- Greičiausiai niekas taip ir neateis. Didesnė dalis mokyklos taip iki šiol ir nežino, kad jau turi direktorių,- įsiterpė Gareth'as nusiteikęs praleist kelias valandas ant šaltų grindų. Lazdelės tai neturėjo.
- Mane? Kas daugiau jei ne ministerija,- dėbtelėjo į Cher lyg tai būtų akivaizdus atsakymas.

- Taigi taigi, žmona čia prakišo. Ajajaj.-pabėdavojo nukreipdama lazdelę į Curtisą. Netrukus visi aplinkui gulėję nuo sienų nutrupėję akmenukai burtų dėka pavirto į gyvates, kurios tuoj ėmė šliaužt prie Garetho, Cher šnipštūniškai paliepus.

- Patariu daugiau aktyviai nejudėt. Na nebent atsibodo gyvent.-nusišypsojo.

Gareth'as žiojosi ginčytis, tačiau nieko pasakyt taip ir nebespėjo, kai išgirdo šnypštimą netoli savęs. Visą gyvenimą turėjęs fobiją gyvatėms, driežams ir panašiems keistiems ropliams, Curtis tik stipriau prisislinko prie sienos, traukdamas kojas link savęs.
- Supratau. Tik patrauk jas,- linktelėjo visai nedraugiškai nusiteikusių gyvačių link.

[[ Paskutinį kartą redagavo Frederik Staller, Pir. 08 22, 2011 2:52 pm. Redaguota 2 kartus(ų) (Reason for editing : bled nebemoku skaityt)
taiiiiiiiiiip prajuokino xDDDDDD ]]


Lu:

Taip, gal Lu ir nebūdinga sedėti kampe ir nesišvaistyti direktoriaus kūno dalimis po kambary, bet mergina tiesiog stebėjo situaciją.
- Arba mes jį kankinam, arba kviečiam MV'istus, nes tikrai, jeigu kas nors kam nors nepaleis kraujo aš išprotėsiu. - tarė greitai.

Nors ir kiek pavėluotai, bet į rūsį atsivilko ir klastuolė - mergina pavarčiusi akis dėbtelėjo į direktorių, o po kelių akimirkų pasisuko į Cher.
-Ką jam darom, tokio... linksmesnio, kad nepamirštų?-šyptelėjo ir pakreipė galvą.

((net nebūčiau pastebėjus :DDDD))

Danielis leidžia tvarkytis Cherei, o įsirovus Morgan, pasisuka į ją. Kelias akimirkas pamąsto, prisimerkęs.
- Ver, tu juk turėjai... ženklą, jo? Negalėtum jo kaip nors pamaigyti, kad MV gautų kokį ženklą ar panašiai? - pasidomi.

Kietai suspaudusi lūpas, Morgan stebėjo "direktoriaus" veiksmus. Išgirdus Maddock klausimą, ji patrynė riešą, ant kurio buvo Mirties Valgytojų ženklas, ir prikandusi lūpą linktelėjo.
-Tik nežinau ar sugebėsiu. Nebandžiau, dar neprisireikė,-nusijuokė ir atraitojo megztinio rankovę.

Danielis žvilgtelėjo į Curtisą ir nusprendęs, kad panos laisvai juo pasirūpins, nužingsniuoja prie Veronicos. Vaikinas įremia kumščius į šoną ir įsmeigia smalsų žvilgsnį į ženklą, įnirtingai kramtydamas lūpą.

- For crying out load. - tarė Lu ir pripuolusi prie Morgan savąją lazdele prilietė šiosios ženklą.

Morgan pasimuistė vietoje, kai prie jos prišoko Cher [ tarkim tu prie manęs :D ], Lu ir Daniel Veronica atsiduso ir prikandusi lūpą, prilietė ženklą ant dešiniojo vidinio riešo ir dar akrtą pripildžiusi plaučius oro, tarė:
-Morsmorde.

Ellė pati nesuprato kokiu būdu, bet prieš sekundę matytas jos darbo kabinetas dingo, ir vietoj jo atsirado keistas tamsus kambarys su keturiais pypliais ir vienu diedu, pasliku ant grindų. Užsiėmusi niežtintį Ženklą ant riešo mergina susiraukė.

- Kas kvietė? - paklausė piktoku balsu.

