šitaip jį psichologiškai spausdamas.
- Neisi, kol nepasakysi, kad suverti visą kaltę man ir ketini savęs taip nebekankinti, - šyptelėjęs, gana lėtai išdėstė ir, kadangi jau buvo kiek apgirtęs, akimirkai išsišiepė.

Ophelia atsiduso ir nusijuokė. Rankomis užsidengusi veidą, ji papurtė galvą, vis dar tyliai krizendama ir pro pirštų tarpą pažvelgė į pašnekovą, kuris aiškiai norėjo padėti jai pasijusti geriau. Tyliai sukikenusi, moteris patraukė rankas nuo veido ir atsiduso:
-Nee, negaliu taip padaryt.. Bet galiu pasistengt mažiau apie tai galvot,-šyptelėjo.

- Gali pasistengti ar pasistengsi? - pats, matyt, užkrėstas pašnekovės, trumpai nusijuokęs, paklausė Steven jau kiek surimtėdamas, bet išlaikydamas kiek linksmoką miną veide. Kurį laiką dar nenuleido akių nuo Ophelios, mąstydamas apie susiklosčiusią situaciją tarp judviejų.