Kažkokiu magišku būdu, Evans ir Leto, kurie susipažino visai atsitiktinu būdu, prie viešbučio, atsirado Velse, prie Jared namo, kurį, tiesą sakant, Jarė buvo pamiršęs turįs, nes visą laiką praleido arba Hogvartse, arba Londone. Vyriškis pasikasė pakaušį, ir ištraukęs lazdelę, paleido į duris bombardo. Minėtosioms atsilapojus, kad net sustraškėjo vyriai, Leto nuskraidino Christiane lagaminus į prieškambarį, ir mostelėjęs lazdele namų pusėn, pasiuntė švarinimo kerų iš medinio pagalio galo. Vyras apsidairęs nusišypsojo - čia buvo kiek švariau nei išspyrus duris kerais. Tarp kitko, jis jas jau įstatė, aišku ne rankomis, o pagalio pagalba. Įleidęs Evans į vidų, Jay prasitarė:
-Čia mano viengungio namas, apie jį nežinojo jokia mano mergina.. tai yra draugė, turėjau omenyje. Jauskis kaip namie, Christiane,-koja uždaręs duris, Leto dar kartą apsidarė, ar kur nors nelaksto kokia nors užsilikusi žiurkė.

-Oh.. um..ačiū,-nusišypsojusi Christiane apsidairė ir įėjo į vidų. Vis dar jautėsi kiek nejaukiai, nes.. na gi ne kasdien priimi pagalbą iš visiškai nepažįstamo žmogaus, kuris dar ir atsitempia tave į kažkokį užkampį. Įtikinusi save, kad Jay jai tikrai nieko blogo nepadarys, Chris atsisėdo ant kažkokios kėdės ir nusiėmė aukštakulnius. Lengviau atsidususi, ji patrynė kojas, kurių jau buvo pradėjusi nejusti ir pastatė batus kažkur prie sienos.

Leto, sekdamas mėlynplaukės veiksmus, šyptelėjo kai pastaroji nusiėmė aukštakulnius. Vyriškis priėjęs prie baro, ir klestelėjęs ant aukštos baro kėdės, pravėrė spintelę ir tarė:
-Christiane, geri.. ką nors?-sukikeno ir prikandęs lūpą, išsitraukė sau kažkokio dietinio-gazuoto-burbulizuoto-nesveiko-nekaloringo gėrimo, ir nuėmęs kamštelį, jį pradangino, ir galų gale gurkštelėjo. Nusipurtęs, kai gavo burbuliukų dozę, į nosį, Jarė ištraukęs lazdelę, viską sutvarkęs pridūrė:
-Papasakok apie save, kažkaip keista priimti visai nepažįstamą merginą į savo namus,-šyptelėjęs Jay perbraukė ranka per plaukus, pridūrė: -Kas esi, kuo užsiėmi, iš kur kilusi?-vyras ištraukė telefoną iš priekinės kelnių kišenės, ir padėjęs jį ant baro, pasižiūrėjo ar neatėjo jokių naujų pranešimų.

Atsisėdusi ant sofos, Christiane nusišypsojo:
-Mielai išgerčiau vandens,-kreivai šyptelėjusi moteris krenkštelėjo ir gūžtelėjo pečiais, nelabai žinodama ką pasakoti. Pagalvojusi, kad turbūt geriausiai būtų pradėti nuo vardo ir pavardės, Chris sukikeno ir prakalbo,-Aš Christiane Evans. Atskridau iš Paryžiaus. Fotografė. Ketinau būti balerina, bet..-suspaudusi lūpas Christiane nutilo ir nuleido akis. Po kelių akimirkų tylos ji krenkštelėjo ir tęsė toliau,-Atvažiavau čia ieškoti darbo. Tiksliau.. susirasti vieną seną pažįstamą ir išklausyti kažkokį jo darbo pasiūlymą,-kreivai šyptelėjusi moteris perbraukė ranka per kiek susivėlusius plaukus ir pažvelgė į Jared.
-O tu? Kol kas žinau tik tavo vardą,-meiliai nusišypsojusi moteris susikėlė koją ant kojos ir prikando lūpą.

