[[...]]

Atėjusi čia atsisėdo ant žemės ir pradėjo žiūrėti į vandenį.

Ariellė atėjo prie gluosnio galiūno ir pamačiusi tvenkinį už jo nuėjo ten. Sutiko kažkokią merginą ir iš ženkellio ant uniformos suprato, kad ji taip pat iš klastūnyno.
- Sveika, - pasisveikino Ariellė, džiaugdamasi, kad susiras naujų draugų.

-Labas
Tarė toliau žiūrėdama į vandenį.

- Mano vardas Ariellė. O tavo? - šyptelėjo.

-Marisa Malėja...
Tarė ir pažiūrėjo į ją.
-Malonu susipažinti.

- Man irgi. Tu naujokė? - pasidomėjo.

-Galima ir taip sakyti.
Tarė ir vėl pažiūrėjo į vandenį.

- Aš tai tik šiandien atvykau, - šyptelėjo. - Tau čia patinka?

-Kur pasisuki ten grifai... Nors čia jų nėra... Apie tai galima viską nuspresti.
Tarė ir metė akmenuką į vandenį.

- Mhm. Nemėgsti grifų? Aš taip pat. Turi čia daug draugų? - paklausė.

-Nop.
Tarė ir sviedė dar vieną akmenį, šį kartą bangelė aptaškė netoli buvusią voveraite.

- Aš ir. Bet gali laikyt mane drauge, - šyptelėjo.

-Malonu.
Tarė ir nusišypsojo

Prie tvenkinio atsirado Lili. Matėsi, kaip linguoja Gluosnis. Pamačiusi mergaites, šyptelėjo ir tarė:
-Sveikos, merginos.
Nuėjo atokiau nuo jų ir nuleido galvą. Pradėjo žiūrėti į vandenį. Pradėjo apie kažką svajoti... Po kiek laiko nuėjo.

Ariellė atsisėdo ant žolės ir prisirinkusi akmenukų pradėjo mėtyti į vandenį.

Toliau irgi mėto akmenukus

- Kelintakursė tu? - staiga paklausė Ariellė.

Parodė keturis pirštus ir toliau mėtė akmenis.

- Tai tu jau didelė, - šyptelėjo. - Aš tai dar tik antrakursė... - užsižiūrėjo į tolį.

-Man 14 metų, abu tėvai mitę ir esu vienturtė... Nors didelė, bet su nelabai laiminga istorija.
Tarė ir įmėtė į vandenį, dar tris akmenėlius.

- Aš labai užjaučiu, - pasakė liūdnai.

Linktelėjo ir toliau mėtė akmenukus.

Ariellė ilgai stebėjo vandenį, apie kažką įtemptai galvojo.

Pažiūrėjo į ją ir toliau mėtė į vandenį akmenukus.