Fi susisiautusi į paltą, į kurį VOS įtilpo (kaip ją pastaruoju nervino faktas, kad nebegali įtilpti į savus drabužius) kulniavo beveik neapšviestu Verpėjo akligatviu, kol priėjo reikiamą namą. Šis nebuvo niekuo ypatingas, dviejų aukštų, su garažu ir veranda, ir panašiais pribumbasais. Fi pasisuko ant kulno, ir užkilusi laipteliais priėjo prie namo durų. Nieko neįtartino nepastebėjusi pravėrė duris, ir įslinko į vidų. Apsižvalgiusi, greitai akimis surado laiptus ir užlipo jais. Suradusi taip reikiamą darbo kambarį, ji įėjo ten. Priėjusi prie lango užtraukė užuolaidas, ir įjungė ten buvusį kompiuterį. Išsitraukusi flešą reikiamai informacijai perkelti, mergina laukė, kol kompiuteris teigsis pradėti veikti. Savisaugos instinktas, žinoma, Fi savo dešinę ranką laikė rankinėje. Pagaliau, pasigirdusi tyli kompiuterio įsijungimo muzikėlė pranešė merginai, kad šis technologijos stebuklas pasiruošęs bendradarbiauti. Fi jau buvo bededanti flešą į vietą, kai ne iš šio ne iš to, kompiuteryje pats iššoko failas. Mergina susiraukusi jau norėjo jungti lauk, kai pamatė kad tai kažkoks video. Prisimerkusi pabarbeno nagais į stalviršį. Pradėjus rodyti video, Fi iškart atpažino žmogystą, esantį ten. todėl sudejavusi atsilošė kedėje. Štai kas buvo įrašyta video:
"Labas vakaras Fiona. Matyt šimtas metų! Net nežinau, ar mane bepameni, bet aš Tave kuo puikiausiai. *atlaidi šypsena* Jeigu matai šį video, tai reiškia, kad nėštumas Tavo sugebėjimams tikrai pakenkė. Matai, jokio atseit-didelio-mafijos-boso čia net nėra, o ir šitas kompiuteris tuščias, so nerasi čia jokių failų. Manau žinai ką tai reiškia. O taip. *išsišiepia* Žinai, nerealus jausmas apima, kai į Tavo nagus pakliūna Tau nemėgstamiausias žmogus... Oii, gal net drįsčiau pasakyti du žmonės. * kilsteli antakius* " Fi apsižvalgė po kambarį, bet nespėjus net pajudėti, kabineto durys pačios užsirakino. Mergina atsiduso. "Taigi. turbūt Tau kyla begalės klausimų, o aš turiu gal pusės iš jų atsakymus. Matai, aš Tau visada sakiau, kad Smith'as Tau nebus geras vyras. Jis tikrai būtų pastebėjęs laiške paliktą nuorodą į mane. *vėl išsišiepia* "Fi susiraukė. Tik dabar suvokė, kad Mada, užsakovo pavardė iš kitos pusės yra Adam, pačio nežmogiškiausio parazito ant žemės vardas. "Bet jis ne tik kad nepastebėjo, bet ir Tave išleido į tokią pavojingą kelionę! Aš Tau šimtą kartų sakiau, aš niekada nebūčiau pasielgęs taip neatsakingai. *nepritariamai papurtė galvą* Bet man įdomu kai kas kitka. Ar Tu išdrysai pasakyti savo vyreliui, iš kur ištiesų gavai de Carlo pavardę, a? Tikiu, kad neišdrysai... Aiaiaiai, Fi, meluoti negražu... Todėl jis ant manęs turės būti dar piktesnis, negu buvo prieš tai, kai mes buvom tik šiaip, darbiniai priešai. *gūžtelėjo pečiais*. O dabar, grįžkime prie pagrindinio ir esminio klausimo. Ką Tu čia darai? Esmė, kad jau senokai Tavęs niekas nematė firmoje, todėl man pasidarė smalsu, ir iškamantinėjusi keletą ilgakojų blondinių, dirbančių ten sužinojau, kad mūsų garsioji Fiona de