Jarė paburęs savo stebuklinguoju pagaliuku, stebėjo mineralinis vanduo Vytautas skrenda Christiane pusėn, ir kaip dailiai ji sugauna. Vyras linktelėjo išklausęs Evans pasakojimą apie save, nesusilaikęs, ir neprikandęs liežuvio paklausė:
-Bet kas?...-nutęsė, bet tik tada susiprotėjęs, Jarė prikando lūpą, ir pažvelgė į Anne iš padilbų. -Nereikėjo to klausti, atleisk. Tikiuosi nepyksti, ar ne?-suspaudęs lūpas jis stebėjo naujos kaimynės mimikas. Išgirdęs jos paskutinius sakinius, Jay to ir laukė, kažkaip galvojo, kad ir jam teks pasakoti apie save, ir nenoriai linktelėjęs, Jarė pradėjo:
-Aš Jared, Jared Leto, bet spėju tau tai nieko nesako,-sukikeno. -Esu čia šimtą metų, jau nusibodo būt, todėl prieš porą mėnesių įsidarbinau mokytoju. Mane atleido, spėju, dar nė karto nepravedžiau pamokos....-pavartė akis. -Nors, ir nekėtinau, mažai mokėjo,-šyptelėjo ir pridūrė: -Dar kartais, dainuoju, papozuoju, pasifotkinu... Ai, kasdienybė, ypač čia, Londone.. O Velse namą nusipirkau, jau labai senai, net nesilankiau čia daug metų, ir jau buvau bepamiršęs kaip man čia patinka, ir kaip fainai viską sustačiau,-sukikeno ir papurtęs galvą pridūrė: -Atleisk, mane matyt veikia mano gėrimas, kuris beje nealkoholinis, nes aš negeriu, nerūkau, ir nevalgau mėsos,-atsiduso, viską išpylęs it žirnius į sieną, ir šyptelėjo.
-Labai trumpai prisistatei, sakyčiau, manau turi ką nors tokio wow, savo biografijoje, sakyyk, man įdomu su kuo gyvensiu... Tai yra, netoliese ko gyvensiu,-gurkštelėjo, norėdamas atgaivinti gerklę.

Išgirdusi jo klausimą, Chris kreivai šyptelėjo. Puikiai suprato, kad jam smalsu. Ji ir pati buvo itin landi asmenybė ir dažnai kišdavosi ne į savo reikalus, kas paprastai nesibaigdavo itin gerai. Nusišypsojusi moteris papurtė galvą ir krenkštelėjusi pravėrė lūpas:
-Ne, aišku, kad nepykstu. Aš.. buvau patekus į avariją. Koja lūžo, skilo keli kaulai.. Ilgą laiką negalėjau vaikščioti, o dabar negaliu tik šokti,-liūdnai šyptelėjusi Evans nuleido akis ir kelias akimirkas paspoksojusi į raudonai nulakuotus pirštus sugebėjo prisiversti nuoširdžiai nusišypsoti.
-Na, aš nerūkau, nevalgau mėsos ir beveik negeriu!-tyliai sukikenusi moteris nubraukė plaukus nuo akių ir išgirdusi jo klausimą prisimerkė,-Žinai, mano biografijoje pakankamai faktų, kurie tave nustebintų, bet.. žinai, noriu išlikti paslaptinga,-tyliai sukikenusi moteris patogiau įsitaisė ant sofos ir gurkštelėjo vandens.

Suprasdamas, kad Evans šita tema nenori plėstis, ir pasakoti visų smulkmenų, kas, kur, kaip, kada, kodėl ir panašiai, Jarė ramiai linktelėjo (nors šitas dalykas jam nebuvo būdingas), ir prikando lūpą.
-Džiaugiuosi, kad likai gyva, ir dabar gali vaikščioti su tokiais batais.. kaip jie vadinami, ant tokio didelio kulno?-nervingai sukrizeno, tuščiu žvilgsniu stebėdamas aukštakulnius, lyg lauktų kol jie sujudės. Po keliolikos sekundžių, Jay galvoje įsižiebė "lemputė".
-Aaai, senelis juos velniakojais vadino, bet originalaus pavadinimo, reiktų paieškoti mano smegenų vingiuose,-šyptelėjo Leto, kai jau sėdėjo ant gretimos sofos, šalia Evans. Vyras išgirdęs, kad ji labai panaši į patį JL savo būdu ir nusistatymais, Jarė sukikeno ir ištiesė suspaustą kumštį.
-Paaugliai sako, duok žaibą, duosi man.. savąjį?-šyptelėjo žvelgdmas į ją, sėdėdamas perkreiptoje pozoje, su ištiesta ranka.
-Panelė paslaptingoji, turi kokių nors užslėptų talentų?-šyptelėjo laisva ranka guršktelėjęs gazuoto gėralo.

