Fler atėjo prie medžio.

Selena prisitraukė kojas sau prie krūtinės ir mėgino nusiraminti

-viskas gerai,-atsisėdo šalia ir niūniavo dainele.

-Kai buvau mažesnė mane partrenkė mašina...vairuotojas pabėgo...o mane rado...tik po poros valandų...sušalusią...-ji žiūrėjo į Eleną:-O dabar ir ta liga...

-kokia?

-Vėžyyys...-ji šyptelėjo

-ka?!

-Joo...bet nesuruošiu mirt. -ji šyptelėjo:-Vaikystė juk karalystė kurioje niekas nemiršta?

-mhm...-susiėmė už galvos ir atsistojo,-turiu eiti,-greitai susirinko daiktus ir isbego.

Lena nuėjo

atsitempusi Selena is dziaugsmo sokinejo.
-Geros naujienos!!!

-Kas yra?-paklausė suirzusi ir norėdama sulaukti kada Tomas įrodys, jog nėra gerutis.

-na... pyksti?-suklususi pasidomejo.

-Elena, sorry bet man reikia pasišnekėt su Tomu.-ji nubėgo

susiraukusi nuejo.

Ella pasirodė prie supynių. Atsisėdusi ant vienų iš jų, kojomis švelniai atsispyrė.

Tom vaikštinėjo mokyklos apylinkėmis ir apsidairęs ant supynių išvydo senai matytą personą. Kreivai šyptelėjęs, T prisiartino prie Aprellos iš nugaros ir sustapdė supynes ranka.
-Howdy,-sukikeno.

Supynėms sustojus, Ella nepatenkinta susiraukė, bet apsisukusi ir pamačiusi kas dėl to kaltas, plačiai išsišiepė:
-Sveikas.

-Senai matyta,-sukikeno ir mirktelėjo jai. Naa, jis ir nemelavo - su Ella paskutinį kartą matėsi prie daug metų, kai ji išvyko į Hogvartsą.

-Ok, ateik čia,-sukikeno ir atsistojusi jį apkabino. Galiausiai atsitraukusi, nusijuokė,-Šimtas metų. Net nerašei man!-sukikeno

-Ne šimtas, bet ilgai nerašiau,-patvirtino ir sukikeno. -O tu man adreso nedavei, kaip parašyt galėjau?-kilstelėjo antakį ir ją apkabino.

-Hm, o buvau tikra, kad daviau,-sukikeno ir dar kartą jį apkabino. Atsitraukusi nusijuokė,-Dabar papasakosi kas naujo.

-Needavei,-papurtė plaukus, ir delnu perbraukė per juos. Kreivai šyptelėjo ir klestelėjo ant supynių. -O kas domina?

Ji atsisėdo ant supynių ir gūžtelėjusi pečiais nusijuokė:
-Viskas. Dabartinės merginos, meilės, nuveikti darbai..-sukikeno

-Hm, o tu išgražėjus,-sukikeno ir palinkčiojo. Pasispyrė kartą nuo žemės, ir lėtai suposi. -Dabartinės merginos, liko NY. Nesivešiu jų čia juk. Meilių daug buvo per tuos metus, bet greičiau simpatijos o ne meilės. Nors apskutinė buvo matyt mylimiausia iš tų visų.. Nieko gero nenuveikiau, tėvai amžinai darbe, o aš po gatves trainiojuos, arba po klubus. Su tokia gauja susidėjęs buvau, iš namų bėgau truputį,-sukikeno ir nuleido akis žemyn. Nusijuokė. -O tu ką gero nuveikei?