Pasisokinedama ir vis dar laikydama rankas kaip Supermenas, Mo atsokavo i virtuve. Mergina jau ant nugaros uzsirisusi buvo zyyyydra skraiste su didziule raide M ireminta trikampyje.
- Nu, elfas, greitai duok kiausini!
Sukomandavo elfu kompanijai, taciau is ju puses sulauke tik nesusipratusiu zvilgsniu.

Nuzvelgusi Becces apredus, Mo issisiepe ir iskele nyksti.
- Vo, kaip turi atrodyti Mafija.
Issisiepe ir is kazkur traukusi akinius nuo saules, juos uzsidejo slepdama akis nuo lempos sviesos.
- Jo, oi kaip valgysim, oi kaip valgysim...
Aiskiai perdetai eme dejuot ir delnu trintis pilvuka.

- Auc, skauda juk.
Susirauke Mo ir pasitryne vieta, kur kumstelejo drauge. Paemusi dar viena poka, elfams nepasivargino mergina padekoti ir ciupusi Becce uz rankos, issokavo lauk i pozemius.

Erelio akis įeina į virtuvę. Ji klausia savęs:
-KAS GERO? Nieko.

Noriu valgyti!- įlėkus sušuko Linėja. Dievaži,kas jai pasidarė... Ji,taip įsinorėjo kažko užkrimsti,jog net į pačią virtuvę įsiveržė...

Prie virtuvės durų pagaliau atėjo Bec. Sustojusi atsigręžė ir ėmė dairytis Adrės. Merginos nepamačiusi atsiduso, pravėrė duris ir įkišo galvą į virtuvę. Elfai, regis, Beccos nepamatė, taigi ji tyliai užvėrė duris ir vėl ėmė dairytis Adrianos.

Atšokavo čionais ir Adrė. Įvirtusi pro duris viską išvartydama, Sylor atsitiesė, iškeldama rankas ir garsiai sukrykšdama.
- BITCHES!!! Susirikiuojat po du, renkam storiausius, bus minkščiau spardyti, - sukrykštė, binzendama aplink elfus iškėlusi vieną ranką, kaip koks karvedys.

Reno jau buvo virtuvėje. Vaikinas turėjo savo planų įsmukęs į virtuvę. Planas paprastas. Pigiai įsigytu viralu iš krautuvėlės paskaninti mokinių pusryčius ar vakarienę. Pritūpęs slampinėjo pastale vis įlašindamas viralo į jau gatavai paruoštus patiekalus. Staiga didelis boom, riksmas ir vaikinukas keldamasis nuo didelės adrenalino dozės žiebė makufelį į stalą. Paklaikęs ir pasimetęs liko slėptis už stalo.

Adrei taip energingai įvirtus, Beccė tik atsiduso ir ramiai įžingsniavo į virtuvę. Pamačiusi, kad klastuolė jau pastatė elfus į vietą, Bec išsiviepė ir iš aukšto nužvelgė vargšus padarėlius, kurie jau buvo visiškai išsigandę. Matyt juos paveikė Adrės pasveikinimas, o dabar dar ir Bec su žvilgsniu "Pjausiu šašlykams". Pamačiusi vieną tikrai storą elfą, Bec krykštelėjo. Šoko ant jo ir užspaudė visu svoriu.
- Žiūrėk! Pagavau rubuilį! - kikeno.

Išgirdusi bebumbsint kažką didelio po stalu, mergina palaimingai sukrykštė.
- MATAU KAŽKĄ TIKRAI DIDELIO! - išsišiepė, lėkdama prie Reno. Griebusi jį už kojos, įsispyrusi ėmė tempti jį iš po stalo, aiškiai įsitikinusi, kad Reno viso labo peraugęs elfas.

Reno jau kalbėjo mišias kai pajuto kad yra tempiamas, tačiau akims užkliuvus už merginos suvokė kad ta ne profesorė. Žarnas nustojo sukti nerimas ir vaikinas griebęs už lazdelė nors ir velkamas atstatė į ją.
- Jelly-Legs Jinx.
Tarė iš šiai betempiant kojos susipainiojo taip kad vienintelė išeitis buvo pasitikti grindis rankomis ar veidu.

Bec pašnairavo į Adrę. Pamačiusi, kaip manė, peraugusį elfą, tvirtai pagriebė savąjį Rubuilį, kuris prieš Reno nublanko, ir prisiartino prie Adrianos. Surišusi Rubuilį, kad šiam net oro ėmė trūkti, Bec griebė už kitos Reno kojos ir ėmė traukti kartu su Adre.
- O jis nepasiduoda, - sukikeno ir krykštelėjusi dar tvirčiau įsikibo. Tačiau pasirodžius, kad čia ne elfas, Beccė išplėtė akis ir paleido vaikiną. Šiam nutaikius lazdelę į Adrę, Bec išsitraukė savąją. Adrei, tarkim, suklupus, nieko nedelsdama atkerėjo draugę ir susiraukusi pasisuko į Reno.