Taip pat pažvelgusi į aukštakulnius Christiane kreivai šyptelėjo ir papurčiusi galvą sukikeno:
-Tiesą sakant, neturėčiau daug su jais vaikščioti ir paprastai to nedarau, tačiau šiandien teko paeiti kiek ilgiau nei planavau,-kreivai šyptelėjusi Christiane tęsė,-Būtent dėl to taip ir norėjau greičiau juos nusiauti,-atsidususi moteris patrynė dešinę koją ir krenkštelėjusi kilstelėjo antakį, kai pažvelgė į ją ištiestą kumštį. Nusijuokusi moteris ištiesė savąjį, priglaudė jį prie Jared priklausančio ir įmitavusi žaibo garsą atitraukė ranką.
-Užslėptų talentų? Odieve, tikrai labai tuo abejoju. Jeigu ir turiu, jų neatradau,-nusijuokusi moteris kalbėo toliau,-Dainuoju tik duše, šokt nebegaliu, groju pianinu, bet tas grojimas..-numojusi ranka moteris taip parodė, kad to talentu irgi nelaiko ir nusišypsojo,-O tu?

-Bet turėčiau pastebėti, ir pagirti, nors komplimentų nežarstau, kad jie tau tinka,-linktelėjo rimtai žiūrėdamas į tuos aukštakulnius (Jared pagaliau prisiminė kaip jie vadinasi). Gavęs "paauglišką" žaibą, Leto sukikeno, ir šyptelėjęs prikando lūpą.
-Nee, kažkaip nenoriu tikėti, kad neturi kokio nors užslėpto talento... Gal pieši, gerai vilioji vyrus, moki tvarkytis, gamini valgį, ar kažkas tokio?-sukikenęs vyras guršktelėjo dietinės kolos, ir nubraukė lūpas su pirštais. -Padainuok, aš ką nors pritarsiu, pavyzdžiui.. gitara, man visai neblogai sekasi, kaip ir kartais tenka užtraukti kokią serenadą,-šyptelėjęs vyras ištraukė lazdelę iš kišenės, ir po kelių sekundžių, dailiai pagaminta gitara, jau stypsojo per metrą nuo JL.

-Nuo kada mokėjimas tvarkytis priskiriamas prie užslėptų talentų?-kilstelėjusi antakį Christiane nusijuokė ir papurtė galvą,-Nee, nesu itin talentinga tvarkytoja. Bet valgį gaminu visai neblogai. Žinai, moku pagamint daugiau nei sumuštinius ir makaronus,-tyliai sukikenusi moteris perbraukė ranka per plaukus, kurie tiesiog prašėsi būti sušukuojami po tokios ilgos dienos ir papurtė galvą.
-Ooo, ne ne ne. Kitiem nedainuoju. Niekada. Tikrai, niekada. Ir, patikėk manim, gerai darau. Keista, kaip mano kaimynai nesiskundžia, kad per mane jiem plyšo ausų būgneliai,-tyliai nusijuokusi moteris vėl papurtė galvą, taip parodydama, kad tikrai nedainuos ir nusišypsojo,-Bet žinai, mielai paklausyčiau kaip groji.

-Na gi, aš pavyzdžiui nuo vcaikystės tvarkytis nemoku, nebent su abra kadabra pagalba, bet šiaip, tvarka manęs nemgėsta, o aš josios,-sukrizenęs Leto gurkštelėjo gazuoto gėrimo, palinksėjo, kai išgirdo kitą Evans teiginį apie save:
-Žinok, gaminti man sekasi, ir patinka! Turėsi paruošt man kokią vakarienę, tik ne makaronus, tų nemėgstu... pavyzdžiui ką nors vegetariško? Ką labiausiai mėgsti valgyti, jeigu išvis valgai? Nes žiūrint į tavo figūrą... esi labai liekna... labai,-palinksėjo, norėdamas patvirtinti savo žodžius. Įsitaisęs patogiau, Jared nusisiautė švarką, kuris iš dalies varžė jo veiksmus, ir numetęs ant fotelio atlošo, pasimuistė.
-Klausyk, Christiane, pritark man.. ką nors. Prie gitaros. Būtų nerealu, nes tikiu kad turi gražų balsą,-paėmęs į rankas gitarą, vyriškis švelniai šyptelėjo, ir pažvelgė į Evans veidą.

-Ai, prisiminiau. Turiu dar vieną.. talentą,-tyliai sukikenusi Christiane gurkštelėjo vandens, kurio buteliuką laikė rankoje ir kalbėjo toliau,-Moku elgtis su vaikais. Du metus dirbau Disneilende. Pelene. Buvau labai mylima,-nusijuokusi Anne nuleido akis ir krenkštelėjusi atsisegė juodą megztuką, nes pas Jared buvo pakankamai šilta, net ir tokiai moterai kaip ji, kuri buvo amžiais sušąlusi.
-Pagaminti? Um.. žinoma, žinau daug gerų vegetariškų receptų. Ir.. aišku, kad valgau! Aišku, mažom porcijom, bet valgau ką noriu,-gūžtelėjusi pečiais Evans nusišypsojo, kai pamatė gitarą Jared rankose. Atsidususi ji prikando lūpą.
-Um.. nemanau, kad tai gera mintis, bet.. galiu pabandyti. Gal labai neišsigąsi,-nusijuokusi Chris nubraukė plaukus nuo akių ir įsitaisėį patogiau.

