-tu čia nurimk, o tai plytą vietoj galvos turėsi,-persisvėrusi per Becc petį pamosikavo pirštu.

Azza pakėlė galvą.
- Čia man?- prisimerkė vaikinas ir spustelėjo lazdelę kiek stipriau. Žinant Smith, buvo galima tikėtis, jog bus būtent taip, kaip pastaroji ir pasakė, todėl geriau jau būt pasiruošusiam.
- Looks like Tau ji tinka,- dar burbtelėjo nors kelt vėjus dabar mažiausiai reikėjo.

-ne, ble, šiaip su siena bendrauju,-išpūtusi akis pakraipo galvą.-pusprotis,-tyliai pridūrė.
((drąsiau, drąsiau, nesidrovim :D))

Azza pasukiojo galva i salis visai nekreipdamas demesio ir klastuole.
- Ai, uzsiciaupk jau. Matai, kad niekam neidomu,- nepatenkintas suinkste. - Galu gale, eik ir bendrauk su savo sienom,- dar pavarte akim, nes visai nesiruose klausyt ne itin idomiu Katherine issisokimu. Juo labiau, jei tik jie buvo skirti i jo puse.

Pamačiusi kaip Beccos pusėn šnairuoja Aaronas, mergina pavartė akis. Bus dar tų bendrabučių, dabar metas draugams, vo! Ne, jeigu rimtai, tai Bec visiškai nekreipė dėmesio į Azzą ir toliau šnekučiavosi su Kath. Tačiau šiai pradėjus rėkauti ant Beccės bestulio, mergina, žinoma, viską suprato ne taip, kaip buvo. Prisimerkusi, su kreiva šypsenėle Beccė stebėjo abu draugus, mintyse jau lipindama juos į porą.

- Ir palik normalius zmones ramybej,- mostelejo delnu, galvoje, zinoma, turedamas Becca, kurios zvilgsniai siuo metu jam irgi nebuvo patys idomiausi. Vis tik, cia jo drauge ir Azza buvo pasiruoses jei reikes, traukt varne toliau nuo Katherine. Nors siaip Ramsey visados buvo tolerantiskas asmenins, su kuriais Becca bendravo, Kath jis nesiruose taip lengvai palikt ramybej.

-tu cia taip nesisakok normalusis zmogau, nes ne tu vienas pasauli esi, kad visi tik tavo draugai butu.-sukryziavo rankas ir suspaudusi lupas linktelejo.-ir cia tik siaip. tarp kitko. MES SESES!..-pakelusi antakius bjauriai syptelejo.

Azza piktai pavarte akim.
- Jau girdejau sitai. Tu ta dauztoji,- nusivaipe ir sukikeno. Netrukus uzsiciaupe. - Ka? Hogas tai mazas, naujienos greit sklinda. Ypac tokios,- prunkstelejo, nes visa situacija staiga tapo vel visiskai nejuokinga.

-o tu, kad iš kaip bebūtų gaila jau nudaužtas...-patraukė pečiais ir pasisuko į Becca.
-tai ką, šėlsti čia, be manęs?

- Nesivaipyk. Nei Tau gaila, nei ką,- prieš Katherine nusisukant spėjo atsikirst Azza ir pats visai nepatenkintas nukreipė žvilgsnį priešingon pusėn.

Bec kilstelėjo antakius.
- Ar panašu, kad šėlčiau? - išpūtė akis.

((Gal jau atvest man Eleną? Būtų linksma :DD Aišku jei būsit draugiški, El gali ir nebaust..))

[[ Jei tik taip juos išjudinsi, sakau - TEMPK JĄ ČIA xDDDDDDDDDDD ]]

(( Biškį palauksiu kol bent jau darrrr vienas žmogus atsibus.:D ))

-ką aš žinau, ką tik čia atsiradau,-patraukė petukais.

Puikiai suvokdamas, kad situacija nėra pati įdomiausia šiuo metu, o veiksmo - nulis, nuignoruoja augalą ant palangės, mąstydamas, kad jei neatkreips dėmesio, į spąstus paklius kas nors kitas, ir sėkmingai pastebi gulinčią Beccos kuprinę. Žinodamas, kad varnė neprieštaraus, Azza atsegė pastarąją ir sėdėdamas ant grindų sėkmingai ieškojo kokio užsilikusio butelio, nes akivaizdu, kad vieno jam buvo mažai.

- Aaaaaaaaaaaaišku, - nutęsė Lolita, nors šiaip tai jau pasakė tylokai ir nužvelgė visus kambaryje buvusius asmenis nepatikliu žvilgsniu, taip parodydama, kad niekas jai neaišku. Susiraukusi, pasitraukė nuošaliau, į priešingą pusę nei būta Velno Raizgų ir vis dar nepatenkinta stebėjo situaciją, kurios visiškai nesuprato, ir kuri, aišku, pasirodė baisiai nuobodi.

Aiškiai tik ką prabudęs, maždaug nuo vaikinų kambarių pusės, žiovaudamas, trindamasis akis ir truputį svirduliuodamas į bendrąjį kambarį įeina Jack. Nepastebėjęs didesnio sujudimo čia nei įprastai, vaikinas atsisėda į mėgiamą fotelį priešais vieną židinių - akivaizdu, kad naktį jis sušalo. Pagaliau jau normaliai suvokdamas pasaulį aplinkui, Wilshere apsidairo aplink save ir deja, pastebi įvairių koledžų atstovų. Pastebėjęs Aaron visai netoliese, per fotelio ranktūrį pasilenkia arčiau jo (dėkui motinai gamtai, kad šis buvo pakankamai aukštas, tad jo lenkimasis neatrodė toks awkward) ir nesmarkiai trinkteli per jo galvą, šitaip atkreipdamas į save dėmesį ir grįžęs atgal fotelin, nusijuokia.
- Ryytas! Nežinai kas čia per posėdis? - iškart paklausia rūpimo klausimo, galva mostelėdamas į pusę, kur buvo susirinkę daugiau mokinių.