Kažkur tamsoje pasigirsta pokštelėjimas ir ten pasirodo Synyster. Vyras apsirengęs juodai - kerzai, juodos kelnės, apkabinėtos grandinėmis, juodas džemperis, su ant galvos užmestu gobtuvu. Veido nesimato, bet jeigu netyčia nuslystų gobtuvas - veidą slepia kaukė. Syn neskubėdamas žengia į apšviestąją rūsio dalį ir žvilgsniu apmeta ten esančias personas. Žvilgsnis ilgesniam laikui užkliūva už Gareth.

-Kviečiau aš, jeigu ką,-dėbtelėjo į Ellę, kurios vardo, iš tikrųjų ji nežinojo. Po kelių akimirkų, ant jos veido atsirado balta kaukė, o kūną apgaubė juodas apsiaustas, siekiantis žemę. Patrynusi niežtintį randą, klastuolė išsižiojusi nužvelgė Brian.

Išgirdusi direktoriaus prašymą Cher išsišiepus pradėjo šnipštūniškai kalbėti gyvatėms, kad šios neatsitrauktų nuo Curtiso, bet nekąstų.
- Akivaizdu kas mes.-pasisuko visu kūnu į Elle, kažkaip vos laikėsi no kandaus atkirtimo, mat juk abi kaip ir bendradarbiauja. Tada pasisukusi į dar vieną personą sulaikė kvapą, mat kaukė nebuvo mieliausios išvaizdos, bet Cherei patiko, tad ši šyptelėjo puse lūpų.

Synyster, aiškiai susidomėjęs merginų grobiu, klastuolėms per daug dėmesio neskiria ir tiesiai nužingsniuoja prie Garetho. Vyras išsitraukia lazdelę ir ima sukinėti ją tarp pirštų.
- Dieve, Curtisai, kaip tu nusiritai... - tyliu, žemu ir ganėtinai šiurpoku balsu ištaria, nutaikydamas lazdelę į vyrą. Neatsilaikęs pagundai, Gates vis dėlto mosteli lazdele ir apdovanoja Garį labai trumpa Crucio porcija. Vyptelėjęs, Syn pasisuka į panas.
- FB žinių nėra? - kilsteli antakį, nors puikiai žino, kad to jos matyti negali.

-Už maždaug keturiolikos minučių, jie bus mokykloje, tai yra, kažkur netoliese...-nutęsė Veronica, ir išplėtė akis, išvydusi kaip trumpa, bet stipri Crucio dozė lekia į Gareth pusę.

- Aš ne..- pradėjo vyras stebėdamas kraupiai atrodantį Synyster'į, bet daug ir nespėjo pasakyt. Tiesiog rėkdamas iš skausmo ir muistydamasis, Gareth'as gerokai trinktelėjo galva į sieną. Netrukus užsičiaupė ir tyliai giliai kvėpuodamas, delnais atsirėmė į grindis.- Auč,- dar pridūrė vis šnairuodamas į gyvates netoli vyro, kartais nukreipdamas žvilgsnį į žmones ir klausydamas planų/pokalbių mąstė, kad geriau jau šiuo metu būtų užvaldytas. Bent jau skausmo nejaustų.

Ellė apsižvalgė po kambarį. Ne, ji neužmiršo kaukės. *sarkazmas* Mergina paprasčiausiai jau buvo pripratusi, kad naujoji karta jos neatpažįsta, bet dėja, išgirdusi, kad FB jau beveik pilyje susiraukė ir išsibūre kaukę. Tada pažvelgė į besiraitantį Garį.

- Oi kaip šito pasiilgau. - išsišiepė ir priėjo prie Curtis'o. - Tai ką, girdėjau pirmosios dienos darbe? - sukikeno iš po kaukės ir paspyrė vaikinui į šoną, kad šis atsuktų veidą į ją. - Sveikinam. Ir netgi dovaną duodam. Nemokamą mūsų apsilankymą. Ir vaikams pramoga, ir dieną praskaidrina, ir su kasdienybe supažindina. Ha. - cyptelėjo, ir dar dartą spyrusi į Gario pilvą, nuėjo nuo jo.

