Ariellė stėbėjosi, kad akmenukų mėtymas gali tapti tokiu įdomiu laiko leidimu. Mergina taip pat prisirinko įvairiausių akmenukų ir pradėjo mėtyti. Gėrėjosi kiekvienu jo atsimušimu į vandenį ir visas procesas jai atrodė visai įdomus.

Toliau mėtė akmenukus, apie kažką labai smalsiai galvodama.

- Kokia tavo mėgstamiausia spalva? - paklausė toliau mėtydama akmenukus.

-Žalia, sidrabrinė ir juoda, tavo?
Tarė ir toliau mėtė akmenukus.

- Žalia taip pat, dar geltona, tamsiai raudona, - atsakė. - Kokia mėgstamiausia pamoka?

-Ammm... Juodoji magija. Taviškė?

- Nuodai ir vaistai. Na dar apsigynimas nuo juodosios magijos, - šyptelėjo. - Buvai bent vienoj pamokoj?

-Nop, tu?

- Kolkas ne. Įdomu kokie tie mokytojai, pikti ar geri, bet tikiuosi neužduos daug namų darbų, - sukikeno.

-Kas to nesitiki?

- Tikriausiai visi, nebent tokie moksliukai kaip varnanagiai tikisi priešingai, - nusijuokė.

-Nu jo. - nusijuokė.

Pažvelgė į vandenį.
- Gal norėtum kąnors nuveikti? - paklausė.

Atėjęs iš visai kitos pusės, atėjo Richard. Pamatęs Eileen, jis tyliai pats sau nusijuokė ir prisėlinęs uždengė minėtąjai merginai akis.
- Who am I? - sucypė pakeisdamas balsą maždaug į trimetės mergaitės, vos susilaiko nenusijuokęs.

- Tik vieną? - sukrizeno, atitraukdamas rankas, nuo jos veido, pats prisėdo šalimais Eil.

- Nė neband... - užšokus Eileen sušvokštė pro dantis, turėdamas galvoje plaukus. Bat pavėlavo. - Tu įsivaizduoji, kiek laiko stovėjau prieš veidrodį? - sukrizeno. - Lazdelę baigiu suvaryt.

- Gausi mano šukuoseną tvarkyt kas rytą, - sukikeno.

- Su kuo taviškė? Užmiršau, - kaltai šypteli.