- Puiki mintis, - šyptelėjo, atlikdamas tokį pat veiksmą kaip ir Zaichik - užsiversdamas butelį.
- Tai dažnai tuo užsiimi? - pasidomėjo, pakreipdamas galvą į Chiką. - Na žinai, popamokine veikla sprogdinant Filčo kabinetą, - sukikeno.

-Pakankamai,-mąstė žiūrėdfama į butelyje esantį skystį,-kažkada tetos namą susprogdinau. Netyčia.-sukikeno vėl užsiversdama butelį.-Daug kas sako, kad esu protinga, bet per daug bloga. Neveltui ta ale stilinga beretė norėjo mane į klastūnyną kišt. Oh well,-gūžtelėjo petukais vėl gurkštelėdama ugninės.-O tu?-klausiamai suraukė kaktą.

- Tu? Bloga? Ne mokytojų numylėtinė? - kiek nustebęs ištarė, vėl nužvelgdamas į Zaichik. - Sakyk ką nori, bet netikiu, - vyptelėjo, nusukdamas galvą ir užsiversdamas butelį. Daniel įsiklausė į klausimą, jau statydamas butelį šalia savęs. Kelias akimirkas paspoksojęs į jį, šyptelėjo.
- Tiesiog sakykim, kad aš labai geras vaikis, laisvalaikiu mėgstantis ką nors susprogdinti ar šiaip, sugadinti. O kadangi esu užsiėmęs visiškai niekuo - praktiškai tas laisvalaikis tęsiasi visada, - dar kartą šyptelėjo, pakeldamas akis į Chiką.

-Siaaaaube, mokytojai manęs tiesiog nekenčia.-nusipurtė.-Geras vaikis sprogdinantis FIlčo kabinetą,-sukikeno.

Daniel pasikasė smakrą.
- Kiek pamenu tuos laikus, kai dar karts nuo karto atitempdavau užpakalį į pamokas, tai varnanagiai visad buvo labai mėgstami, - nutęsė, tačiau gūžtelėjęs pečiais, vėl paėmė butelį į rankas.
- Kelintame kurse tu?

- Kad ten nieko naudingo neišmoko. Na, gal dar per kerėjimo ar anjm pamokas šis tas, bet kitos... laiko švaistymas, - vyptelėjo. - O apie žiobarotyrą net nekalbu. Kas per šūdas... mokytis apie tuos... - Daniel užsikirto nerasdamas žodžio apibūdinti toms jo taip niekinamoms būtybėms, todėl tiesiog nutilo.
- Irgi, - tarstelėjo. Atrodai jaunesnė, - pridūrė, įsižiūrėdamas į Zaichik veidą.

-Čia komplimentas?-sumurkė ir suklapsėjo akutėm.

- Komplimentas būtų "tu esi labai graži", o čia labiau priekaištas, - šyptelėjo, kas parodė, jog Daniel viso labo juokavo. Kelias akimirkas patylėjęs, tačiau žvilgsnio nenusukęs, Dan dar kartą šyptelėjo.
- Tu labai graži, - pakartojo vos prieš keletą akimirkų sakytus žodžius.

Zaichė išsiviepė atmesdama šviesių plaukų sruogą.
-Tu ne ką prastesnis,-iškišo liežuviuką.

- Ačiū, kad pasakei, nežinojau, - sukikeno, nežymiai prisislinkdamas link Zaichik. Dar kelias akimirkas paspoksojęs į merginą, vaikinas truktelėjo ją link savęs ir įsisiurbė į jos lūpas.

Mergina ketino sakyti kažką panašaus į "netiki?", bet nespėjo, nes jau buvo pritraukta prie vaikino ir pajuto jo bučinius.
Žinoma į juos atsakydama, mergina kažkaip užsiropojo vaikinui ant kelių, pradėjo jį tarkim glamonėti, kol jos piršais pradėjo klaidžioti po vaikino plaukus.

Nesulaukęs jokio pasipriešinimo, Dan kiek nustebo, tačiau, aišku, bučinio nenutraukė vien tam, kad tai pasakytų. Merginai inicijavus kiek įdomesnį bučiavimosi būdą, Maddock žinoma neprieštaravo ir tik dar intensyviau bučiavo merginą, uždėdamas rankas jai ant šonų ir pamažu jau keldamas marškinėlius aukštyn.

Zaichė, toliau bučiuodama vaikiną pradėjo jam taip pat atseginėti marškinėlius. Rooarrrr.

Daniel pamažu ėmė versti Zaichę ant žemės, aišku kiek prilaikydamas jos nugarą. Mintis tokiais dalykais užsiimti koridoriuose nebuvo itin protinga, bet alkoholis daro savo.