Kadangi iki šio laiko jis taip ir nerado jokio butelio, Aaron'ui liko tik improvizuot and by that I mean jis gavo tą butelį iš kažko pyzdint. Šiek tiek nupylęs skystimo ant kilimo, kuriam jau dažnai teko tai patirti, ir jį užsivertė, kai netrukus gavo per galvą. Keikdamasis, kad vos ne susilaužė nosį į butelį, Azza pakėlė akis į Vilšyrą ir prisimerkė vos išgirdęs klausimą. Netrukus pasuko tokį gan žymų "wtf" žvilgsnį į atseit besibūriuojančius žmones iš kitų koledžų, tada nužvelgė maždaug kiek buvo jų.. nu tų.. gentainių karoče.
- Čia vyksta posėdis?- nugrūdo butelį sau už nugaros, nes šiaip jau "posėdis" labai oficialus žodis, o prie tokių žodžių švaistytis buteliais ne itin gera idėja.
- Nežinaau,- gūžtelėjo pečiais.- Iš pradžių maniau, kad prasidėjo Marathon week, bet kai kurie iš jų atrodo dar visai blaivūs. O buvo taip...- atsiduso Azza pradėdamas varyt visą istoriją su smulkmenom apie tai, kaip po Beccos kambaryje pasirodė gauja klastuolių. Pridėjo velnias žino kiek gestų, mosuodamas rankom, linksėdamas galva, kartais net pasislinkdamas kažką parodyt, kad geriau ir tiksliau nupasakotų situaciją, pridėdamas savo "va ten, va" ir panašų shit.-.. o tada.. O tada aš pabudau.- Nepajutęs kaip nuo klastuolių invazijos istorijos perėjo prie praeitos savaitės sapno apie jį persekiojančius driežus.- Palauk, Tu ko klausei?- netrukus susivokė, jog kažkas jo istorijoje buvo ne taip.

Andrew, besiklausydamas draugo, kartkatėmis tarp jo pastebų įterpia „aha“, „tiesą sakai“, linkčioja galva ir panašiai. Ramsey'ui baigus, patsai susimąsto ir tylomis perkrarto visą jo pasakojimą ir galiausiai mintyse grįžta prie savo klausimo. Tai prisiminęs, Garry susijuokia.
- Manau, kad savo atsakymą jau gavau, - atsako nepakartodamas to klausimo, nes Azza viską, kas jam rūpėjo tuo momentu, jau papasakojo. Jau nebesijuokdamas, JAGprismena savo ne itin ramų miegą ir nežymiai susiraukia.
- Nežinai, kad man oposomų į lovą privarė? pusę nakties ieškojau tinkamo burtažodžio tiems išvaikyti, - pasiskundžia Aaron'ui (visgi abudu miegojo tame pačiame kambaryje) taip lyg ir paaiškindamas, kodėl tik dabar atsikėlė.

- Ko ko?- nustebo Azza, labai įtikinamai vaidindamas, jog pirmą kartą apie tai girdi.- Kas ten do padarai išvis?- susiraukė netyčia užmesdamas žvilgsnį į Beccą ir suprasdamas kokią klaidą ką tik padarė. Juk Wilshere tai jį gerai pažįsta. Staigiai sumes, kad čia jo darbas.- Tau reikėjo pamėgint tą.. kaip tą.. oi ne, palauk, šitas uždraustas. Karoče. - užbaigė Azza nusukdamas žvilgsnį šonan.
- Nereik eit miegot taip anksti. Matai. Akilanda tik tokius kaip tu ir gąsdina,- prunkštelėjo suversdamas kaltę poltergeistui.

- DoubleA, vakar, kai nuėjau miegoti, tu jau knarkei. Tuo labiau, kad Akilanda į bokštus nesugeba patekti, - patikino Vilšyras, šimtu dvidešimt procentu įsitikinęs savo teisumu ir prisimerkęs draugo veiksmus. Faktas, kad jis buvo nusisukęs, dar labiau įrodė, kad Ramzis prie to prisidėjęs.

Netrukus Aaron'as prunkštelėjo.
- fiine. It was me. Pats kaltas, kad atsisakei eit spardyt kamuolio aikštėj. Bet neeee. Misteris Vilšyras turėjo reikalų. Screw u, mate! Nusipelnei,- juokdamasis beviltiškai teisino save Azza lyg penkiametis išduotas draugo.
- Be to, čia ne vien mano kaltė,- dar pridūrė jau kiek surimtėjęs.

- Aš gi Smith'o bijau! uždavė dviejų pėdų rašinėlį apie Žiobarų įtaką magijos pasauliui. Nesakau, kad buvo labai sunku, aš tą gi žinau, bet visvien.. teko papilstyt kažkiek iš tuščio į kiaurą, o ir tiksliai ir gražiai suformuluot aš nemoku, - patraukė pečiais Gunner. - Betgi galim eiti dabar! - pradžiugintas savo paties minties netgi sušuko.
- Ne tik tavo? kas tada dar galėjo jų prileisti? - paklausė, nes pats Jack pažįstamų daug čia neturėjo. Na, tik pusbrolį, bet kad šis ėjo į Varno Nagą ir slaptažodžio nežinojo.