- Jūs fainos. Kur pasirašyt, kad galėčiau čia dirbt? - suklapsėjo blakstienomis ir pamažu ėmė kilti nuo žemės, kur atsidūrė dėl tokio skubėjimo ir netyčinio nudribimo ant užpakalio.
- Einam lakt, - linktelėjo, delnais braukydamas per džinsus ir bandydamas nuvalyti įsivaizduojamas dėmes.

Gerrard nesupratus dirstelėjo į Fioną. Tada vėl pasuko galvą ten, kur prieš akimirką stovėjo Sarah ir kelissyk sumirksėjo.
- Nee, nieko...- nutęsė įsitikinus, kad tikrai matė seserį.

Fi suklinksėjo.
- Dar nelaikas lakt. Karas ant nosies. - pervertė akis. - Lynn, Tu su mumis? - paklausė, pamojuodama prieš Lynės akis.

Gerrard klausiamai dirstelėjo į Fi, bet po trumpos pauzės papurtė galvą.
- Aš prisijungsiu vėliau,- trumpai atsakė ir jau ieškodama už diržo ginklo, pradėjo žingsniuot į priešingą pusę. Netrukus sustojo.- Aš gerai supratau?- atsisuko.- Visos tos užuominos apie mirusį..- neužbaigė.

Fi susitingo.
- Tu neg... negirdėjai? - tyliai paklausė.

Lynn papurtė galvą.
- Tik tiek, kiek dabar iš Jager'io,- paaiškino.- Vadinasi tiesa?- dar paklausė just to make sure.

Fi tylėdama linktelėjo galva.
- Kiek girdėjau tai padarė jo gera pažįstama. Vis dėlto pinigai daro savo... - sumurmėjo.

Gerrard palinksėjo galva.
- Oh c'moooon. Dėl tiek šaibų aš pati save nudėčiau,- bandė nevykusiai pajuokaut ir šyptelt, bet tik sujudino lūpas ir kurį laiką stovėjo tylėdama.

Fi Lynės frazę nuleido negirdomis.
- Gerai. Ar prisidėsi prie FB'istų galų gale nusodinti Jagerį?

Lynn įnirtingai palinksėjo galva.
- Let's have fun!- sukikeno. - O čia kas nors ką nors planuoja?

Fi krenkštelėjo.
- O kaip Tu manei, ką aš veikiau visą šį laiką? - sukikeno. - Šiuo metu po pilį jau laksto nestabilios psichikos mokiniai su dažais ir svarvinėm bombelėm rankose. Leidau pasilinksminti, kol mes sudėsim planą. - linktelėjo ir pradėjo žingsniuoti koridoriu. - Mums reikia visų MV'istų budėjimo vietų bei keitimosi grafikų, taip pat ir silpnųjų vietų. - pradėjo dėstyti.

- Atsiprašau, bet, kur aš galėčiau pasislėpti? - kilstelėjo delną.

Fi vėlgi buvo visai pamiršusi 'gražuoliuką'. Blausiom akim atsisuko į jį.
- Ech. Atsimeni kai ieškojai Jagerio kabineto, pakliuvai į keistą kambary su chėbra, besidalijančia smarvines bombeles ir dažus? Paaiškinsiu vėliau. - skubiai tarė Lynei. - Tai va, ten turėtum būti saugus, bent kurį laiką. - linktelėjo. - Galėsi priiminėti žmones iš ministerijos. Tiesa! Reikia parašysi laišką Caroline! - cyptelėjo.

Gerrard susidomėjus klausėsi.
- Wooooah..- galų gale išspaudė.- Darosi linksma !!- sukikeno.- When so we start?- patrynė delnais laukdama tolimesnių nurodymų.

Fredis nuleido delną, išklausė Fi ir entuziastingai linktelėjo. Kelias akimirkas vėl luktelėjęs, iškėlė delną.
- O jeigu norėčiau ką nors nušauti ar susprogdinti? - žybtelėjo akimis.

Fi sudrebėjo.
- Tai Tu pasislėpęs sprogdinsi? - pakreipė galvą. - Žinai, gal reikėtų pakeisti taktiką, ir padaryti jį kokiu nors snaiperiu? - paklausė savo antrojo šimto procentų smegenų, tai yra savo kitos smegenų pusės. - Ok. Darom taip. - tarė, staigiai, akis mirksniu išsitraukusi iš tašės snaiperinį šautuvą, ir greitai apsižvalgiusi tolimiausiuose ir sunkiai įžiūrimuose koridoriaus kampuose lazdelės moju išdėliojusi įvairaus dydžio MV'istų, ar Jagerio taikinius, pavyzdžiui Chriso koja ar Jagerio klynas.
- Jei sugebėsi visus iššaudyti, gal ir leisiu prisidėti. - tarė įbrukdama (vis neparašiau Smith'ui) Stalleriui į rankas ginklą. - Jų yra 5. Pradėk. - linktelėjo sunėrusi rankas, ir stebėdama ant sienos kabantį laikrodį tikrindama, kiek laiko praėjo. tuo metu prisiminė Lynės klausimą.
- O ko Tu tikėjaisi, kai planą kurią Fi? - išsišiepė. - Ok. Mums reikės kuo daugiau pagalbos iš kitur. Ministerija, užsienis, bet kas, kas galėtų padėti. Iš ministerijos galiu parašyti tik de Faith, o visi kiti iš FB yra čia arba jau galą gavę... - sumurmėjo.

