Bella juokėsi iš jų abiejų:-Jūs abu tikrai kaip maži vaikai...

-O jūs vienas kitam tinkat,-šyptelėjo.

-Tai ir gerai.Ir nereikia pavydėt.

-Bene pavydžiu.-šyptelėjo ir pasukiojo lazdelę tarp pirštų.

Bella pagalvojo:Kad gautum areštą...
-Pavydi ir tai matosi.

Jacobas kilstelėjo antakius.
-Tu užmiršai vieną dalyką,-šyptelėjo kampine šypsena.

-Dėja.Aš viską prisimenu.Prisimenu, jog tu gali skaityti mintis ir gali, bet ką nužudyti ar paversti tokiu kokiu esi.-Bella pabaigė savo paskutinį sakinį mintyse.

Jacobas tik nusijuokė ir spoksojo į lentą.

-Taigi nesu tokia kvaila.-Bella patraukė Maiką žemyn, kad atsisėstų.:-Baik čia staipytis ir sėskis.Tikrai esi grifinis išpuikęs na dar ištvirkęs pankas.-Bella pradėjo juoktis.

-Nesuprantu kas čia jį įmetė.Jis turėti tupėt Klastūnyne,-pradėjo juoktis.

-Jis yra grifas, o jei tau jis trukdo nežiūrėk.-Bella nutaisė rimtą veidą.

-Tu aišku kaip visą laiki gini visus,-gūžtelėjo pečiais.

-Dėja ne.Tik tuos kurie yra man svarbūs.

Jacobas kilstelėjo antakius.
-Well....Tai viską paaiškina,-nusikvatojo.

-Nėra čia nieko juokingo.

-Ir dar kaip yra,-pasirėmė galvą ranka.

-Ne.Jei tau yra tai gyvenk ir žvenk.

-Tai ką aš darau,-nusijuokė.

Bella atsiduso ir pažiūrėjo pro langą.

Maikas idėmiai klausesis pokalbio nusprendė veikti.Jis priėjo prie Jacobo ir prikišo jam savo lazdelę prie kaklo.:
-Dar bent vienas žodis apie ją ir Tu lavonas

Bella patraukė Maiką, kad atsisėstų:-Aš pati galiu apsiginti.

Kai Bella jį patraukė ir nutaikė lazdelę į jį:
-Dar pašūkauk ir tu jau busi toks,-prisimerkė.

-Gal baigsi?-Bella piktai pakluasė Jacob

Maikas nusitaikė į Jacoba:
-Densaugeo !

Bella atsistojo priešais Maiką ir Jacobą.:-Baikit jūs.