Pilnas visokiausių gyvunų.

Damen atsirado su Jane ir pastatęs ant žemės šyptelėjo

-skirstomes?

Damen linktelėjęs dingo. Sumedžiojęs pora gyvunų pasisotino ir atsirėmęs į medį laukė Janes.

-ilgiau tikriausiai ir nebuvo imanoma,-nusisypsojusi nubego. pasisotinusi gryzo lyg niekur nieko nebutu įvyke.
-issipusvinai,-priejusi pabuciavo siek tiek kraujuota lupa.

Jis perbraukė pirštu per lūpas ir šyptelėjo:-Kokia tu švaruolė

nusisypsojo.
-gal jau keliaujam i Hogvartsa?

Damen vaidino, kad verkia

-ka?-nesuprato.

-Nenuoooooooooliuuuuuuuuuuuuuuuu....-mėgino įsijausti į vaidmenį

-o ASSSS NORIU!!!,-vaidinamai uzreke.-paziurek kaip as atrodau!!!-parode i maza demele ant kelniu.

-Duosiu savo marškinius ar net kelnes. Tiks?-paklausė paimdamas ją ant rankų

-nekvailiok,-besisypsodama apkabino kakla.

-Sakau tiesą.-pasakęs apsuko ją ratu:-Beto ta maža dėmelė netrukdo man.

-trukdo. be to jei gerai atsimenu, Austutes gimtadienis si menesi.

-Kuri ta Austė?-paklausė

-ir kaip man tau paaiskint?-juokiasi

-Nereikia...nori grįžti?-paklausė

-taip,-palinksejo galva.

Jis paėmęs ją ant rankų dingo

Gitanna atsidūrė miške. Ramiai sau besivaikščiodama po jį, matė daug gyvūnų, bet ir kaip būtų keista, jie jos nepuolė. Tik viena lapė prie jos buvo pribėgusi ir jau norėjo pulti, bet paskui nubėgo. Gitan ramiai praėjo pro visus medžius, juos atidžiai apžiūrėdama bei besidairydama. Bet miške buvo labai gūdu, nieko nebuvo, bet geriausia buvo tai, kad šiame miške nebuvo baugu, o Standfordo miške tiesiog niekas kojos neįkeldavo. Tuo besidžiaugdama, moteris eidama pasiekė suoliuką, ir atsisėdo. Rankinuke radusi gėrimą, atsigėrė, pasėdėjo, pamąstė, ir keliavo toliau. Pusiaukelėje užklupo vilkas, ir Gitė išsigando. Bet ir vilkas jai nieko nedarė. Gi nesuprato, kodėl jie nepuola žmonių, gi laukiniai gyvūnai visada puola.. Bet tuomet Gitt pasiekė miško galą, ir ramiai, be didelės baimės, iš jo išėjo.