Fredis kiek kilstelėjęs antakius stebėjo visą procedūrą, kol galiausiai apsikabino šautuvą. Lengvai pavartęs šį rankose, staigiai atsikrenkštė ir įtikinamai suvaidino, kad metalinis ginklas labai slegia jo gležnas rankutes. Sumirksėjęs, vaikinas negrabiai priglaudė žandą ten kur reikia ir šiek tiek primerkęs vieną akį, įsispoksojo pro optiką. Kelias akimirkas luktelėjęs. Fredis sustingo, kiek paraukė antakius, vėl susikoncentravo, galiausiai nuleido šautuvą.
- O kaip vyriškas solidarumas? - sumirksėjo, pasijutęs tikrai blogai, kad tuoj šaudys kažkokiam bičui į klyną. Caktelėjęs liežuviu, Stalkeris vėl grįžo į tą pačią pozą ir... kad ir kaip banalu, bet gan greit nuvertė tris mažesnius taikinius. Žvilgtelėjęs į merginas, Fredis atsikrenkštė ir šiek tiek sumirksėjęs, labai nenoriai nusitaikė beveik į priešingą pusę nei taikiniai ir likusias kulkas iššaudė veltui.
- Vaje, aš žlugęs, - "itin apgailestaujančiu ir emocijų pilnu" balsu sumurmėjo, nuleisdamas ginklą ir atremdamas jį į žemę, o tada atsiremdamas į jį.
- Turbūt tiek užteks, kad aš pasikuisčiau po pagalvių kalnu ir apsimesčiau, kad dingau? - pakilnojo antakius.

Fi susiraukė.
- Na jau ne. Eisi su mumis. - išsišiepė atėmusi iš vaikino ginklą. - Ten tebuvo trys taikiniai. - pranešė įsidėdama ginklą atgal į vietą. - Gerai, dingstam iš čia, kol kokia buki MV'istai nepareis ir neapšauks mūsų. - pervertė akis, ir nukulniavo link KIP.

Lynn skeptiškai nužvelgė Fredžio šaudymą.
- Kažkas kažką mokins šaudyt,- pakilnojo antakius reikšmingai dirstelėdama į Fi ir daugiau netarus nei žodžio nusekė į KIP'ą.

- Vaje, bėda ((šitą me įsikandus jau visą dieną xDDD )) - apatiškai pavartė akis, panašiu balsu išreiškęs ir mintis. Atsidusęs, vaikinas nubinzeno paskui panas.

Elena ėjo lėtai, žiūrėdama į savo senus, numėgtuosius batus.Kažką įnirtingai mąstė.Perėjusi maždaug pusę koridoriaus stabtelėjo, nes liūdnosios akytės užkliuvo už gana didelio vodkos butelio, atokiai atremto į stambią koloną laikančią jau griūvančias Hogvartso lubas..eL maždaug 15 minučių svarstė, ką jai derėtų dabar, šitokiu metu, daryt - nusigert, ar sau ramiai, beviltiškai toliau be jokios prasmės žingsniuot po užmirštus koridorius.Turbūt visiems aišku, ką tokioje situacijoje daryti.Ji lėtai, gana nedrąsiai priėjo prie kolonos ir viena ranka pakėlusi butelį apžiūrėjo.Nenugertas.Puiku.Ji užėjus už kolonos į ją atsirėmė ir lėtai nuslydo žemėn atidarinėdama butelį.Dar būdama blaivaus proto nusispjovė į viską ir užsivertė butelį.Nuleidusi suraukė nosį ir antakius.Užsivertė dar kartą, ir dar.Silpnai trintelėjo galvą į koloną.

Po kelių valandėlių eL pramerkė akis, prieš kurias stovėjo tuščias butelis.Galvos skausmas reiškė kad buteliuką ištuštino ji pati.OO taip, atėjo tokie laikai kad profesoriai rūsiuose miega.
Mergina rankomis pasitrynė akutes ir galutinai atsimerkė tyliai suaimanavus.Tada lėtai lėtai atsistojo.Vaizdas buvo normalus, gal šiek tiek apsiniaukęs.eL padėjusi butelį kažkur tolėliau susirado savo lazdelę.Giliai įkvėpus nusprendė kad eis į kiaurą katilą.Bet negers.Tipo.
Iškeliavo oru.

Išlindęs iš mokytojų kambario, Smitis akylai apsižvalgo tikėdamasis kelyje į savo kambarį nesutikti jokių asmenų, kurie neturėtų Ašto pamatyti būtent... emm... ŠITAIP apsirengusio. T.y. neapsirengusio. Rūbų krūvą vis dar laikydamas ten pat, ties klynu, Aštas ima šlepsėt link savo kambario.

atlėkusi čia aplankyti seselių ir pasiimti paliktų daiktų koridoriais vaikštinėjo Jenn. besidairant aplink jos akys užkliuvo už kažko judančio. įsižiūrėjusi pamatė, kad ten Smithas ir dar... Nuogas.
-nemaniau, kad dar kada pamatysiu tave šitokį,-nužvelgė visą jį besijuokdama.

Smitis, išgirdęs keistus garsus, paskubino žingsnį, jau atrodo netoli tas kambarys, šviesa tuneltfukoridoriaus gale, tačiau toje šviesoje atsiranda Smith. Dar viena. Vaikinas staigiai sustoja, bene kaktomuša susidūręs su savo buvusia. Kiek stipriau priglaudęs rūbus prie klyno, Smitis linksmai sukikena.
- Žiauriai norėčiau pakalbėti ir nueiti arbatėlės atsigerti, bet žinai, laikas spaudžia, - įtikinamai palinksi ir jau nori nerti pro Audrinos petį, tačiau kažkodėl sustoja. Apsižvalgęs, ar jiedu čia tikrai vieni, Smitis žengia kelis žingsnius atgal ir atsistoja priešais Jenny.
- Taaai... kad išlyginti persvarą tau irgi reiktų rūbus nusimesti, - pakilnoja antakius, nužvelgdamas merginą.