Kadangi tam jau buvo pasiruošęs, Curtis tik nežymiai susiraukė dėl spyrių, galvos net nepasukdamas ton pusėn.
- Čiaa kaip kas supranta dovanas,- galų gale sarkastiškai nusišypsojo, mintyse tvirtindamas MV'istų bukumą. Jis tai kai kurių snukius matė. Atrodo, kad dabar tos kaukės buvo reikalingos. Kadangi vyras nei buvo surištas, nei ką, šiuo metu tik muistėsi vietoj, bandydamas tvirčiau įsitaisyt ant grindų.

- Vaje, koks jis šmaikštus, gal pasilikim jį, - visiškai emocijų neturinčiu balsu sumurma, atsukęs nugarą Curtisui. Vyras kilsteli riešą, ant kurio puikuojasi laikrodis.
- Gal einam pasitikti? - pasiūlo, pakeldamas akis į Chapellę, paskui žvilgteli ir į ID, nors ir nelaiko jų labai rimtais pagalbininkais, bet vis dėl to jie pagarbos nusipelnė, Curtisą tai sugavo.

Pachė prisimerkė.

- Aš už. - linktelėjo.

Ella prieš suskaustant ir išryškėjant perštinčiai tatuiruotei, dar spėja ne tik pasotinti pilvą, jei netyčia linksmybės užsitęstų, bet ir brolio pagalba prisiminti keletą primirštų ir išmokti porą naujų burtažodžių. Čia tik tarp kitko, nes man jau pirštai skauda ir aš tingiu lindėt wap'e, ir galvot porą naujų post'ų.
So, niežinčiu randu, čia, tradiciškai su apsiaustu ir gobtuvu bei kauke, atskrenda Curtis, prieš tai išbombardinusi sieną ar tai duris, whatever ką. Dar susiraukusi nužvelgia savo "kolegas", kurių dar nė nebuvo akyse regėjusi (tiesa, brolis pašnibštelėjo jų vardus) ir kitus kambayje buvusius žmones, kol aišku, pastebėjo Gareth. Papurčiusi galvą, Stella žengė kelis tvirtesnius bei greitesnius nei bet kada anksčiau žingsnius link jo.
- Gausit susirasti ką nors kita, su juo susidorosiu pats, - dar niekinamai, ne savo, o Francesc balsu metė kitiems, mostelėjo lazdele ir pribaigė gyvates. Atsidūrusi visai arti, sumurmėjo kažkokį burtažodį ir apie Curtis tvirtai apsivijo virvės, netrukus šis pakilo į orą ir jame sklandė. Dar atsigrįžusi į kitus, Chassagne sužybsėjo akimis, ir mostelėjo lazdele, bombardos padarytos skylės link, ir, pagal idėją, vyras ten irgi turėjo lėtai pajudėti.

(( sorry, jei norit manęs kare, tai aš biškį gausiu reguliuot kitus, nes normaliai tik Labas nakčių dėka gaunu prisėst xD ))

Syn šypteli, kitą lazdelęs galą suimdamas kitos rankos pirštais.
- Bet turim palaukti... - Gates jau prasižioja sakinio užbaigimui "vadės", kai pastaroji, kartu su išgriauta siena, pasirodo čia. Vyptelėjęs, vyras akimis išseka dingstantį įkaitą, o tada jau pasisuka į likusias panas.
- Man atrodo mums reiktų persikelti į mišką. Tradicinė, tačiau sunkiai atrandama vieta, - iš kart argumentuoja savo sprendimą, aiškiai pasiūlymą pateikdamas dėl skylės sienoje.

Pro duris, ne pro jokias sienas ar orus, įeina Camis. Kadangi durys į rūsį žemos, o Gigandet nėr iš tų labai nežioplų, vaikinas pirmiausia pasisveikina su aistringu "krw, vėl guzas bus...". Šiek tiek pamirksėjęs, Cam pradeda leistis laiptais, nagais brūžindamas mirties ženklą, bo vienintelis dalykas, kurio Gigandet visiškai negalėjo kentėti buvo niežtėjimas. Nusileidęs į rūsį, Cam'is išsišiepia nuo ausies iki ausies, pasiruošęs normaliai pasisveikinti, tačiau jo šypsena greit išgaruoja. Cam prikanda lūpą, bandydamas neprunkštelėti, deja nesėkmingai, vaikinas ima tyliai kikenti.
- Kaukių balius ar?... - dar tyliai prunkšteli.