Įsitaisiusi ant žemės, Zaichė, toliau bučiavo Danielį, kažkur į kampą nusviesdama jo marškinius.

Prispaudęs Zaichik prie žemės, Danielis toliau plėšė rūbus nuo Chik, vis aktyviau ir aktyviau, kol kažkur tolumoje pasigirdo žingsniai.
- Šūdas, - sumurmėjo, staigiai atplėšęs lūpas nuo merginos ir pasukęs galvą į artėjančių žingsnių pusę. - Gal keliamės į kip'ą? - kilstelėjo antakius, vėl pasukdamas galvą į Zaichę.

-Sure....-sumurmėjo kiek įsižeidusi.
Tada susirinko garderobą ir pasišalino.

bėgdama iš kovos lauko suklupo ir pargriuvusi ant žemės suinkštė dėl skaudamos kojos. tyliai patupėjusi ir pakentėjusi išgirdo paskui save aidinčius žingsnius ir kadangi labai greit negalėjo bėgti pasislėpė už šarvų Cam lazdelė užsikišdama už apsiausto.

Cam seka paskui Jenny gerokai atsilikdamas ir pagrinde vedamas klausos - dauguma Hogvartso skendėtų visiškoje tyloje, jei ne kovos garsai iš holo, todėl Audrinos žingsniai kuo puikiausiai girdisi. Garsams pagaliau visiškai nutilus, Gigandet tik paspartina žingsnį, bent jau kiek įmanoma, gerai besižvalgydamas ir stengdamasis kelti kuo mažiau garsų.

Cam jau visiškai prisiartinus prie šarvų, taip kad net šioks toks šešėlis matosi, Jenn net sulaiko kvėpavimą. deja pradėjus trūkti oro ji įkvepia ir tikriausiai ant šarvų buvusios dulkės jai sudirgina kvėpavimą ir ši nusičiaudi.
-po velniu.-tyliai nusikeikusi stumia šarvus ant Cam ir toliau bėga.
kadangi mergina nežino visų šių koridorių vienas posūkis ir ji prie užmūrytų durų.

Cam įdėmiai žvalgosi aplink save, laukdamas, kol pamatys kokią smulkmeną, išduodančią Jenny. Ilgai laukti nereikia, Smith pati išsiduoda. Pergalingai išsišiepęs, Gigandet žengia kelis žingsnius link garso šaltinio, kai ant jo užgriūva dar viena smulkmena - didžiuliai, metaliniai šarvai. Besikeikdamas, Cam nustumia metalą nuo savęs ir susigaudęs, į kurią pusę dabar Audrina nubėgo, ima ją vytis, ignoruodamas žvėrišką kojų ir šiaip viso kūno skausmą. Tokio bėgimo užtenka prisivyti Jenny ir vos tik belieka porą pora metrų, Cam pajaučia, kad jeigu žengs dar žingsnį, grius ant žemės. Vaikinas staigiai sustoja, įkvepia kelis gerus oru gurkšnius ir tada ima jau ne taip greit eiti. Štai, tas pats posūkis ir Cam veidą nutvieskia pergalinga šypsena.
- Atiduok. Mano. Lazdelę, - po kiekvieno žodžio Gigandet padaro trumpą pauzelę, įkvėpdamas šiek tiek oro.

-per mažai kolonų ant tavęs nugriuvo ar ką?-kilstelėjusi antakį pakraipė galvą.
kam ieškot kelio, kai pats jį gali pasidaryt. api'bombardavusi sieną jau norėjo bėgt, kai pamatė kaip blogai yra Cam. nebežinojo į kurią pusę begt. ar padėti ar tiesiog ignoruoti. Jenn buvo per daug didelė geraširdė, kad taip viską paliktų. pasimetusi stovėjo vieną koja peržengusi sieną kita vis dar toje pačioje vietoje iki sienos pragriovimo.

Jenny jau vėl pasiruošus dingti, Cam apygarsiai nusikeikia ir žengia porą žingsnių link Smith, galiausiai spjauna į viską.
- Nu blę kur tu vėl bėgi, stok nu, - jau nebe tokiu entuziastingu ir užsidegusiu balsu sumurma, sustodamas vietoje. Vaikinas delnus atremia į savo kelėnus ir tiesiog gaudo orą nusprendęs, kad užteks jam šiandienai gaudynių.

dabar jau daugiau į Cam pasisukusi negu į laisvę nusijuokė.
-taip, aišku, geriau leisiuosi galva nusukt, negu dar siek tiek palakstyt.-susikėlusi rankas ant liemens peržengė koja sieną ir jau buvo abejomis tvirtai stovinti koridoriuje.