- Galiu atsiduoti, - visiškai rimta veido išraiška ir dar rimtesniu balsu ištarė, nors buvo mažiausiai akivaizdu, kad Adriana rimtai nekalba. Kelias akimirkas luktelėjusi ir nesulaukusi visiškai jokios aplinkinių reakcijos, Sylor burbtelėjo kažką panašaus į "Meh, whatever", apsisukusi nugriebė butelį ugninės ir paskubomis išbėgo. Po keletos minučių grįžo į virtuvę kur kas linksmesnė, labiau išsišiepusi ir laimingesnė.
- Smith, žinojai, kad atranka į grupę vyksta? Aš turiu tiesiog tobulą planą kaip tapti rock star, einam, - paskubomis išbėrė ir sumosikavo buteliu.

Po Adrės pasisakymo, Bec, suklapsėjusi akimis, atsisuko į merginą. Pavėpsojusi/pašnairavusi vėl nusisuko į Reno. Laukė ką tas atsakys, tačiau, matyt, vyruką pakirto iš laimės, taigi ir stovėjo be žado. Galiausiai, Adrei išbėgus, Beccė dar labiau pasimetė. Jau buvo begriebianti elfus, tačiau, dar didesnei Bec nuostabai, Sylor grįžo.
- Žinojau, jau sudalyvavau, - palinksėjo galva. - Bet jei jau sakai, tuomet einam! - krykštelėjo.

Adrė, sulaukusi teigiamo atsakymo, patenkinta išsišiepė ir griebė Beccę už rankos.
- Bet žinok aš turėsiu būti prieky, ta svarbesnė, alia grupės lyderė, kuri gauna daugiau dėmesio, - nusitempė Beccą į koridorių, čiauškėdama tokias ir panašias nesąmones. Kai balsai koridoriuje nutilo, po kokios pusės minutės, kaip Žaibas Makvynas čionais atžaibavo Adrė. Įvirtusi pro duris, mergina staigiai pagriebė tris elfus ir vėl nubėgo į salės pusę.

Vos Adrei ėmus kalbėti apie lyderius, Bec pradėjo ignoruoti merginą. Apsimesdama, kad viską klauso, išėjo koridoriun.

Visas su šypsena, toks lengvai apdujęs nuo ugninės ir miego trūkumo, virtuvėje pasirodo Matthew.
- Sveiki, vyriai, - dar plačiau nusišypso, jį apspitusiems mažiems ir neįtikėtinai mieliems elfams. Kadangi išlaikyti pusiausvyrą nėra jau tokia ir lengva užduotis, kiek susvyravęs, Sandersas įsitaiso ant pirmos pasitaikiusios kėdės.
- Galit paruošti pus...
- Garbė mums! - Sandersą tik įpusėjusį sakinį, nutraukia kažkoks cypiantis elfas. Virtuvėje tuoj prasideda judėjimas, Matt nespėja net žvalgytis.
- O kavos du, - priduria kilstelėdamas vieną iš pirštų ir linktelėdamas. Nepraeina nei porą minučių, kai priešais Sandersą atsiranda padėklas.
- Ačiū, - šypteli vaikinas, pakildamas nuo kėdutės ir į rankas paimdamas Jenny pusryčius. Atsisveikinęs, Shadows'as stengdamasis neištėkšti maisto ant žemės, išeina.