Jared įdėmiai klausėsi pašnekovės, ir linksėdamas jai pritarė:
-O šitu tai gali ne tik girtis, bet ir didžiuotis, spėju esi viena iš šimto, kuri moka elgtis su vaikais,-kiek nustebintas pareiškęs vyriškis ir pridūrė: -Deja, šitu didžiuotis aš negaliu, todėl ir vaikų matyt neturiu..-nutęsė kiek susikrimtęs, prisiminęs praėjusius įvykius su Mila, kuri jo žiniai buvo nėščia, tačiau viduryje nėštumo kažkur dingo, ir skendamasis ištaisyti situaciją, ir neatrodyti susikrimtęs, Leto sukrizeno: -Matai, kartais net sueiliuoju žodžius! Ne talentas, bet.. šis tas,-šyptelėjo, kaire ranka atsigaivinęs nežinomu gėralu, ir nusišypsojo.
-Tada susitariam, rytoj tu gamini vakarienę! Jeigu tik neturi ko nors suplanavusi... O aš gaminsiu poryt, sutariam?-kiek nudžiugintas tokių žodžių, kad šiais laikais dar yra tokių moterų, kurios sugeba ne tik pasimaivyti, bet ir pagaminti. Kad ir makaronus,-nusijuokė ir išgirdęs kad Christiane sutiko padainuoti, įsitaisė gitarą aptogiau ant kelių, ir užsimerkęs susimąstė.
-Ką dainuosi?

-Jeigu tik yra produktų, galiu gamint nors ir šiandien,-taip parodžiusi, kad sutinka, Christiane nusišypsojo ir susimąstė išgirdusi Jared klausimą. Nors Chris mylėjo muziką ir visur su savimi tampėsi mp3 grotuvą, be kurio paprasčiausiai nebegalėjo, šiuo momentu į galvą neatėjo jokia daina, kurią Jared galėtų pagroti gitara. Gūžtelėjusi pečiais moteris nusišypsojo.
-O ką gali pagroti?-kadangi sėdėti taip apsirengus buvo velniškai nepatogu ir norėjosi apsirengti kažką, su kuo jaustųsi komfortiškai, Christiane pakilo nuo sofos ir šyptelėjo,-Aš einu persirengt, o tu sugalvok ką gali sugrot. Ką nors.. populiaraus, kad mokėčiau žodžius,-tyliai sukikenusi moteris pagriebė savo lagaminą ir dingo iš kambario. Grįžo po kelių minučių, su itin per dideliais marškinėliais ir jau palaidais bei sušukuotais plaukais.

-Gerai, šaldytuvas pilnas visko vegetariško, tiesiog einam į virtuvę ir gaminam, kad ir dabar.. tai yra kai tu persirengsi, eisi pagamint vakarienę,-šyptelėjęs linktelėjo Jared ir pataisęs gitarą rankose, kelis kartus pabarškino per stygas ir linktelėjęs, prisiminė norimą pagroti dainą. Kai Christiane grįžo po maždaug penkių minučių, apsirengusi, labai namine apranga, Jared iškėlė nykštį į viršų.
-Atrodai.. tikrai... gražiai,-linktelėjo vyriškis ir pamosikavęs ranka, kaip ir parodė, kad norėtų, kad Christiane prisėstų, krenkštelėjo.
-Kadangi atrodai tikrai muzikali... išrinkau Amstrong'o Wonderful World. Ką manai?-pagrojęs kelis akordus, pakėlė akis į Evans ir nusišypsojo.

-Po kelių savaičių-
Christiane pasirodė virtuvėje. Buvo ką tik atsibudusi ir tai buvo galima atspėti iš jos išvaizdos. Moters plaukai buvo susivėlę, akys beveik užmerktos. Vilkėjo ji trumpus naktinius, buvo basa. Taip, taip, reikia pripažinti, ryte ji atrodė ne per geriausiai. Priėjusi prie kavos aparato, Chris nuspaudė kelis mygtukus ir po juo pakišo puodelį. Kai keramikis dirbinys prisipildė tamsaus ir labai skaniai kvepiančio skysčio, moteris godžiai gurkštelėjo ir atsidususi užsimerkė.
Vis dar rankoje laikydama puodelį Chris nuėjo prie stalo ir atsisėdusi susikėlė koją ant kojos. Plačiai nusižiovavusi Evans gurkštelėjo kavos ir kiek pasuko galvą, išgirdusi kažką antrame namo aukšte.

