Kajus su žalčiuku ant rankos atslinko nešinas žvake ir didele juoda knyga.
Pamatęs sėdinčią Charlotte stabtelėjo, bet pastebėjo klastūnyno simboliką, tad nusprendė į ją nekreipti dėmesio.
Atsisėdęs kertėje ir įstatęs į sieną žvakę, ėmė skaityti knygą. Žalčiukas nusirangė nuo rankos ir nušliaužė medžioti į rūsio gilumą.

Selena vaikščiojo, neturėjo kas veikt. Buvo labai nuobodu. Išvydusi žalčiuką suspiegė ir sumirksėjo akytėm, vos negavo infarkto. Pažvelgė į žaltį ir paėmė į ranką ir nusipurtė

Žalčiukas ėmė raustis po mergiotės drabužiais.
Tip tarpu Kajus, išgirdęs spygavimus, paslėpė knygą po apsiausto skvernu ir pakėlė galvą.
Netoliese stovėjo grifiukė, kuri laikė ranokose jo žalčiuką.
"Švelniau, moterie, čia mano draugas", kiek šiurkščiai pasakė jai Kajus, stipriai spausdamas prie šono knygą. "Ką tokia grifė kaip tu veikia šitam rūsy?", paklausė jis su nepasitikėjimu ir įtartinumu balse.
Nuo žvakės sklindanti šviesa krito ant jų veidų ir sudarė keisčiausius šešėlius, kurie tiek žmones, tiek rūsį darė viliojančiai kraupius ir paslaptingus.

Nuo laiptukų nuvėjo Aaron vilkdamas paskui save šiukšlių maišą, pamatęs gyvas personas jis šiek tiek sutriko, bet toliau tysia maišą.
-O čia tu, - sumurmėjo ant grifės, pakėlė akis į...vienu žodžiu Kukliauska, žvilgt į žaltį, žvilgt į koledžo ženklą, pasilabina.

Kajus atsisuko į nusileidusį klastuolį ir taip pat pasisveikino. Akys užkliuvo už didelio išsipūtusio maišo ir jį staiga apėmė smalsumas, tačiau Kajus stengės to neparodyti.
Iš lėto atsistojo vis dar spausdamas prie šono po apsiaustu slepiamą knygą.
Žalčiukas grįžo pas šeimininką.

Atpėdines Di sutriko pamatęs taip šalia jo stovinčia grifę,jį išmušė raudonis,o veidą papuošė pilna neapykantos mina,jo rankos pradėjo drebėti.Bet iš už jo akių užkliuvo kitas mokinys,gyvatės ženklas rodė,kad jis taip pat klastuolis laikantis rankoje panašų gyvį į gyvatę.Gerai įsižiurėjęs,jis atpažino,kad tai žaltys.Ir pats sau tarė:

-Impressive.- ir nušlepsėjo link jo pusės.

- Alexandras Di Dzordanas arba gali mane vadinti Di.Nuostabus gyvis,- Di atsirėmė į sieną,-kelintame kurse mokaisi?



-------------- Bonifacijus ilgai klaidžiojo mokyklos koridoriai kol pamatė stoviniuojantį jaunėlį Di.
Di pamatęs tėvą turbūt pirmą kartą gyvenime sureagavo taip ramiai.Tėvas priėjęs prie Alexandro pradėjo lėtai dėstyti:

-Mums reikia pasikalbėti tuojau pat.-Griebęs už rankos nusitempė Alexandra už kampo.

- Paleisk,taigi skauda,- sulemeno Alexandras.- ko tau reikia?

-Kaip tu drysti taip su manimi kalbėti snarglį?Aš tavo tėvas ir reikalauju pagarbos!
Planas kaip dėstyk.


-Koks planas?,- apsimetė,kad nesupranta Aleksandras.

-Ar tu mane kvailiu laikai?-Įžūlus suski,-netramdė pykčio tėvas.-ar pasiruošęs ja nudėti po velnių?

-Aš pasiruošęs esu visada,bet kada nuspręsiu tai padaryti,tai mano reikalas.

-Ak motinos atminimas tik tavo reikalas?-Bijai...Supratau.Tavo mentalitetas neleidžia to padaryti.Kaip po velnių tamsi mirties valgytoju ,- nuogąstavo tėvas.

-Mirties valgytoju?-Alexui šie žodžiai istrigo gerklėje.-Tai,tu, vienas iš jų?
Tėvas atskaukęs rankovę parodė mirties valgytojo ženklą.
-Dabar tu tai padarysi.

-NE,- klykė Aleksas.

-Tada tu nevertas vadintis Dzordanu.-tėvas jau traukėsi lazdelę,bet Alexas buvo greitesnis.

-Sustink!!!

