[[..]]

Greitais ir dideliais žingsniais pasiekusi portretą, gaudydama kvapą (mat prieš greitą ėjimą, Mo bėgo) išbėrė slaptažodį, ir portretui atsivėrus, mergina įėjo vidun. Klestelėjusi ant fotelio prie židinio, giliai įkvėpė. Per pastarąsias dienas ją ištiko nemažai nervinių krizių, tačiau viską ištverti padėjo iš ligoninės priimamojo nugvelbti raminamieji. Vidun jų susikišus arkliškom dozėm pagerėjo, tačiau kovos lauke kritus pažįstamiems ir sužinojus apie jų išdavystes, krizė kirto dar kartą, kurios simptomus raminamieji vos vos prislopino. Po pilį pasišlaisčius neaiškios ir nestabilios būsenos Mo, dabar, giliai kvėpuodama, sedėjo ant fotelio prieš židinuką, tikėdamasi, kad čia galės pabūti visiškai ramiai. Išbuvusi šitaip porą valandėlių, pakilo iš vietos ir pasišalino.

- Kokia neteisybė!
Šūktelėjo tik įėjusi į kambary, kad net išgąsdino porą antrakursių prie lango. Apsižvalgiusi dribo į krėslą.

Aurora įniršusi atbėgo į kambarį. Prieš tai nugrūsdama keletą berniukų į giliausius kambario kampus ir panašiai.
- Tas Zuičikas atsiims. - iškėlė kumštį ir klestelėjo ant sofutės, netoli 2Donės.

- Tai jau taip.
Linktelėjo Hetė.
- Mes jai nesutvarkysim kabineto... Mes jį nuniokosim.
Vėl linktelėjo.
- O kada mum į tą areštą?
Susiraukė.

Aurora energingai palinksėjo. Tada pasikuitusi makaulėje, atgamino...
- Po pamokos. Tai... Dabar. - suraukė nosytę ir susigrūdo į burną keksą, kad laidotuvių maršas užtiltų.

- Tipo dabar ir turim eit?
Suvaitojo.

- Nu... Sakė po pamokos... Eh. Kakašė. - suniurnėjo ir susigrūdusi dar keletą maišelių keksų sau į kišenes, bei porą ugninės buteliukų po diržu, atsistojo.

Hetė pakėlė akis.
- Einam?

- Kur jūs einat?
Įėjusi į kambarį paklausė Mo ir apsidairė.

- Nu typo atlikt arešto.
Piktai pervertė akis vis dar nesusitaikiusi su neteisybe.

- Oh, pas tą?
Iškarto susiraukė Mo ir klestelėjo ant sofutės, prie savęs prisitraukdama keksų dubenį. Tarkim, toks čia tikrai buvo. Įsimetusi vieną į burną, ėmė mąstyt.
- Kaipmanot,kašbūtųjeinenuaitumeįareštą?Tipo,praraštumedaugtaškų?
Neaiškiai suburbėjo žiūrėdama į drauges.

Hetė dirstelėjo į Mončę, kertančią keksiukus.
- Na žinai, geriau jau neprarast taškų. Klastunai tada visą gyvenimą šaipysis iš mūsų "nieko-nesugebančios" mafijos.
Burbtelėjo ir taipogi atsistojo.
- Reikia eiti.
Linktelėjo.

Monica suvaitojo ir tingiai pakilo nuo sofos. Atsisveikinusi su keksu dubeniu, demonstratyviai aplink kaklą apsivyniojo skarelę ir žvilgtelėjo į drauges.
- Ok, aš pasiruošusi.
Giliai įkvėpė ir palinksėjo.

- Tikėkimės jos kabinetą nebus sunku rast.
Sumurmėjo eidama pro duris.

- Manau reiktų ieškot kažkur prie jos klasės...
Gūžtelėjo pečiais Mo.
- Nieko, gal nepasiklysim.
Sukrizeno ir išėjo pro portreto angą.

Aurora dar kiek prisigrūdusi keksų į burną, murmtelėjo draugėm, kad pasivys jas vėliau. Po penkių minučių prisiminė savo pažadą ir greitai nulėkė prie portreto angos. Bėgdama iš inercijos, nebesugebėjo suvaldyti savo kojų, tad rėkdama visoms varnoms "IŠ KEEELIOOO!" ir keletą jų nudauždama nuo to paties kelio, praskrido pro angą. Nū ir greitai nubėgo žemyn.

Ir Aurė vėl čia pasirodė. Liuoksėjo kaip koks Bembis, kol priliuoksėjo krūvą keksiukų. Klestelėjo į tą pačią sofos vietą, kurioje sedėjo prieš tai ir išsitraukė visus keksiukus, kuriuos buvo pasiėmusi į areštą. Greitai susigrūdusi keletą į burną, nusivalė trupinius nuo drabužių ir užsikėlusi kojas ant kito sofos galo ir pasiėmusi knygutę, laukė draugų pasirodant.

Hetė įpuolė į bendrąjį kambary.
- Keksiukai? Ar aš užuodžiu keksiukus?!
Kaip išprotėjusi pripuolė prie Aurės ir apuostė visą orą aplink ją.
- Sakyyyk, kur Tavo keksiukai!
Cyptelėjo ir keistai pasimuisčiusi dribo į krėslą šalia Aurės.

Aurora suplojo rankytėmis, kai tik išvydo Hetę.
- Draugeeee, tu atėjaiiii! - linksmai sukikeno. Tada sugrabaliojusi vieną iš nedaugelio pilnų pakėlių keksiukų, pametėjo juos dubosei.
- Kur kiti? Dar neatsibudo? - mirkt mirkt.

Hetė laimingai išsišiepusi pačiupo keksiukus.
- Ašiū.
Sumurmėjo jau kimšdama vieną.
- Ech... Neįsivaizduoju kada jie grįš. Turbūt rimtai užmigo.
Susiraukė.

- Mes visada liksim miegaliai.
Aurė suskrizeno ir taip pat susigrūdo keksiuką į žabtus.
- Sooo... Tarp kitko. Kokius vardus galim duoti tiem, bevardžiams mafijozams?
Pakilnojusi antakius Wallace, paklausė.