-polabaidaugdienųnugalpokokiųdviejųšimtųarbadaugiau-

Jarė, po daug dienų, kai priėmė Christiane į savo namus, ir suteikė pastogę, grįžo namo. Užrakinęs mašiną, atsirakino duris ir sušukęs kažką tokio "Aš namie" nusimetė švarką. Jau ruošėsi nueiti į dušą, atsigaivinti, tada ką nors pasigaminti valgomo ir vegetariško, Jarė pasuko link laiptų, ir įpusėjęs lipti, išgirdo stalčių darinėjimo garsą. [xDD] Prikandęs lūpą, padėjo daiktus ant laipto ir užlipo į viršų, link Christiane miegamojo. Pastaroji dėliojosi daiktus į lagaminą.
-Išvyksti?-krenkštelėjo pasakęs įprastu tonu.

Christiane jau kokį pusvalandį krovėsi daiktus į lagaminą. Buvo sunku palikti Jared, tačiau moteris jautėsi nepatogiai, gyvendama pas žmogų šitokį ilgą laiko tarpą ir net neketindama išvykti. Išgirdusi, kad Leto grįžo namo, Evans tyliai nusikeikė, nes neturėjo jokio noro su Jared kalbėti nes bijojo, kad gali dar ir apsigalvoti. Išgirdusi, kaip Jared lipa laiptais į viršų, Evans uždarė jau sukrautą lagaminą ir pasisukusi į duris prisivertė šyptelėti:
-Aha, į Paryžių.

[[ LAISVINAMIEJI!!! iš Odrės išsiunčiau :DDDD]]

Jay krenkštelėjo. Nelabai suprato, kodėl Evans staiga įsigeidė išvykti, dar vakar jie vakarieniavo, žiūrėjo kažkokią komediją ir nereikšmingai plepėjo, o šiandien Christiane jau išvyksta. Kilstelėjęs antakį, Leto tarė:
-Aaaišku. Išvyksti viena?-šyptelėjo. Stengėsi natūraliai, bet iš pastangų gavosi šnipštas.

[[Būna pasitaiko :DD]]
Išgirdusi Jarės klausimą, Christiane linktelėjo ir atsisėdo ant lagamino, tuo pačiu užsikeldama ant jo kojas. Prisivertusi šyptelėti ji pažvelgė į draugą:
-Gal gali padėti? Daiktų per daug, nesugebu užsegti,-tyliai, kiek nervingai sukikenusi, Chris nubraukė plaukus nuo akių.

[[ blemba, Eg sistema :((]]

- Kur važiuoji?- Jared kilstelėjęs antakį priėjo prie Christiane, ir padėjo ko ji ten prašė, užsegti užtrauktuką.
-Atrodo, kad išvažiuoji su visais daiktais? Su kuo?-Jarė klestelėjo ant lovos,
ir apsidairė. Atidaryti stalčiai ir spintos rodė, kad jokia blusa nebegalės apsistoti šiame kambary

ApsimeskimkadčiaChrisaštingiuperjungtacc:
Christiane nulipo nuo lagamino, ant kurio buvo įsitaisiusi ir priėjusi prie veidrodžio susirišo mėlynus plaukus į kuodą. Šyptelėjusi krenkštelėjo:
-Į Paryžių. Ten gyvena mano draugė, surado man butą ir darbą keliom savaitėm. O tada tvarkysiuos pati. Um.. mano skrydis už dviejų valandų.

[[ blee, aš sėdžiu, refrešinu hogą, o čia niekas neatrašo, tai tik dabar daėjo, kad tu :(( ]]

Jared vyptelėjo ir atsistojęs, guršktelėjo arbatos, kurios rado ant miegamojo staliuko. Vyras apsidairė dar kartelį ir lėtai, taip biški flegmuodamas linktelėjo:
-Kodėl neįspėjai?

Christiane prikando lūpą ir gūžtelėjo pečiais. Neturėjo jokio pasiteisinimo, dėl kurio Jared nepasakė ankščiau. Tiksliau.. neturėjo jokio pasiteisinimo, kurį būtų norėjusi pasakyti Jay. Krenkštelėjusi moteris šyptelėjo:
-Nežinau, stengiausi tą atidėti kuo vėlesniam laikui. Nemėgstu atsisveikinimų.