Sustingdęs tėvą,jis pasileido bėgti į direktorės kabinetą.

Alexas grįžęs prie tėvo ilgai mąstė.Išsitraukdavo lazdelę ir vel ja įsikišdavo į užantį.Pauolęs ant kelių,pradėjo rauti plaukus.Jo galvoje buvo dvi mintis.Nužudyti ar ne.Ar ji palaikys didvyriu ar patupdys į Azkabaną?Juk jis mirties valgytojo sūnus..Dilemoje skendėjo jis.

Kajus neramiai pasimuistė. Daug žmonių. O tikėjos, kad rūsys - vieta, kurioje niekas nesilanko.
Bet yra tame ir pliusų - susipažino su dar vienu klastuoliu, Alexu, kuris pernelyg ilgai neužsibuvo ir vėl nupėdino į tamsą.
Tik tada pastebėjo dar vieną mergiotę. Geltoni apsiausto kraštai išdavę ją esant iš Švilpynės.
-Ką tu sakai, Mirties Valgytojas?- išsišiepė Kajus. -Nemanai, kad tokiu atveju labai pavojinga leistis į rūsį tokiai mergaitei kaip tu, ypač kai jame yra klastuolių?
Tuomet mergiotė apsisuko ir nuėjo.
Kajaus ranka nepastebimai nuslydo ant lazdelės. Deja, tą akimirką beveik pamiršo apie savo knygą, kuri vos neišslydo ir nenukrito, tačiau vaikinukas spėjo ją suspausti. Iš šalies galėjo atrodyti, kad Kajus susigriebė už šono iš skausmo.
Kuriam laikui šypsena iš veido dingo.

-Matai ką jam padariau?Dink iš čia!!!!- verkdamas vos pasakė Alexas.-nes tave ištiks toks pats likimas,DINK!!!

-Jis mirties valgytojas,- toliau verkė ir nesidrovėjo.- aš turiu jį nužudyti.

Alexas išgirdęs sambrūzdį pagalvojo:

-Tėvas sustingdytas,aurorai bus čia,sumišimas ten didžiulis.Turiu dingti.
Pažiurėjo kelis kartus į tėva,į jo piktą veido miną,akis trokštančias žudyti.Ir dingo iš rusio,pasileido bėgti link ežero,kur ir visi.

Kajus nusprendė, kad ir jam laikas tepti slides.
Pakilęs tyliai išėjo.

Bonifacijus iš karto pakilo nuo žemės.Atrodė ganėtinai ramus lyg žinodamas,kad antros tokios klaidos,jis nepadarys ir savo snargliaus "sūnaus" šįkart nepasigailės:

-Nudėsiu tą benkartą vos,jis man pasimaišys po kojomis,tik pirmiausia,jis turės išgirsti tikrąją savo gyvenimo istoriją.Kas per velnias?,- atkreipęs dėmesį į savo purvinus batus,Bonifacijus puolė pedantiškai juos valyti...-tvarka,burtų lazdelė vietoje,laikas dingti ir pabaigti seniai pradėtą darbą.Alegra ,tikiuosi tu degi pragare.-išeina.

Ji prieš tai atsakė Kajui:-O ką kartais tokia grifė kaip aš neturi teisės slampinėt po rūsius?-paklausia pati jo.
------------------------------
Po visko ji susiraukė, žalčiukas jei patiko, bet buvo šlykštuuus. Ji nubėgo

Kajus grįžo į ištuštėjusį rūsį. Pasiėmė iš sienos tebedegančią savo žvakę ir nuėjo gilyn į tamsą.
Pasukęs siauru koridoriumi, kajus priėjo visų pamirštą rūsio dalį. Pasienyje stovėjo didžiulės statinės su nedideliais kraneliais. Kajus išsibūrė stiklinę ir atsuko kranelį. Pasruvo raudonas skystis. Vaikinukas jo paragavo. Tai buvo vynas. Jis įsipylė dar...

Ji bėgo per rūsį .
Sustojo nusimauti batus.
Pasiėmė lazdelę:
-Lumos!-ištaria ir eina lėtai per rūsį.
Krūpteli kai pajunta kažką ant kojos.
Suspiegia ir pašoka toliau nuo žalčiuko išmesdama lazdelę.

Kajus, gerokai išgėręs, išgirdo neaiškius spygavimus. Apsidairė, bet žvakės šviesoje nieko nesimatė be vyno statinių. Ta proga jis įsipylė dar. Rūsys lengvai sukosi ir tapo spalvotas.

Selena prišvietė lazdele prie to gyvio. Pamatė žalčiuką.Ji iškart paėmė jį. Ėjo iš lėto šviesdama lazdele. Atsitrenkė į Kajų.