Po išsiskyrimo su Gahanu daug nutiko. Praėjo septyni mėnesiai, Mich pagimdė sveiką ir nuostabiai gražią dukrelę, kuri kasdien Ellei primine apie jos tėtį. Dukra - Dita Veronica jau buvo penkių mėnesių amžiaus, bet vistiek Mich kasdien atrodė vis labiau išvargusi, pati suprato, kad auginti vaiką vienai nelengva.

Viduje namo pasigirdo klyksmas, Mich atodūsis, ir bėgimas laiptais į viršų. Po kiek laiko, bėgimas į apačią ir prie durų. Duris ji atidarė žiūrėdma į dukrą ir ją sūpuodama, todėl pakėlė akis tik po kelių akimirkų. Pamačiusi Gahaną, prisimerkė:
-Ko tau čia reikia?

-Čia Dita Veronica,-ištarė, vis dar be emocijų veide. Vaikui kažkodėl pradėjus tiesti mažus kumštukus į Gahaną, Mich susiraukė.

-Nenoriu, kad prie jos liestumeis, bet ji tavo dukra, taigi, matyt turi tokią teisę. Užeik,-ištarė ir apsitraukė nuo durų, leisdama jam įeiti.

-Prašau, nepradėk,-ištarė ir atsisėdo ant sofos. Pajutusi, kad netgi su juo tenka būt mandagiai, krenkšteli:
-Gersi ko nors?

Ji atsirėmė į sofos atlošą ir kilstleėjo antakį:
-Kodėl manai, kad viena jos užauginti nepajėgsiu?
Ji nenorėjo pripažinti, kaip sunku buvo pirmais mėnesiais, kaip ji ilgėjosi gahano, ir kaip jį mylėjo. Nors tuo pačiu ir nekentė.

-Aš susitvarkau,-gūžtelėjo pečiais.
Nubraukusi plaukus nuo akių, ji parietė kojas po savimi ir pažvelgė į kūdikį ant Dave'o rankų. Deja, vaiko veide buvo beveik vien tik Gahano bruožai. Mich bruožų ten nesimatė.

-Jai to nebūtina sužinoti. Jeigu kada klaus, papasakosiu, o jeigu neklaus..tada nežinos. Neskaudink jos taip, kaip įskaudinai mane..-užsimerkia.

-Tu nepastebėjai, kad dulkini merginą, be septynių mėnesių pilvo. Tai šiek tiek daugiau nei didžiulė klaida,-vypteli.

Ji pažvelgė į langą. pamačiusi automobilį, kurio bijojo labiau nei visko pasaulyje, prikando lūpą ir paėmė dukrą jam iš rankų. Tada skubiai ištarė:
-Tau reikia išeit.

-Išeik, prašau,-gailiai ištarė ir metė dar vieną žvilgsnį pro langą. Automobilyje aiškiai galėjo matyti žmogų.