-Prašau, eik iš čia,-ištaria ir pažvelgia jam į akis. Ir šiaip, pažiūri labai graudžiai.

-Eik, prašau. Susitiksim,-neužtikrintai ištaria. Nežinojo, ar po to, kas jos laukia, dar apskritai su kuo nors susitiks.

Gahanui išėjus, Mich apsidairė. neilgai trukus, pro duris įėjo augalotas, stiprus ir aukštas vyras, kurio tikrai nepalaikytum Michellės buvusiu vyru. Ji giliai įkvėpė:
-James, ką tu čia darai? Prašau, išeik.
Ranka už nugaros ji sugrabinėjo kažkokią lazdą, neaišku iš kur atsiradusią, bet žinojo, ji tikrai nesulaikytų vyro. Mergina giliai įkvėpė, o vyras tarė:
-Michelle, tu nepasikeitei. Duodiesi su visais, tai užsato vaiką, po to dejuoji ir verki. Sakiau, kad su manim bus geriau,-vyriškis vyptelėjo, o Mich praktiškai prisispaudė prie sienos, nes vyras ties kiekvieno žodžiu žengdavo žingsnį pirmyn. Giliai įkvėpusi, mergina susiraukė ir priglaudė kūdikį arčiau savęs, jei tik tai buvo įmanoma:
-James, prašau, eik iš čia.
Vyras nesiteikė atsakyti, ar bent papurtyti galvą. Vyptelėjęs, tvirtai ranka suspaudė jos kaklą ir jį sugniaužęs, ją prispaudė prie sienos, net kilstelėdamas gležną merginos kūną:
-Kas jis? tas, kuris išėjo?
Michellė vos galėjo kvėpuoti, širdis plakė krūtinėje, o akys pasruvo ašaromis:
-Mano buvęs. Kūdikio tėvas. Prašau, nieko jam nedryk.
Vyras pasilenkė, ir su piktdžiugiška šypsenėle veide liežuviu lyžtelėjo jos kaklą, jau pasidabinusį pirštų žymėmis. Vyptelėjęs, ji ištarė. -Jeigu tau jis rūpi, o tikiu, kad rūpi, tu jį paliksi. Išsikelsi iš šio namo, ir nekeldama triukšmo apsišalinsi. Atvažiuosi pas mane, į Londono pakraštį. Jeigu ne, jo smilkinys pasipuoš šautine žaizda. Pasistengsiu, kad tu tą stebėtum. Aišku?
Jis visiškai paleido merginą ir iš dėklo išsitrakė pistoletą. Greitu ir įgudusiu judesiu jį užtaisęs, prideda jo galą prie kūdikio galvos ir apspaudžia gaiduką. Nuskambėjus šūviui, akimirką patenkintas vėpso į kraują, ir išdarkytą kūną. Tada pasisuka į Michellę:
-Turi dvidešimt keturias valandas.,-apsisukęs, jis vyptelėjo ir išėjo ir namo. Mich stebėjusi savo kūdikio mirtį, sudreba, o po kelių akimirkų praranda samonę.

Mich pramerkė akis. Neleido sau suskysti, ar verkti. Šiaip ar taip, ašaros nebėgo, ji buvo epr daug išsigandusi. Pamačiusi Dave'ą, papurtė galvą:
-Eik iš čia, po velnių, jis peršaus ir tave. Eik iš čia, jis dar lauke.
Sudrebėjusi, ji pakėlė žvilgsnį į lubas. Negalėjo žiūrėt į kūdikį rankose, nes šios galūnės nusviro, o kadangi ji buvo suklupus, kūnelis suglebo ant žemės. Kraujuotomis rankomis užsidengusi akis, Mich pagaliau leido sau pravirkti.

-Aš..negaliu. Tu jo nepribaigsi, niekas nepribaigs. Jam reikia tik manęs. O man reikia apsaugoti tave,-išbėrusi tiek žodžių, jos dabartinei būsenai nebūdingų savo kiekiu, ji vėl sukūkčioja galvą atremdama į Gahaną. Jau planavo, kaip pabėgti nuo Dave'o ir eiti pas James'ą, nes neištvertų, jeigu mylimąjam buvęs vyras padarytų tai, ką žadėjo.

- Nesu toks bejėgis, ten juk ne armija, susitvarkyčiau... Tikrai, Mich.
Staiga Gahanas visiškai prarado norą ginčytis, matydamas kaip Mich dabar sunku. Jo paties širdis dabar sruvo krauju. Kątik ant rankų laikytas kūdikis, jo kūdikis, dabar nebegyvas. Jis nė nespėjo pasidžiaugti savo dukrele, nespėjo suprasti ką reiškia...būti tėvu.
Stipriau apkabinęs Mich, Dave'as kaire ranka išsitraukė lazdelę ir nurkeipęs ją į lavonėlį, greitai viską sutvarkė. Po viso to, Dave'ui visgi knietėjo sužinoti vieną dalyką. Kiek atsargiai,ramesniu tonu jis visgi paklausė.
- Mich, kas jis toks? Kodėl jam reikia tavęs?..

-Aš negaliu tau pasakyti, prašau, neversk manęs,-sudejuoja. Kad ir koks atsargus ar raminantis buvo Gahano tonas, mergino jis nenuteikė taip, kaip turėjo - raminamai. Dingus lavonui, jos pečiais suvirpėjo dar labiau. Keista, kad Gahanas dar laikė ją glėbyje - ji visa virpėjo ir ašaromis plovė jo marškinius.

-Kaip tu nesupranti? Jeigu jis negaus manęs, jis išskers visus kuriuos myliu, ir tu pirmas jo saraše. Prašau, išeik iš čia.. Jis sugrįš. Išeik,-ištaria, ką labai buvo sunku padaryti, nes per ašaras vos galėjo kvėpuoti. Kiek apsiraminusi, giliai įkvepia.

-Man jis nieko nepadarys, kol darysiu ko jam reikia. Čia jo žaidimas, ir tu neturi būti į jį įtrauktas.
Vos ne vos atsistojusi, ji nuėjo durų link.

-Pasistengsiu viską sutvarkyt. Tiksliau, apdaryt kaip liepia.
Pažvelgusi į Gahaną, išėjo ir dingo oru