[[..]]

Austutė čia atsivilko ir ėmė kuistis knygų apie Pasigynim nuo Juodosios magijos.

Atėjusi į biblioteką ji ėmė naršyti po lentynas, tačiau neradusi ji prarado viltį.
- Po perkūnais! - riktelėjo Eil. - Nejaugi jūs neturit?
Tada mikliai nubėgo link bibliotekininkės posto.
Po ilgo pokalbio su bibliotekininke ji susiraukusi išbėgo iš šios patalpos.

Visiškai atsipūtęs ar galbūt net apsipūtęs atėjo Aaronas, pasilabino su bibliotekininkė, ot maloni moteriškė, matyt joje tūno koks neprikeltas žvėris už tai ir maloni. Neužilgo jis ėmė vaikščioti knygų lentynomis, jis neieškojo jokios knygos, o šiaip dairėsi gal suras ką geresnio arba netyčiom pateks į uždraustą skyrių (užmetė akį į Hogvartso istoriją), vis dairydavosi atgal žvilgčiodamas ar niekas jo "neseka" lėtai žingsniavo link uždrausto skyriaus.

- Radau! - cyptelėjo Heather Mončei, kai pagaliau, po ilgų klaidžiojimų atvėrusi duris pamatėį galybę knygų.
- Kaip mes čia rasim tai, ko mums reikia...? - išsižiojo.

- Mums reikia ko? Adresų knygos, nia?
Kilstelėjo antakį, atsivilkusi paskui.
- Kaip ten ji turėtų vadintis? Adresynas?..
Kiek prisimerkė, apsižvalgydama.
- A, bė, cė, čė, dė... kelinta čia raidė? Pirma, penkta...
Murmėjo kažką neaiškaus, vaikščiodama tarp lentynų.
- Vo, šičia eik ieškot.
Paliepė Hetei, ranka rodydama į pačią pirmą lentynų eilę.

Kai visai nelauktai iš nugaros prabilo Beccė, Mo į ją atsisuko, o tikrai įsitikinusi, kad čia ta pati Beccė, nulėkė slėptis už kažkokios lentynos. Na, bent jau ruošėsi bėgti, tačiau tik išlindo iš eilės lentynų, bijodama, kad draugė jai neužtvotų su kokia knyga.
- Ką čia šneki?
Sumirksėjo, apsimesdama šlanga.

Heather užlindo prie pirmosios lentynos ir pradėjo ieškoti.
- Becc? O, ačiū dievui atsiradai! Buvom bepradedančios jaudintis, kur dingai, bet neturėjom laiko, paskelbti tiesą pasauliui yra daug svarbiau... - sumurmėjo akim lakstydama po knygų pavadinimus.

- Nenusišnekėk. Kaip aš būčiau palikus Tave likimo valei... - susigraudino Heather. - Nebeužmatėm Tavęs, pamanėm, kad atslinkai čia greičiau, vis dėlto geriau žinojai, kur biblioteka, tai ir atlekėm čia... - sududeno ir toliau ėmė ieškoti knygos.

Gavusi į galvą, Mo patempė lūpą.
- Auč... skauda...
Sumurmėjo trindamasi pakaušį.

- Radau! - sucypė Heat ir pasilypėjusi ant kedės ištraukė stoooooorą, apdulkėjusią, seną ir geltoną adresyną. Tėškusi jį ant šalia buvusio stalelio, šiaip ne taip atvertė ir užsikosėjo nuo dulkių.
- Taiiiiiiiip... a bė, cė, dė, ef, gie, haš, ij, jot, kel, el, em... Štai ir em! - sumurmėjo vedžiodama pirštu po turinį. - Magijos Žinių redakcija......... - nusikaupusi nuvedė pirštą. - 1597psl! - aiktelėjo, ir pradėjo versti puslapius.

- Ačiū. - sumurmėjo tarp mažų radelių ieškodama konors apie Magijos Žinių redakciją. - A štai! - cyptelėjo visai pamiršusi, kad bibliotekoje reikia būti tyliai. Prisimerkusi, kad įskaitytų, garsiai perskaitė. - "Magijos Žinių redakcija: Ashton&Fiona de Smithai... " bet kur adresas...? - pyktelėjo. - A štai. - dar labiau prisimerkė ir greitosiomis pasiėmusi šalia buvisią plunksną, užsirašė adresą ant delno.
- O dabar... - sumurmėjo užverdama knygą. - Mums reikia į pelėdyną.

Heather išsprogdino akis.
- Tu... Tu žinai kur pelėdynas? Tu visažinė. - nusistebėjo ir atsistojo. - Ką darom su Monče?

Heather įtemptai mąstė, kol galų gale linktelėjo.
- Nenumanai, kurioje pilies dalyje bent jau randasi pėlėdynas? - susiraukė.

- Ką palikt, jūs čia jau be manęs mano planą įgyvendint ruošiatės?!
Susiraukė Mo ir iškėlusi kūloką, juo pamojavo abidviems draugėms prieš nosis.
- Aš žinau, einam.
Sumurmėjo ir pasišalino iš bibliotekos.

Greitu žingsniu į biblioteką atėjo Monica. Dairėsi, dairėsi, - kaip nėra Beccės, taip nėra. Viltis durnių motina, kaip sako, todėl susinervinusi jau nuleido rankas ir įlindo į vieną iš lentynų eilių. Jos gale pamačiusi stovinčią draugę, Mo plačiai išsišiepė ir kaip per filmus sulėtintai atbėgo iki Beccės, ją apsikabinusi pakėlė ir kelis kartus apsuko, o galiausiai merginą nuleido ant žemės.
- Aš ją radau!
Laiminga sušuko iš paskos atsivilkusiai Heatherai

Heather priėjusi išsišiepė.
- Kaip tai kam? Mūsų misijai įvykdyti! - cyptelėjo ir pašoko.