Car... atsiprašau, de Smith, sėdi namie, nes jau keli mėnesiai kaip laukiasi. *sukikena* Žinai, turėjau pats tuo įsitikinti. O dabar tikrai tikiu. *energingai linktelėjo. * To blondino genai, kuriuos turi tas vargšas vaikas, jau ir Tau perėjo, nes kitaip nė kojos čia nebūtum kėlusi... Anywaiz, dėla dabar tokia. Kadangi aš senai tykojau progos Tavim atsikratyti, aišku ne dėl šlovės, nors kyla gandai, kad už de Smith'ų galvas siūlomi milijonai, bet dėl to, ką per jus abu MAN teko patirti. Net tas vaikas nevertas gimti, Fi. Gi girdėjai, kaip baigiasi visiems Smith'o karatistams... *atlaidžiai palenkė galvą*. Šitas kambarys pilnas jautrių detektorių, kurie nuo lengviausio prisileitimo gali pakelti šitą namą į orą. Anksčiau ar vėliau, tikrai padarysi klaidą, ir... *rankomis parodė boom*. Ir nepergyvenk, atsiūsiu Tau de Smith'ą gan greitai. *išsišiepė*. " Vaizdas dingo. Fi staigiai apsižvalgė. Apžvelgė kambarį nuo lubų iki grindų, nuo lango iki durų, bijodama pajudėti. Mintyse nukišo savęs kaltinimus, kam taip aklai pasitiki kiekvienu laišku, ir savo 200% smegeninę sutelkę savęs ir akratistės išgelbėjimui. Dėja, prošvaisčių nesimatė. Nebereikalo Adam'o de Carlo darbas... Juk pati Fi iš jo mokėsi... Mergina tyliai atsiduso, ir prisiminusi išlėkimo į orą teoriją, išsprogdino akis, tikėdamasi boom. Neišgirdusi tokio, atsiduso, ir apsižvalgiusi sumąstė planą. Jau geirua mirti bandant išsigelbėti, negu bergdžiai laukti kažko. Lėtais judesiais iš rankinės išsitraukė vieną iš kalašnikovų, gerai nusitaikė, ir giliai įkvėpusi šovė į sieną. Iš inercijos, su visa kėde šovė atgal, už jos buvęs langas dužo, ir ji išlekė lauk. Per patį dužimą pasigirdo ir išpranašautasis BOOM. Fi iš antro aukšto dribo žemyn ant sauso vejos keliiolika metrų nuo namo ( nuo sprogimo dar nuskrido kelis metrus toliau nuo jo), o iš pačio namo nieko nebeliko, tik degantys griūvėsiai...

Kadangi ši vieta buvo užkeikta, vaikinas, nors ir labai norėdamas, niekaip negalėjo atkakti čia oru. Beveik nuo pačio Londono, žiauriu greičiu, Smitis atlekia, sunkiai suvaldydamas savo sportinį pontiac'ą. Jau netoliese namo, Aštas ima kelis kart dažniau kvėpuoti, vos nesulaužydamas vairo ir greičio pedalo. Akyse degantis namas, visur ugnis. Užnešęs savo automobilį, Smitis iššoksta tiesiai prie vartelių.
- FI?! - šūkteli, iš paskutiniųjų tikėdamasis, jog ši netyčiomis nusidangino į kitą namą ar kažkas panašaus. Peršokęs per neaukštus vartelius, Aštas jau nori lėkti į degantį namą, kai jo žvilgsnį patraukia sukniubęs kūnas. Vaikinas instinktyviai nulekia prie jo, bijodamas baisiausio.
Pritūpęs prie beveik neatpažįstamos Fionos, Aštas skausmingai sudejuoja ir drebėdamas švelniai pajudina ją.
- Fiona? Fiona... Fiona... - kartoja jos vardą, ganėtinai stipriai ją judindamas. Tramdydamas ašaras, Smitis nuveda delną prie Fi kaklo. Užčiuopęs, kad ir labai menką, tačiau pulsą, Smitis staigiai pakyla, su mergina ant rankų ir pradingsta, dar prieš tai spėjęs tolumoje užmatyti pačio Adam'o siluetą.