[Na kadangi labai ilgai neatrašo parašysiu O.o]
O štai ir antra mergiotė. Taip pat kiek susiraukęs nužvelgė varnanagę. Kaip ir nevalia pulti savo koledžo merginą, tačiau kaltę kažkam juk reikia suversti tiek dėl elfų prievartavimo, tiek dėl sudirbto maisto. Ir vis gi mergina visai graži. Nejau paleis jai skristi dabar per visą virtuvę. Kol galvą skrodė mintys kojos jau buvo laisvos tad šis greit stryktelėjo ant kojų nenuleisdamas lazdelės.
- Nuo kada Varnanagiai laiką leidžia su šliūžais?
Kreipėsi beabejo į Beccą.

[Damn turiu lėkt. Neišprievartaukit kol nebus manęs.]

Gavusi kerais, Adrė ne iš kart sureagavo kas čia atsitiko, todėl vis dėl to ne veidu žemėn, o ant užpakalio išsitėškusi, liko labai nesupratusi kas vyksta ir tik labai negreit paleido Reno koją. O dar po to, kai Becca atkerėjo, Sylor iš vis nusprendė, kad kažkokia mistika vyksta ir pakilo nuo žemės.
- Tai čia ne elfas ane... - po pauzės, kai jau Reno stovėjo visu ūgiu, mosavo lazdele ir šnekėjo, pagaliau padarė išvadą Adrė. Kelias akimirkas dar praleidusi klapsėdami akimis, Sylor sugaudė ir Wild'o žodžius.
- Tavo laimei tikiuosi, kad šliūžai naujuoju žargonu reiškia elfus, - suurzgė, norėdama išsitraukti lazdelę, tačiau atsiminė, jog ši taip ir liko pas Biach, todėl tik dar kartą suurzgė.

Bec prisimerkusi stebėjo Reno ir vis svarstė ar vaikinas panaudos lazdelę, ar ne. Netikėtai prabilus Adrei, mergina nenoriai pasuko galvą į klastuolę.
- Tikriausiai ne, - vėl nužvelgė Reno. - Nebent labai peraugęs, - pakraipė galvą, vis dar nelabai draugiškai stebėdama vaikiną. Jam prabilus, Beccė nustojo vėpsoti į vaikiną lyg į priešą.
- Matyt nuo dabar, - atkirto ir gūžtelėjo pečiais.

- Susidėjus su jais tik akligatvis laukia.
Vis dar laikė iškėlęs lazdelę. Pastebėjęs kad klastuolė netraukia lazdelės šiek tiek šyptelėjo. Nusprendė kad blogiausio scenarijaus atvėju turėtų susitvarkyti su metais jaunesne mokinukę. Žengė žingsnį Beccos link ir pasilenkė prie pat veido. Laisvąją ranką padėjo jai ant galvos ir suvėlė plaukus.
- Juk nekvaila, ką? Nesusidėk su ja?
Pagiežingai taręs žvilgtelėjo į klastuolę.

Bec prunkštelėjo.
- Neaiškink man kada akligatvis, o kada laimės vartai gresia, - šyptelėjo tokia evil šypsenėle. Reno pasilenkus prie pat Bec ir dar suvėlus jos tobulai ištiesintus plaukus, mergina išplėtė akis ir nuo vaikino žengė žingsnį atgal.
- Laikykis padoraus atstumo, - subumbėjo ir prisiartino prie Adrės. Dar vis nenusukdama akių nuo Reno pabaksnojo Adrianą.
- Griebiam greičiau dar pora elfų ir dingstam. Šitas atrodo įtartinas, - sukuždėjo, įdėmiai nužiūrinėdama Reno.

Aišku, nereikia pamiršti, kad ta metais jaunesnė mokinukė iš tikrųjų buvo metais vyresnė už patį vyriausią mokinį Hogvartse, gi atsilikusi, peraugusi ta mūsų Adrė. Mergina kiek iškėlusi antakius ir papūtusi akis kasėsi pakaušį.
- Man tai ne. Fainas toks, - išsišiepė.

Reno taip pat išspaudė šiokią tokią šypsenėlę.
- Pradėkime, panelės, nuo to, kad paliekate elfus ramybėje. Tuomet aš pagalvosiu jus įskųsti ar ne. Turit gal ką mainais pasiūlyti kad išsipirkti?
Nužiūrinėjo tai vieną tai kitą vis dar laikydamas iškeltą lazdelę.

Bec pašnairavo į Adrę ir pliaukštelėjo sau per kaktą.
- Ne, nepaliekame, - atkirto atsisukusi į vaikiną. Kiek pakėlusi antakius, su pašaipia šypsena stebėjo Reno. Šiaip Beccė nebūtų taip bjauriai elgusis, tačiau taip netyčiom gavosi. Galbūt pms'as užklupo, galbūt Reno jau spėjo nervus suėsti, bet labiausiai tikėtina - norėjosi kuo greičiau sugaudyti elfus, nusilakti ir atlikti areštą (ir pasikepti Rubuilį).
- Išsipirkti? - "wtf" mina parėjo į Bec veidą. - Dar gražiau, - prunkštelėjo.